Šį kartą patarimais dalijasi „Alfa klasės“ istorijos ir geografijos mokytoja Liveta Repšienė.
„Artėjant istorijos valstybiniam brandos egzaminui dalis abiturientų nerimauja dėl to, ar jie pakankamai gerai prisimena istorijos pamokose nagrinėtą medžiagą. Siekiant maksimalių brandos egzamino rezultatų, visų pirma patariu nerimastingas mintis vyti į šalį, ir geriau savęs paklausti: ką dar galiu suspėti peržvelgti, pasikartoti prieš artėjantį egzaminą?“, – kalbėjo istorijos mokytoja.
Raktas į sėkmę – žinoti egzamino temų reikalavimus
Pasak L.Repšienės, ruošiantis istorijos egzaminui verta prisiminti jo užduočių struktūrą – mat 50 procentų visų egzamino užduočių sudaro Lietuvos istorija, ir 50 procentų – pasaulio istorijos temos.
„Egzamine numatyta, jog 20 proc. užduočių sudarys viduramžių, 30 proc. – naujųjų laikų, o 50 proc. – naujausiųjų laikų temos. Kadangi 12-oje klasėje mokiniai daugiausiai dėmesio skiria XX a. istorijos įvykiams nagrinėti, o viduramžių ir naujųjų laikų istorija išsamiau aptariama 11-oje klasėje, vienas pirmųjų patarimų – nepamiršti pasikartoti ir šių temų medžiagos.
Geriausia yra naudoti savo turimus konspektus, sukauptus besimokant 11-oje ir 12-oje klasėse. Jei sistemingos konspektinės medžiagos mokinys neturi, temoms pasikartoti gali praversti abiturientams skirti leidiniai, kuriuose koncentruotai pateikiama informacija, atitinkanti istorijos valstybinio egzamino programą“, – patarė mokytoja.
Istorijos egzamino programą galima rasti egzaminai.lt/failai/6468_IBEP_pagal_SMM-2016-01-13-r.pdf"="">egzaminai.lt/failai/6468_IBEP_pagal_SMM-2016-01-13-r.pdf"" target="_blank">čia.
Jos teigimu, kartojantis medžiagą, didelį dėmesį taip pat reikėtų atkreipti į brandos egzamino programoje pateikiamas temų formuluotes. Taip mokinys gali padėti atsakyti sau į klausimą „ką svarbiausio man reikia žinoti iš kiekvienos temos?“
„Pavyzdžiui, programos punkte 2. 17 „Stepono Batoro nuopelnai LDK“ iš karto galima matyti, jog mokiniai turi žinoti S.Batorą – kas jis buvo, nurodyti jo valdymo laikotarpio nuopelnus. Kitas pavyzdys – egzamino programoje nurodytas punktas 4.11 „1830–1831 m. sukilimo Lietuvoje priežastys ir padariniai“. Iš šio programos punkto matome, į ką svarbiausią atkreipti dėmesį kartojantis 1830–1831 m. sukilimo temą, raktiniai žodžiai – priežastys ir padariniai. Taip pat nepamirškite, jog padariniai yra įvairūs savo pobūdžiu, o kartais egzamino klausimuose prašoma išskirti kultūrinius, politinius ir kt. įvykių padarinius.
Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad egzamino programoje yra minimos tikslios kai kurių įvykių datos, asmenybės, įvairios istorinės sąvokos. Jas reikia atsiminti, gebėti, remiantis turimomis žiniomis nurodyti, paaiškinti. Jei sunku atsiminti dalies temų asmenybes, datas, kitus svarbius temų aspektus, galima naudoti vadinamuosius „flash card‘us“ kurie padės informaciją lengviau įtvirtinti. Viena iš programėlių, kurią galima panaudoti prieš egzaminą, yra „Quizlet“, – nurodė L.Repšienė.
