Vilniaus miesto savivaldybė tikina, kad viena iš mokyklų berniuko jau laukia, o ten esantys specialistai pasiruošę juo rūpintis, tačiau mama pabrėžia – pasiūlyta įstaiga jos beveik nevaikštančiam sūnui yra visiškai netinkama.
Į prašymą neatsižvelgė
Apie tai, kad septynmetis Matas savo rugsėjo 1-ąją pasitiko namuose, jo mama Anna socialiniame tinkle pasipasakojo praėjusią savaitę.
„Mūsų rugsėjo 1-oji šiek tiek kitokia nei įprastai. Matas jau turi būti pirmokas ir švęsti pirmą mokyklos dieną savo gyvenime. Bet vis dar neturi mokyklos, todėl šiandien tiesiog liūdna. Visi vaikai turi lankyti mokyklą, socializuotis, matyti ne tik tėvus ir namus, bet ir kitus vaikus, kitus suaugusius“, – rašė moteris.
Jos sūnus Matas turi cerebrinį paralyžių, todėl jo galimybės judėti ir kalbėti – itin ribotos. Pasak Annos, Vilnius turi keturias specialiąsias mokyklas, skirtas vaikams su negalia. Tėvai buvo informuoti, kad pagal teisės aktus gali rinktis tą mokyklą, kuri labiausiai atitinka vaiko specialiuosius poreikius.
Netoli Annos šeimos namų yra įsikūrusi Verkių mokykla – daugiafunkcis centras, tačiau tėvai įvertino, kad ši ugdymo įstaiga Matui tiks mažiausiai, todėl pažymėjo, kad į ją berniukas eiti niekaip negalėtų.
„Dar prieš metus patys pradėjome domėtis, kaip tos mokyklos atrodo, kokios jos Vilniuje yra. Apžiūrėjome mokyklas, paklausinėjome kitų tėvų, kurie augina neįgalius vaikus. Tada pasiskambinau į visas mokyklas, susitariau dėl apžiūros, kiekvieną iš jų apžiūrėjau. Beje, Verkių mokykla buvo vienintelė, kuri net į skambutį neatsiliepė – tiesiog patys atėjome ir apžiūrėjome.
Gavome kompetentingos komisijos išvadas dėl vaiko specialiųjų poreikių. Atsižvelgiant į vaiko negalią ir jo visas likusias diagnozes ir gebėjimus savivaldybės sistemoje paprašėme, kad ši mokykla būtų paskutinėje vietoje, nes ji neatitinka vaiko specialiųjų poreikių, kurie buvo nustatyti komisijos“, – portalui lrytas.lt pasakojo Anna.
Tačiau į šeimos reikalavimus atsižvelgta nebuvo – savivaldybė jiems pasiūlė būtent Verkių mokyklą, kuri, anot pašnekovės, buvo vienintelė, taip stipriai netikusi berniukui. Anna pridūrė, kad atstumai šioje mokykloje vaikui būtų tiesiog neįveikiami, nes berniukui sunku tiek vaikščioti, tiek kalbėti.
„Tai yra trijų ar keturių aukštų pastatas, o keltuvas kelia tik į pirmą aukštą. Sveikam vaikui tuos atstumus įveikti nėra jokių problemų, tačiau čia yra judėjimo sutrikimas, cerebrinis paralyžius, autizmas, jo raida visose srityse yra labai stipriai atsilikusi, jis visiškai nekalba, nesuvokia aplinkos taip, kaip turėtų suvokti septynmetis. Ir visa tai yra surašyta.
Jis ir fiziškai negali pasiekti, bet ir psichologiškai sunku su juo sutarti, nueiti iki tam tikro taško, nes jis tikrai supranta ne viską, ką supranta sveikas septynmetis“, – pasakojo vaiko mama.
Anksčiau Matas judėdavo tik vežimėlio pagalba, tačiau ilgos ir kantrios pastangos situaciją kiek pagerino – dabar vaikas gali savarankiškai nueiti ir keliasdešimt metrų, todėl Anna tikino nenorinti, kad šios pastangos nueitų veltui.
