Štai taip apie pameistrystę prakalbo TECHIN vadovas Mindaugas Černius. Jis žino: yra įmonių, kurios iš principo nepriima paramos, nes tai – neatitinka jų vertybių. Bet pameistrystėje dalyvaujančios įmonės turi gauti atlygį už tai, kad suteikia naudos pameistrystės programose dalyvaujančioms šalims – ir besimokančiam profesijos žmogui, ir valstybei.
Po vienu stogu – dvi įstaigos
Šie mokslo metai – pirmieji, kai išvien, tapusios TECHIN, dirba anksčiau buvusios dvi atskiros profesinio mokymo įstaigos.
Sujungus Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrą ir Vilniaus technologijų mokymo centrą TECHIN perėmė abiejų reorganizuotų viešųjų įstaigų teisės ir pareigos.
„Kalbėti apie tai, kokią pridėtinę vertę duoda mūsų centras, dar per anksti – dar nėra sukauptos patirties.
Ir vienoje, ir kitoje mokymo įstaigoje buvo dalykų, kurie yra naudingi naujam dariniui, ir jais reikėjo pakeisti silpnąsias abiejų vietas. Reikia laiko ir tam, kad, sujungus du dėstytojų kolektyvus, žmonės pasijustų viena komanda“, – paaiškino M.Černius.
Taigi TECHIN mokoma tokių pat profesijų, kaip buvusiose įstaigose (Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre ir Vilniaus technologijų mokymo centre) –, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montavimo, elektros sistemų montavimo, suvirinimo bei metalo apdirbimo, rengiami staklių operatoriai, informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo technikai, multimedijos technikai, Java, JavaScript, PHP programuotojai, kompiuterinio projektavimo operatoriai ir kit.
Mokoma ir mechaninių įrengimų valdymo bei priežiūros, rengiami energetikos sektoriaus darbuotojai. Įgyti daugumą šių profesijų galima ir mokantis pameistrystės būdu.
Iššūkių dar liko
Šiuo metu yra du pagrindiniai teisės aktai – Darbo kodeksas ir Profesinio mokymo įstatymas, kuriuose kalbama apie pameistrystę kaip mokymo būdą.
„Pilnaverte pameistrystė tampa tada, kai atsižvelgiama į abiejų teisės aktų reikalavimus.
Naujojoje mūsų TECHIN įstaigoje yra pameistrių, yra pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su įmonėmis, sudaryti mokymo grafikai. Taigi mokymas pameistrystės būdu vyksta, bet dar yra neįveiktų sunkumų.
Kokybiška pameistrystė yra tada, kai randamas ir besimokančiam žmogui, ir darbdaviui priimtiniausias mokymo variantas. Bet pastebėjome nemažai ribojimų, kurie trukdo įgyvendinti mokymo programą.
Kartais ir pačios programos nėra taip lengvai pakeičiamos, kad būtų pritaikytos pameistrystei“, – kalbėjo M.Černiauskas.
Pasak TECHIN vadovo, dažnai dar tenka pasukti galvą, kaip įgyvendinti profesinio mokymo programos reikalavimus, jei žmogus didelę laiko dalį praleidžia dirbdamas įmonėje.
Nors Profesinio mokymo įstatymas numato, kad jose darbui turi būti skiriama 70 proc. mokymo laiko, realybe būna kitokia.
„Sunkumų kyla tada, kai besimokantys jaunuoliai neturi galimybės įgyti visų programoje numatytų kompetencijų. Pavyzdžiui, jei žmogus siekia kvalifikacijos, jam tenka laikyti valstybinį egzaminą, kuris nepilnai atitinka pameistrio darbo specifiką.
Šis egzaminas visiems studentams yra vienodas, – ir tiems, kurie pagal formaliąsias programas mokosi tik mokykloje ir tiems, kurie mokosi pameistrystės būdu. Todėl yra rizikos, kad pritaikius mokymo programą prie darbdavio poreikių, mokiniai gali neišlaikyti šio egzamino.
Yra trūkumų ir egzaminavimo sistemoje, ją taip pat reikia tobulinti, atsisakyti tam tikrų dalykų, kurie nėra visiems bendri, pavyzdžiui, valstybiniame kvalifikacijos egzamine turi būti tik tokie klausimai, kurių atsakymai nesusiję su darbo vieta, o šiuo metu to dar nėra.
