Liūdnos prognozės pasitvirtino. Valstybiniam matematikos egzaminui įvertinti specialią darbo grupę sudariusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbė tai, apie ką buvo kalbama nuo praėjusios savaitės pradžios, – egzamino neišlaikė 35,4 proc. jį pasirinkusių abiturientų.
„Turime tikrai pripažinti, kad matematika yra krizinėje situacijoje.
Tokie rezultatai yra seniai priimtų, o dar svarbiau – nepriimtų sprendimų rezultatas“, – pareiškė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Ministrės teigimu, ekspertų komisija išsklaidė abejones, kad šiemet mokiniams buvo pateikta per daug sudėtingų uždavinių.
Ekspertai nustatė, jog egzamino uždavinių sudėtingumas buvo įprastas, jie buvo parinkti taip, kad net išsprendusieji pačius lengviausius būtų surinkę 16 proc. visų užduoties taškų. Tiek užteko egzaminui išlaikyti.
Išlaikyti valstybinį matematikos egzaminą būtina norint stoti į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose, išskyrus menų studijas.
Siūlė lengvinti sąlygas
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlė skubiai keisti Mokslo ir studijų įstatymą ir jau šiais metais naikinti reikalavimą laikyti matematikos egzaminą norint patekti į valstybės finansuojamas vietas.
Parlamentarė siūlė didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių kitais metais ir priminė, jog dar praėjusių metų lapkritį perspėjo, kad įvedus privalomą matematikos egzaminą bus užkirstas kelias abiturientams studijuoti nemokamai.
J.Šiugždinienė pripažino jau ne kartą sulaukusi klausimų, ar neketinama atsisakyti privalomo matematikos egzamino: „Aš tikrai atsakau – ne.
Manau, mes negalime bėgti nuo problemos, turime rūpintis, kaip vaikams padėti geriau pasirengti egzaminui.“
Reikalavo atsakomybės
I.Kačinskaitė-Urbonienė stebėjosi, kad atsakomybės dėl egzaminų rezultatų kratosi ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, ir Nacionalinė švietimo agentūra. „Darbietės“ nuomone, valdantieji turi prisiimti atsakomybę už padarytas klaidas ir nelaužyti jaunų žmonių likimų.
Parlamentarė siūlė įvesti privalomą asmeninę atsakomybę už netinkamas užduotis, nesvarbu, kokio egzamino jos būtų, – rusų, lietuvių kalbų, istorijos ar matematikos.
„Vieną kartą ir visiems laikams – egzaminų sudarytojai turi prisiimti atsakomybę už blogai parengtas užduotis ir trauktis iš užimamų pozicijų. Jokių pasiteisinimų, tik konkreti atsakomybė“, – kalbėjo I.Kačinskaitė-Urbonienė.
Seimo narės nuomone, reikalingas didesnis dėmesys mokytojui, jo laisvei pasirinkti ugdymo metodus, pagalba moksleiviams taisyti mokymosi spragas, nes ne kiekvienas gali pirkti korepetitorių paslaugas.
I.Kačinskaitė-Urbonienė tvirtino, jog tai, kad kai kurios egzamino užduotys buvo parengtos ne pagal mokymo programą, buvo aišku net be ekspertų vertinimo, tad rezultatus reikėjo skelbti nelaukiant jų išvadų: „Kokia čia analizė, jei neišgirdome, kokį procentą neišlaikiusiųjų lėmė neprograminės užduotys? Bet blogiausia, kad nepateiktas joks efektyvus planas.“
Užkliuvo du uždaviniai
Tačiau, ministerijos tvirtinimu, matematikos egzamino užduotys esą buvo parengtos tinkamai, jų formuluotėse esminių klaidų, galinčių daryti įtaką mokinių sprendimams ir egzaminų rezultatams, nerasta.
Tiesa, ekspertai nustatė, kad du uždaviniai galėjo turėti įtakos prastesniems rezultatams. Vienam jų spręsti reikėjo daugiau procedūrų, nei įprasta, o kito kontekstas galėjo būti sunkiau atpažįstamas.
J.Šiugždinienės teigimu, ekspertų komisijos išvados lėmė, kad įvertinus šiuos uždavinius daugiau mokinių gavo šimtukus, bet tai neturėjo įtakos neišlaikiusiųjų skaičiui.
Valstybinio matematikos egzamino iš viso neišlaikė 5131, arba 35,4 proc., abiturientų. Prasčiausią įvertinimą – 16–35 balus gavo 5776, arba 39,9 proc., mokinių.