„Su juo dirbo ir iki šiol dirba specialistai, lankėmės reabilitacijose, ir tas rezultatas tikrai nebuvo pasiektas per savaitę. Gal sveikam žmogui 100 metrų neatrodo daug, bet kai mes net nežinojome, ar apskritai pasieksime tokį lygį, mums čia yra labai daug. Bet jis vis tiek negali pats apsirengti, nusiprausti, pavalgyti – Matas neturi tokių gebėjimų“, – aiškino moteris.
Šiuo metu pati Anna negali ir dirbti – pasiėmė atostogas, tačiau ir jos jau eina į pabaigą, o atsakymo, kas bus toliau vis dar nėra.
„Kol kas iš savivaldybės pusės jokio naujo atsakymo negavau, tai niekas ir nepasikeitė. Bandau „prisibelsti“ per medijas, viešinu šį klausimą. Kadangi mano vaikui ne vieneri metai, pažįstu daug šeimų, ir žinau, kad aš tokia ne viena.
Žinau šeimų, kurių vaikai rugsėjo 1-ąją negalėjo pateikti į bendrą erdvę, kur visi šventė, nes negali pakilti į kitą aukštą. Jei tokias mokyklas pradėtų tikrinti specialistai, manau, jos susidurtų su ne viena problema“, – kalbėjo pašnekovė.
Savivaldybė: Matas mokyklą turi
Vilniaus Verkių mokyklos – daugiafunkcio centro vadovas Šarūnas Gerulaitis plačiau komentuoti šios situacijos nepanoro, ir ragino komentaro kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę.
„Mes čia nelabai prie ko, nes mūsų mokykla yra specialiųjų poreikių turintiems mokiniams – vaikų yra visokių, ir su vežimėliais, ir be jų. Viską sprendžia tėvai“, – sakė jis.
Kaip portalui lrytas.lt aiškino Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai priimami į arčiausiai savo deklaruotos gyvenamosios vietos esančias mokyklas, vykdančias bendrojo ugdymo programas.
Pasak jo, asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tėvų pageidavimu gali būti priimami į mokyklų specialiąsias klases (grupes) bei specialiąsias mokyklas. Tėvai privalo pridėti prie e. prašymo pedagoginės psichologinės tarnybos pažymą dėl nustatytų specialiųjų ugdymosi poreikių.
Pasak sostinės savivaldybės atstovo, šiuo atveju Annos sūnus mokyklą turi, todėl vaikas kviečiamas pradėti mokslo metus.
„Matas tikrai turi mokyklą, tėvelius kviečiame pasirašyti sutartį ir bendradarbiauti su mokykla. Ji jo labai laukia bei yra pasiruošusi užtikrinti kokybišką mokymąsi, tinkamą socializaciją ir gerovę kiekviename žingsnyje.
Kviečiame įsilieti į mokyklą. Pedagogai nuoširdžiai Matui padės, patars, palaikys, rūpinsis“, – atsiųstame atsakyme teigė I.Kuzas.
Savivaldybė aiškino, jog į bendrojo ugdymo mokyklas kartu su vaikais, gyvenančiais mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, be eilės priimami vaikai, turintys sunkią judėjimo negalią (juda vežimėliu arba negali lipti laiptais), ir vaikai, kurių bent vienas iš tėvų turi sunkią judėjimo negalią (juda vežimėliu arba negali lipti laiptais), kai ugdymo įstaiga, priskirta pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, nėra pritaikyta judėjimo negalią turintiems asmenims.
„Dažnai tėveliai šį punktą interpretuoja, kad visos spec. mokyklos yra pritaikytos ir ši pasirinkimo galimybė jiems negalioja. Kodėl yra taip, kad negali eiti į tą mokyklą, į kurią nori? Dėl tėvų persideklaravimo iš rajono deklaruojantis Vilniaus mieste, pasikeitusių deklaracijų prieš pat priėmimo etapus. Taip pat dėl projektinių pajėgumų, kurie neatitinka augančio labai didelių spec. poreikių mokinių skaičiaus“, – vardijo I.Kuzas.
Savivaldybė praėjusią savaitę savo poziciją išsakė ir po viešu Annos įrašu.
