ŠMSM duomenimis, kitąmet biudžeto asignavimai ugdymo reikmėms turėtų išaugti 16 proc., profesiniam mokymui – 18 proc., studijoms ir mokslui – 21 proc., sportui – 11 proc. Iš viso ateinančių metų valstybės biudžeto projekte švietimui, mokslui ir sportui suplanuota 411 mln. Eur daugiau negu šiemet, iš jų 233 mln. Eur teks parlamentinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatytoms priemonėms įgyvendinti.
Šiandien Vyriausybėje svarstytą biudžeto projektą dar svarstys ir tvirtins Seimas. Didžiąją papildomai skiriamų lėšų dalį – beveik 254 mln. Eur – suplanuota skirti švietimo ir mokslo įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti. Numatoma, kad mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai augs 13 proc. Mokyklų vadovų pareiginė alga turėtų didėti 21 proc. Tai numatyta ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.
Skaičiuojama, kad pareiginė mokytojų, švietimo pagalbos specialistų alga augs 162–227 Eur neatskaičius mokesčių, auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – 124–144 Eur, mokyklų vadovų – 485–574 Eur, jų pavaduotojų ugdymui – 473–489 Eur., teigiama pranešime.
Anot švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, valstybės biudžeto projekte numatytas mokytojų, akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimas net ir labai sudėtingu metu leidžia nuosekliai siekti tikslo, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2024 m. sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Siūlomas darbo užmokesčio didinimas įgyvendina partijų susitarimo dėl švietimo politikos nuostatas ir atitinka Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvines sutartis, kuriose numatyta 2023 m. ir 2024 m. užtikrinti, kad mokytojų darbo užmokesčio lėšos didėtų ne mažiau kaip po 10 procentų kasmet.
Prognozuojama, kad 2022 m. vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarys 115 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, o 2023 m. mokytojų atlyginimų didinimas 13 procentų leis pasiekti jau 120 procentų šalies VDU.