Darbas su istorijos brandos egzamino užduotimis
Kaip teigė „Alfa klasės“ istorijos ir geografijos mokytoja, egzamino metu reikia ne tik turėti daug žinių, bet ir mokėti jas tinkamai panaudoti, atliekant testines, šaltinių užduotis.
„Istorijos testus, sudarančius maždaug 20–30 proc. egzamine surenkamų taškų, patariama spręsti „atmetimo būdu“, t. y. pirmiausiai iš galimų atsakymo variantų atmesti nelogiškus atsakymo variantus. Nagrinėjant šaltinių užduotis verta neskubėti skaityti pateiktų tekstų, o jei jie buvo ne iki galo suprasti, skaityti dar kartą.
Galima taikyti ir tokią šaltinių nagrinėjimo strategiją – prieš skaitant pačius šaltinius, visų pirma persiskaityti šaltinio klausimus, ir jau skaitant šaltinius egzamino juodraštiniame lape pasižymėti teksto vietas, kurios gali padėti atsakyti į vieną ar kitą egzamino klausimą. Svarbu gerai įsiskaityti į pateiktus klausimus, suprasti, ar reikia atsakymą pateikti remiantis vien šaltinio informacija, ar dalį, visą atsakymą pateikti remiantis savo turimomis žiniomis.
Kartais mokiniai iš streso, neįsiskaitymo į klausimo formuluotę parašo tokį atsakymą, iš kurio galima suprasti, kad mokinys turi tai temai reikiamų žinių, bet jo atsakymui neatitinkant klausimo reikalavimų, egzamino vertintojai negali mokiniui skirti už tai taškų“, – pastebėjo specialistė.
Taip pat, pasak jos, atliekant egzamino šaltinių užduotis verta atkreipti dėmesį į tai, kiek šalia klausimo yra nurodyta taškų, nes taškai sufleruoja, kiek skirtingų aspektų laikantysis egzaminą abiturientas turi nurodyti atsakydamas į pateiktą klausimą.
„Tai padeda struktūruotai atsakyti į šaltinių blokuose esančius paskutinius klausimus, kurių taškų vertė dažniausiai yra didžiausia. Mokiniui verta nenumoti ranka į šiuos klausimus, net jei egzamino metu jis ir nežinotų, kaip pilnai atsakyti į tokio pobūdžio klausimus. Jei atsakymo vertė yra 4 taškai, teisingai įvardinęs du reikiamus aspektus iš 4, mokinys gali vis tiek tikėtis gauti 2 taškus už pateiktą atsakymą“, – aiškino L.Repšienė.
Vaizdiniai šaltiniai ir žemėlapiai
Svarbi dalis užduočių egzamine yra susijusi ir su istorinių žemėlapių nagrinėjimu. Žemėlapių užduotyse gali atsispindėti tiek Lietuvos, tiek ir Europos svarbiausi istorijos įvykiai bei teritoriniai pokyčiai.
Pasak L.Repšienės, dalis žemėlapių egzamine kasmet yra linkę pasikartoti, tad ji rekomenduoja peržvelgti pastarųjų metų egzamino užduotyse buvusių žemėlapių pavyzdžius.
„Jei sunku atskirti įvairių laikotarpių Europos istorijos žemėlapius, galima įsiminti vokiškų žemių, t.y. Šv. Romos imperijos, Prūsijos, Vokietijos teritorinius pokyčius, ir juos susieti su svarbiais laikotarpiais, pavyzdžiui, Napoleonmetis (Šventosios Romos imperija panaikinama, įkuriama Reino sąjunga), Europa po Vienos kongreso (Vokietijos sąjunga), Europa prieš Pirmąjį pasaulinį karą (Vokietijos imperija), tarpukario Europa (Vokietijos teritoriniai praradimai po karo, vėliau vykusi nacių Vokietijos ekspansija), Šaltojo karo laikotarpio Europa (VFR ir VDR susikūrimas) ir XX a. pabaigos Europos politinis žemėlapis (suvienyta Vokietija)“, – vardijo mokytoja.