„Jūsų prašyme nurodytos mokyklos priimti mokinių ne pagal deklaruotą gyvenamąją vietą negalėjo – visos klasės suformuotos priimant mokinius pagal teritorijas. Labai stengiamės, kad vaikai lankytų mokyklas arčiau namų, tačiau turime pripažinti – mokyklos ne guminės ir grupes užpildome maksimaliu moksleivių skaičiumi. Norime patikinti, kad visose specialiosiose mokyklose dirba ilgametę patirtį turintys specialistai, nuoširdžiai siekiantys kiekvieno mažojo vilniečio tobulėjimo. Kiekvienos mokyklos personalas be galo atsakingai dirba su vaikais ir rūpinasi jais kiekviename žingsnyje.
Priėmimo eigoje deklaruotos gyvenamosios vietos keitimas nesprendžia situacijos, nors tai ir pabadėte daryti. O pagal priėmimo metu deklaruotą vietą gauta mokykla pasiruošusi užtikrinti Mato gerovę ir padės socializuotis. Tikrai apgailestaujame, kad net nepradėjus mokslų ir neišbandžiusi sąlygų jau padarėte tokias išvadas ir taip nuvertinote savo darbui atsidavusius pedagogus“, – komentavo savivaldybės atstovai.
Praėjusiais mokslo metais savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 8 577 spec. poreikius turintys vaikai. Iš jų nedidelis – 5 466, vidutinius – 2 254, didelius – 845, labai didelius – 12.
Pasigenda empatijos
Lietuvos negalios organizacijų forumo direktorė Henrika Varnienė savo ruožtu svarstė, jog toks atvejis su tėvais turėjo būti aptartas individualiai.
„Kadangi Lietuva eina link to, kad vaikai su negalia taip pat būtų ugdomi bendrojo lavinimo mokyklose ir jiems sudaromos sąlygos, reiškia, kad bet kuri mokykla pagal gyvenamąją vietą turi sudaryti sąlygas ugdytis – o tai reiškia, kad turi ieškoti sprendimo. Man labai keista, jeigu mokykla nepasikvietė tėvų, nepakalbėjo su jais ir kartu nenusprendė, kokia situacija tam vaikui būtų geriausia.
Primityviu būdu vaikas numetamas į specialiojo ugdymo mokyklą, kai žinome, kad tokia sistema vėliau turi labai skaudžias pasekmes, nes vaikai su negalia užauga, tampa atskirti. Pirmumo teise vaikui visada turi būti sudaromos galimybės mokytis bendrojo lavinimo mokyklose. Juo labiau, kad už poros metų mokykla nebegalės taip atsakyti“, – portalui lrytas.lt kalbėjo H.Varnienė.
Pasak jos, šeimų, kurios susiduria su panašiomis problemomis, yra ir daugiau, tačiau ne visos apie tai kalba garsiai.
„Net ir iš žmogiškos pusės žiūrint – ar sunku pakalbėti su tėvais ir kartu surasti sprendimą? Mes nesakome, kad visa mokykla turi atsistoti ant galvos, bet tiesiog pamėginti ieškoti sprendimo. Pats blogiausias dalykas, kad savivaldybė atrašo šabloniškai, jog mokykla ne guminė. Savivaldybė juk tam ir yra, kad ji spręstų problemas. O kur žmonėms kreiptis? Tikrai vienareikšmiškai visada sprendimai yra randami. Klausimas – ar yra noras“, – tvirtino H.Varnienė.
„Esu mačiusi ne vieną atvejį, kai mėgini elgtis vienaip ir kitaip, užsikabini už vieno ar kito šiaudo, bet galiausiai problemai neišsisprendus šeimos tiesiog nutyli. Taip nereikia daryti. Ruoštis į pirmą klasę net ir sveikam vaikui yra iššūkis, ir ne tik vaikui, bet ir tėvams. O įsivaizduokime, jeigu vaikas yra su negalia. Vadinasi, ir pagalba turi būti suteikiama didesnė“, – pažymėjo Lietuvos negalios organizacijų forumo vadovė.
