Seimo Žmogaus teisių komitetas: patyčių problema mokyklose sprendžiama formaliai

Patyčių problema mokyklose yra sprendžiama formaliai, o prevencijos programų efektyvumas nėra vertinamas moksleivių apklausomis. Prie tokios išvados buvo prieita trečiadienį įvykusiame Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje, kuris buvo sušauktas viešojoje erdvėje pasirodžius tėvų liudijimams, kad jų vaikai bijo grįžti į mokyklą dėl patyčių.

Patyčios<br>M.Patašiaus nuotr.
Patyčios<br>M.Patašiaus nuotr.
Patyčios<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Patyčios<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>T.Bauro nuotr.
Tomas Vytautas Raskevičius<br>T.Bauro nuotr.
Patyčios<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Patyčios<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Jadvyga Bieliavska, ELTA

Sep 7, 2022, 3:42 PM, atnaujinta Sep 12, 2022, 11:21 AM

Tuo tarpu pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patyčių situaciją mokyklose vertina nepatenkinamai. Nevyriausybinių organizacijų atstovai teigia, kad vienintelis efektyvus būdas kovoti su patyčiomis Lietuvos mokyklose šiai dienai yra mokyklas uždaryti.

Kaip teigiama pranešime spaudai, svarstant klausimą komitete paaiškėjo, kad nacionaliniai tyrimai dėl smurto ir patyčių Lietuvos mokyklose nėra vykdomi, todėl neįmanoma įvertinti įgyvendinamų prevencinių programų efektyvumo. Siekdama gerinti prevencinių programų kokybės kontrolę, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijuos Švietimo įstatymo pataisas, tačiau Seimo komiteto nariai atkreipė dėmesį į būtinybę prevencinių priemonių efektyvumą vertinti moksleivių apklausomis.

„Lietuvoje daug kalbama apie švietimo turinį ir infrastruktūrą, tačiau emociniam ir psichologiniam klimatui Lietuvos mokyklose dėmesio skiriama per mažai. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad kas trečias Lietuvos moksleivis susiduria su patyčiomis mokyklose, tačiau apklausos apie patyčias konkrečiose mokyklose nėra atliekamos. Tol, kol neturėsime kasmet renkamų duomenų, prevencija gerai atrodys tik popieriuje, o ne realybėje“, – teigia Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Komiteto posėdyje dalyvavusi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Gražina Šeibokienė patyčių situaciją Lietuvos mokyklose vertino „ketvertu“. Tuo tarpu „Vaikų linijos“ vadovas Robertas Povilaitis teigė, kad šiuo metu Lietuvoje pats efektyviausias būdas kovoti su patyčiomis mokyklose yra mokyklas uždaryti. Tokią poziciją „Vaikų linijos“ atstovas grindė tuo, kad karantino laikotarpiu pranešimų apie patyčias sumažėjo.

„Patyčių situacijos tyrimas kiekvienoje švietimo bendruomenėje – apklausiant moksleivius ir jų tėvus – turėtų būti vykdomas reguliariai. Tik pripažinę ir atskleidę problemos mastą, galėsime imtis reikiamų veiksmų. Švietimo įstatymas turėtų būti papildomas nuostata, kad patyčių stebėsena kiekvienoje mokykloje yra privaloma.

Bendradarbiaudamas su Vilniaus miesto savivaldybe, artimiausiu metu tokią apklausą inicijuosiu Vilniaus miesto mokyklose“, – po komiteto posėdžio teigė Laisvės frakcijos narys T. V. Raskevičius.

Pasaulio sveikatos organizacijos kas ketverius metus atliekamo pasaulinio tyrimo apie patyčias mokyklose duomenimis, 2018 metais patyčias mokykloje Lietuvoje patyrė kas trečias 11–13 metų paauglys.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.