Tad mūsų galvosūkis dabar – kaip mokymo planą pritaikyti žmogui individualiai, kad jis gautų diplomą“, – kalbėjo M.Černius.
Mokosi statybų aikštelėse?
Nors TECHIN įsikūręs Vilniuje, jo mokiniai, kurie mokosi pameistrystės būdu, dirba ne tik sostinės įmonėse. Kone visos mokymo programos suteikia jiems tokio mokymosi galimybę.
Pasak M.Černiaus, pameistriai darbuojasi IT sektoriaus įmonėse, kuriems reikalingi kompiuterių bei kitokios technikos priežiūros meistrai. Kadangi įstaiga rengia suvirintojus, dažniausiai pameistriais jie įsidarbina metalo apdirbimo įmonėse.
Nemažai pameistrių darbuojasi energetikos srities įmonėse. Tai ir elektrikai, ir šildymo bei vėdinimo sistemų specialistai. Pameistrystės būdu besimokančios merginos darbuojasi IT įmonėse, o tos, kurios mokosi verslo administravimo, įsidarbina įmonių administracijoje padėjėjomis.
Statybos sektorius ypač tinka pameistriams mokyti, bet šiuo metu pas nėra tiesiog nėra šios profesijos besimokančių žmonių. Ko gero, jaunuoliai teorijos mokslus yra atidėję ateičiai, o patys, esant didžiuliam statybų poreikiui, kartu su darbininkais ir mūrija, ir tinkuoja, ir kloja plyteles.
„Pameistrystė apskritai labai tinka ten, kur brigadose dirba skirtingų lygių specialistai, o būtent statybose brigados formuojamos iš skirtingų darbuotojų, pradedant pagalbinionkais, baigiant aukščiausio lygio brigadininkais, taigi pameistrys brigadoje gali padaryti karjerą nuo žemutinės grandies iki viršutinės“, – paaiškino TECHIN vadovas.
Nenori mokytis – nori dirbti
Pasak M.Černiaus, didžiausias pameistrystės privalumas – jauni žmonės turi galimybę vienu metu ir dirbti, ir mokytis.
„Pameistrystė nėra visuotinai tinkantis dalykas, bet daliai jaunų žmonių ji yra idealus būdas kvalifikacijai įgyti.
Yra jaunų žmonių, kurie nenori mokytis, bet nori dirbti. Taigi pameistrystė jiems labai tinka, didžiąją dalį laiko žmogus dirba ir tik šiek tiek laiko skirdamas žinių įgijimui kuria geresnę savo ateitį.
Tuomet, kai žmogus mokosi dirbdamas kartu su meistru, jis nejučiomis įgyja daugybę žinių, kurios didina jo kvalifikaciją, ir per vienerius ar dvejus metus jis ypač daug išmoksta“, – sakė M.Černius.
Pameistrystė naudinga ir įmonėms, nes joms tai galimybė patikimiems darbuotojams prisikviesti.
„Jos turi galimybę turėti motyvuotus, aktyvius žmones tokiose darbo pozicijose, kuriose nereikia aukštos kvalifikacijos.
Dažniausiai jauni žmonės, kviečiami dirbti paprasto darbininko darbo, to purtosi. Bet motyvacija smarkiai padidėja, kai jie kviečiami padirbėti pameistriais ir per porą metų tapti aukšto lygio darbuotojais. Jiems tai naudinga, nes įgyjama paprastų darbų įgūdžius, kurie ypač reikalingi vėlesnei karjerai. Tai – kvalifikacijos pamatas.
O ir darbdaviui tai naudinga, nes atliekami būtinieji darbai, o pameistriai įpranta dirbti įmonėje ir tampa jai lojalūs.
Ar įmonės jau atviros pameistriams? „Dar mažokai tokių – dar reikia laiko ir pasitikėjimo pameistryste.
Manau, jos bus aktyvesnės, kai valstybėje nusistovės pameistrystės finansavimo sąlygos. O kai jos nebebus kaitaliojamos, verslas prisitaikys ir jomis naudosis,“ – atsakė M.Černius.
Televizijos laidas, skirtas pameistrystei, kviečiame peržiūrėti „Youtube“ paskyroje.
Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis. Projekto vykdytojas – Valdymo koordinavimo centras. Projekto partneris – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
