„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pašnekovas tvirtino, jog pačias skaudžiausias švietimo problemas reikia spręsti čia ir dabar, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) tikslai nukelia į ateitį, kai jau gali būti ir per vėlu.
Pasigenda greičio
G.Sarafinas svarstė, kad šiais mokslo metais daug naujovių švietimo srityje nenusimato, tačiau kartu pridūrė, kad apskritai tie pokyčiai vyksta per lėtai.
„Ši valdžia ir ministerija labai daug sprendimų yra numačiusi į tolimą perspektyvą. Pavyzdžiui, daug tokių rimčiau paliesiančių švietimą sprendimų yra 2024 metais, 2027 metais – dabar tik 2022-ųjų rugsėjis, tai šiemet čia didelių stebuklų nėra.
Labiausiai glumina, kad ministerija ir švietimo strategai veikia kaip sulėtintame filme – pavyzdžiui, mes žinome, kad prieš du mėnesius paaiškėjo nelabai gražūs ir solidūs matematikos ir kitų dalykų rezultatai, ir per tuos du mėnesius nieko nebuvo nuveikta.
Tik dabar, rugsėjo mėnesį, ketinama kurti kokią tai grupę, komisiją, kuri galvos, kaip stiprinti matematikos mokymą. O tie du mėnesiai, atsiprašant, čia mes atostogavome, ką darėme? Vaikai susirinko, koks jiems bus matematikos ir kitų dalykų pastiprinimas? Vis nepagalvota, vis ministerijos namų darbai nepadaryti“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius.
Pasak G.Sarafino, matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų spragos kamuoja ne tik abiturientus, bet ir pačius jauniausius moksleivius, todėl jau dabar būtina galvoti apie specialias pagalbos priemones, kurios buvo taikomos ir per karantiną.
„Mes matome ne tik dvyliktokų rezultatus. Ministerija ir šeimos mato antrokų, ketvirtokų, aštuntokų ir dešimtokų rezultatus. <...> Jeigu mes matome kiekvieną mokinį, labai natūraliai galima jam kurti pagalbos sistemą ir kiekvieno mokinio spragas taisyti. Pavyzdžiui, dešimtokų patikrinimai irgi buvo šiais metais, ir mes matome, kad dešimtokų patikrinimai yra dar prastesni, nei dvyliktokų rezultatai. Vadinasi, mes galime prognozuoti, kad po dvejų metų, jei nieko nedarysime, vėl tą patį aptarinėsime, kad mes savo vaikų neišmokome matematikos ir kitų tiksliųjų mokslų disciplinų.
Ar taip mes ir turime aptarinėti? Galime sukurti pagalbos sistemą, kuri puikiausiai veikė karantino metu, bet visiškai neveikė pastaraisiais metais, nes nebuvo nei pinigų, nei resursų, nei išteklių. Turime vaikus, spragas, sukuriame sistemą. Padedame jau dabar, o ne po trejų metų“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, tiksliuosius mokslus lydinčios problemos mokyklose formuojasi ir dėl mokytojų stygiaus – pedagogų nerandančios mokyklos nebežino, ką daryti, o ten dirbantys specialistai dirba sunkiai suvokiamais krūviais.
„Nors ministerija džiūgauja, kad šiais metais stojimas į pedagogikos studijos vyko nuostabiai puikiai, šauniai, susižavėjimo šūksniai, bet šiemet į chemijos pedagogiką įstojo 1, į fizikos pedagogiką – 2, į informatikos pedagogiką įstojo 0, į matematikos – 8 jaunuoliai. Tai čia yra skaičiai įstojusiųjų – mes neturime pamainos, ir žmonės, kurie dirba mokyklose ir moko tokių disciplinų, gauna nerealius krūvius.
Taip, dabar mokytojai gali uždirbti geras algas, bet jie ir dirba valandų n. Jeigu turi 32 ar 34 kassavaitines pamokas, jūs įsivaizduojate, kiek vaikų jis praleidžia? Tai yra nerealu, tokie kiekiai vaikų, ir juos visus išmokyti, ir dar gerai išmokyti.