Peržiūrėjus užduotis šimtukus gavusių abiturientų padaugėjo nuo 58 iki 116.
Miestiečiai išlaikė geriau
Po šio egzamino vėl išryškėjo skirtumai tarp miesto ir kaimo savivaldybių.
Didmiesčių mokyklose matematikos egzamino neišlaikė 27,7 proc. mokinių, kaimo vietovėse šis skaičius siekia 40 proc.
Sėkmingiausiai matematikos egzaminą laikė Birštono, Rietavo, Visagino, Kauno miesto, Zarasų rajono, Kėdainių rajono, Šiaulių rajono, Druskininkų ir Vilniaus miesto abiturientai. Šiose savivaldybėse egzaminą išlaikė 70–80 proc. moksleivių.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius teigė, kad kai kuriose mokyklose mokinių vertinimas neatitinka jų tikrųjų žinių: „Negali būti taip, kad metiniame įvertinime devynis arba dešimt balų turintis mokinys neišlaiko egzamino.
Tai yra didžiulė problema – mokiniams sudaroma iliuzija, kad jie puikiai moka matematiką, o iš tikrųjų gebėjimai, samprotavimas yra menki.“
Bet matematikos egzaminą rinkosi ir besimokantieji prasčiau. Paaiškėjo, jog kone 40 proc. mokinių, pasirinkusių laikyti matematikos egzaminą, metinis matematikos pažymys siekia 4–6 balus.
Ne į plotį, o į gylį
Dėl kasmet prastėjančių matematikos rezultatų skubių veiksmų žadėjusi imtis Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigė jau parengusi naują pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo matematikos bendrąją programą, kuri mokyklose bus pradėta įgyvendinti jau kitų metų rugsėjį.
Ši programa esą orientuota į kompetencijų ugdymą, labiau į gylį, ne į plotį. Anot švietimo strategų, mokydamasis matematikos mokinys turėtų lavinti gebėjimą matematiškai mąstyti ir spręsti problemas, o ne tik įsiminti informaciją.
Po ilgos pertraukos nuo šių mokslo metų 10 klasės mokiniams sugrąžinta ketvirtoji matematikos pamoka, tam skiriant ir reikalingą finansavimą – 6 mln. eurų mokytojams už darbą apmokėti. Nuo kitų metų bus įvesti ir tarpiniai atsiskaitymai.
Nuo kitų metų matematikos bei lietuvių kalbos ir literatūros bus mokomasi pagal dvi – bendrąją ir išplėstinę – programas. Todėl vyks atskiri valstybiniai bendrojo ir išplėstinio kurso matematikos egzaminai.
Paskelbė rezultatus
Nacionalinė švietimo agentūra antradienį paskelbė ir kitų valstybinių brandos egzaminų rezultatus.
Anglų, rusų kalbų ir istorijos egzaminus šiais metais išlaikė daugiau abiturientų.
Populiariausią anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą šįmet laikė 17 310, t.y. 98,07 proc., mokinių. Pernai šis skaičius siekė kiek daugiau nei 97 proc. Šimto balų įvertinimą gavo 2,18 proc. laikiusiųjų, pernai – 3,58 proc.
Rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 1822 abiturientai. Jį išlaikė 99 proc. Šimto balų įvertinimą pelnė 6,2 proc. laikiusiųjų, pernai tokių buvo net 18,4 proc.
Geresni nei 2021 m. ir istorijos valstybinio brandos egzamino rezultatai. Šiemet jį laikė 6949 mokiniai, išlaikė 99,1 proc. Šimto balų įvertinimą gavo beveik dvigubai daugiau mokinių nei praėjusiais metais.
Daugiau šimtukų gavo ir pasirinkusieji fizikos bei chemijos egzaminus. Fizikos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 1914 abiturientų, dauguma jų vaikinai. Egzaminą išlaikė 97,1 proc., šimto balų įvertinimą gavo 2,6 proc.
Chemijos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 919 abiturientų, išlaikė 96 proc., aukščiausią įvertinimą pelnė 1,96 proc. laikiusiųjų.
Informacinių technologijų egzaminą laikė daugiau abiturientų nei praėjusiais metais – 2297. Egzaminą išlaikė 85,98 proc., aukščiausią įvertinimą pelnė 2,66 proc. laikiusiųjų.
Dėl jį laikant atsiradusių techninių trikdžių egzamino laikas buvo pratęstas maždaug pusvalandžiu, tačiau nenustatyta, kad nesklandumai turėjo įtakos mokinių rezultatams.
Egzamino išlaikymo riba – 16 taškų iš 100 galimų.