Be tekstinių ir žemėlapio užduočių, kasmet abiturientams tenka nagrinėti ir karikatūrų užduotis. Pasak pedagogės, norint sėkmingai analizuoti karikatūras, pravers gebėjimas atpažinti karikatūrose esančias asmenybes ir simbolius.
„Pravartu egzamino programos asmenybių portretus dar kartą peržvelgti, kad būtų galima jas lengviau atskirti. Taip pat galima įsiminti kai kuriuos dažnai karikatūrose pasitaikančius valstybių simbolius – neretai Rusiją simbolizuoja meška, Jungtines Amerikos Valstijas – dėdė Semas, o Prūsiją, kaizerinę Vokietiją – karys su smaiginiu šalmu. Tačiau, nagrinėjant karikatūras, reikia įdėmiai įsiskaityti į šalia jų pateikiamus paaiškinimus, suvokti, jog karikatūra gali atspindėti ir ne vieną mintį, o tai priklauso nuo to, kiek karikatūroje yra skirtingų personažų, simbolių.
Neretai svarbiausia karikatūros mintis yra pačio kūrinio centre – tai gali būti ir pavargęs, krovinio negalintis patempti arklys ar botagą laikantis N.Chruščiovas, tramdantis satelitines Rytų Europos valstybes (iš 2019 m. istorijos VBE pagrindinės sesijos p. 15). Karikatūros kai kuriuos abiturientus gąsdina tuo, jog jų supratimas reikalauja turėti nemažai žinių ir gerų interpretacinių įgūdžių, tačiau nerimą galima sumažinti peržiūrėjus praeitų metų karikatūras ir su jomis susijusius klausimus“, – aiškino „Alfa klasės“ mokytoja.
Ji pažymėjo, kad verta pasikartoti ir architektūros, dailės stilius, pagalvojant, kokie yra ryškiausi jų bruožai, kaip šiuos stilius vieną nuo kito būtų galima atskirti fotografijose, apibūdinti ir palyginti.
Ko tikrai galima tikėtis egzamine?
Pasak L.Repšienės, iš gausybės istorijos temų sunku nuspėti, kurios iš jų šiemet bus įtrauktos į testų ir šaltinių užduotis, bet galima beveik neabejoti, kad keletą taškų bus galima surinkti iš 1992 m. LR Konstitucijos žinių.
„Prieš egzaminą rekomenduoju Konstituciją įdėmiai persiskaityti bent vieną, o geriau – ir daugiau kartų, idealu būtų paspręsti konstitucinius testus. Konstituciją internete galima rasti čia.
Ruošiantis egzaminui kartais sunku identifikuoti, kokiose temose dar yra spragų ir kurias vertėtų dar kartą pasikartoti. Likus nedaug laiko iki egzamino vargu, ar pavyks išspręsti daug praeitų metų istorijos VBE šaltinių užduočių, bet tikrai galima suspėti išspręsti keliolika VBE testinių dalių, pagal jas sužinoti temas, kurias dar vertėtų pakartoti. Visas praeitų metų istorijos brandos egzamino užduotis ir atsakymus galite rasti čia“, – nurodė ji.
Mokytoja pridūrė, jog egzamino dieną, atsakant į užduočių klausimus, juodraštiniame lape svarbiausius klausimų „raktinius“ žodžius, šaltinių teiginius galima pasibraukti, ir taip sau padėti geriau suvokti pateikiamą tekstą, o vėliau sukonkretinti pateikiamus atsakymus. Skubėti, pasak specialistės, egzamino metu nereikia, bet reikia pasilikti pakankamai laiko, kad atsakymai būtų tvarkingai ir aiškiai perrašyti į atsakymų lapą.
„Viliuosi, jog laiką iki istorijos valstybinio egzamino abiturientai išnaudos produktyviai, ir egzamino metu padarys viską, kad gautų kuo geresnį įvertinimą. Linkiu sėkmės!“, – linkėjo istorijos ir geografijos mokytoja.