Mokyklų vadovai net nesugalvoja, ką daryti, jie yra pastatyti prieš faktą. Ir jie ieško iš paskutiniųjų – ieško studentų, dėstytojų, ne pedagogų, kad būtų kam mokyti. Ir tada nebekyla klausimas dėl kokybės – tiesiog, kad kažkas mokytų. Kol mes su tuo mokytojų klausimu būsime kaip paskutinius 3 metus, didelių pokyčių neverta tikėtis“, – kalbėjo G.Sarafinas.
Išskyrė nemalonią tendenciją
Pasak specialisto, skirtingose Lietuvos mokyklose ir regionuose situacija gali skirtis ir kelis kartus.
„Galime matyti, kad skiriasi regionai nuo miestų, kad tose pačiose savivaldybėse didžiuliai skirtumai. Skiriasi ir stojimai – jeigu žmogus mokosi gimnazijoje, žmogus ir jo šeima tikisi, kad jis stos į aukštąją. Iš kai kurių mokyklų, pavyzdžiui, M.Biržiškos, Žirmūnų gimnazijų, Licėjaus maždaug 75 proc. jaunuolių įstoja į aukštąsias mokyklas, į valstybės finansuojamas vietas – reiškia, kad jie gauna tai, ko ir tikisi. Ir yra mokyklų, iš kurių įstoja nulis.
Tai yra žirklės – vadinasi, gali mokytis tam tikrose mokyklose ir jau būsi pasmerktas, nes tau nesišviečia jokios studijos. Dažniausiai taip būna mažose mokyklose, kur iš viso mokosi 20, 30, 40 vaikų“, – dėstė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
G.Sarafinas pažymėjo, kad blogiausias dalykas, kuris įvyko šiemet – tai, kad aukštosios mokyklos priėmė labai daug silpnų studentų.
„2800 jaunuolių – tai yra didelis kiekis, jie ateina į aukštąsias mokyklas, ir tai yra tie, kurie neperžengė vadinamosios 4,3 balo stojimo kartelės. Tai jie mokykloje mokėsi blogai, egzaminų nelaikė arba išlaikė blogai, bet jie atėjo į aukštąsias mokyklas, jie studijuos ir sudarys gana didelę masę. Kai auditorijoje sėdi daug motyvuotų, jie vienas kitą palaiko ir noriai studijuoja, o jeigu sėdi tie, kurie net nelabai raštingi, krenta viso kurso lygis, dėstytojams labai sunku dirbti.
Šiemet taip atsitiko – žymiai stipriau, nei ankstesniais metais, atėjo daug silpnų. Tegul jie atėjo į mokamas vietas, bet jie aukštosios mokyklos kokybės kartelę leidžia žemyn“, – vertino jis.
Pasak G.Sarafino, nors dėl tokių studentų ribos jau ir užbrėžtos, pokyčiai dar toli – 2024 metais nei į valstybės finansuojamas, nei į nefinansuojamas studijų vietas vaikai nebus priimami, jei nelaikys tam tikrų egzaminų ar nesurinks reikiamo stojamojo balo.
„Švietimo vadovybėje yra toks keistas nusistatymas, kad švietime kažkas pasimato per 10 ar per 12 metų. Laba diena, galima suktis žymiai greičiau, ir šios ministerijos sprendimai labai ištęsti, nėra trumpos perspektyvos sprendimų. <...> Trys metai ir joks vaizdas kol kas neišryškėja.
Kalbant apie pagalbą – kai 2021 metais buvo karantinas, paskyrė kelis milijonus eurų mokytojams, tiems vaikams, kuriems nesiseka, samdė dėstytojus iš Kauno, iš Vilniaus, geriausius mokytojus nuotoliniu būdu, ir padėjo tiems vaikams.
Rezultatai gerėjo, spragų mažėjo, ir tai buvo trumpalaikiai sprendimai. Bet jų nedarė ir šiemet niekas neketina daryti – tiesiog sako, kad žiūrės, dirbs komisijos, o vaiko gyvenimas tai vienas. Jis mokosi devintoje ar dvyliktoje klasėje vienus metus, ir jam sprendimų reikia šiandien. Su tomis komisijomis mes visada užsižaidžiame“, – kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.
