Šįmet rugsėjo 1-ąją mokyklos pasitinka 332 tūkst. mokinių, tarp jų – apie 30 tūkst. pirmokų. Vis mažėjant Lietuvos gyventojų skaičiui, tai gera žinia, nes šiais metais į mokslus einančio jaunimo skaičius nesunyko.
Į aukštąsias mokyklas įstojo netgi 400 daugiau studentų nei pernai.
Tiesa, nemokamai studijuos 800 jaunuolių mažiau, bet tai lėmė ne demografinės priežastys, o matematikos brandos egzamino gerokai išretintos pretendentų į valstybės finansuojamas studijų vietas gretos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) net truputį pompastiškai šiuos mokslo metus pavadino išskirtiniais todėl, kad pirmą kartą po daugelio metų Lietuvoje nebelieka jungtinių 5–8 klasių. Panaikintos ir klasės, kuriose mokosi mažiau nei aštuoni vaikai.
Tai iš tiesų dėmesio vertas faktas. Mat su mažų kaimo mokyklų išlikimu siejamas jungtinių klasių likvidavimo procesas labai ilgai strigo.
Suprantama, švietimo lygis dėl to menkai pagerės. Vis dėlto dar vienam kitam vaikui bus sudarytos geresnės mokymosi sąlygos.
Stambėjant klasėms, švietimo darbuotojų profesinės sąjungos jau skambina pavojaus varpais, kad lazda perlenkiama į kitą pusę – sudaromos per didelės klasės. Mat jose privalo būti ne daugiau kaip 24 pradinukai, o vyresnėse gimnazijų klasėse turėtų mokytis iki 30 mokinių.
Profesinės sąjungos aiškina, kad dėl per didelių klasių mokytojai negauna dalies jiems priklausančio atlyginimo, prastėja mokymo lygis, ir kaltina ŠMSM neveiklumu, o ministerija baksnoja į savivaldybes – esą atsakingos pačios mokyklos ir jų steigėjai.
Kita vertus, seniai gerai žinoma, kad vienose mokyklose per mažai mokinių, ir dėl to neefektyviai naudojamos lėšos, kitose – per didelės klasės, ir mokytojams per sunku skirti dėmesio visiems auklėtiniams. Bet vargu ar padėtis iš esmės pasikeis ir šiais mokslo metais.
Nebus išspręsta ir kita įsisenėjusi problema – vienose mokyklose pedagogų krūviai per menki, o šalies mastu jaučiamas mokytojų, ypač galinčių mokyti matematikos, fizikos, chemijos, taip pat informacinių technologijų, stygius.
Būtų neteisinga sakyti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sėdi rankas sudėjusi. Šiemet pedagogikos studijomis universitetuose susidomėjo per 2 tūkst. jaunuolių. Tai gerokai daugiau nei pernai, bet nemaža dalis pretendentų atkrito, nes neatitiko nustatytų reikalavimų.
Vis dėlto šįmet pedagogiką studijuos daugiau kaip tūkstantis pirmakursių, o tai maždaug šimtu viršija praėjusių metų rodiklį. Tik nežinia, kiek jų ateis dirbti į mokyklas: kasmet maždaug pusė pedagogo išsilavinimą įgijusių asmenų renkasi kitokį darbą, o dar nemaža dalis keičia studijų kryptį ar išvis nutraukia mokslus.
ŠMSM tikisi, kad pedagogų gretas papildys 1–1,5 metų trukmės profesinės pedagogikos studijas pasirinkę šiek tiek vyresni ir tvirčiau apsisprendę tapti mokytojais asmenys.
Tokių valstybės finansuojamų studijų vietų šiemet bus kone dvigubai daugiau – beveik 400.
Žinoma, kvalifikuoti mokytojai – visos švietimo sistemos pagrindas, o neužtikrinusi savo piliečiams kokybiško mokslo ir studijų Lietuva bus nepajėgi konkuruoti šiuolaikiniame pasaulyje.
Bet sunku tikėtis lūžio, kai tiek pedagogikos studijas, tiek kitas Lietuvai reikalingas specialybes renkasi mažai ką vidurinėse mokyklose išmokę, kartais tiesiog neraštingi jaunuoliai.
Tokius mokytis, aišku, už savo pinigus, mielai priima kolegijos, kurios rūpinasi tik savo išlikimu.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui prezidentas P.Žiliukas tvirtina, kad kasmet daugėja studentų, kurie nėra išlaikę nė vieno brandos egzamino ir net rašyti dorai nemoka. Jei šie asmenys ir įgis aukštojo mokslo diplomą, jokios naudos šaliai iš jų nebus.
Aišku, ne viskas taip juoda. Universitetai nenuleidžia reikalavimų kartelės ir nepriima mokytis bet ko, kas tik sutinka pats susimokėti už studijas, nors konkursai ir juose net į populiariausias specialybes, kaip antai, į mediciną ir odontologiją, šiemet sumažėjo.
Užtat šiokių tokių teigiamų poslinkių galima įžvelgti populiarinant Lietuvai reikalingiausių specialybių studijas. Į gyvybės ir visus tiksliuosius mokslus – informatiką, inžineriją, technologijas – priimta daugiau studentų nei pernai.
Pavyzdžiui, universitetuose informatiką studijuos šimtu jaunuolių daugiau.
Padaugėjo ir kolegijose informatikos bei inžinerijos studentų.
Tačiau jaunimas vis labiau nusigręžia nuo žemės ūkio mokslų – šiais metais vėl smarkiai sumažėjo norinčiųjų mokytis šių specialybių, nepadėjo jų privilioti nė dosniai pažertos studijų stipendijos.
Galbūt vertėtų patyrinėti, ar visoms specialybėms būtinai reikia aukštojo mokslo.
Į universitetus ir kolegijas šįmet įstojo apie du trečdalius abiturientų. Dalis netapusių studentais jaunuolių eis dirbti, o profesinį mokymąsi pasirinks santykinai labai nedidelė vidurinių mokyklų absolventų dalis.
Ne vienerius metus kalbama, kad, populiarinant profesinį išsilavinimą ir gerinant jo kokybę, kils ir aukštojo mokslo lygis – kai kurios kolegijos nebegalės būti mažai naudos duodančių diplomų kalvėmis.
