Vis sunkiau atsakyti į klausimą, koks turi būti šiuolaikinis mokytojas: specialistės pasidalijo patarimais, kaip išgryninti savo misiją

Šiandien mokytojams vis dažniau iškyla klausimų, kurie universalaus atsakymo neturi – pavyzdžiui, koks yra šiuolaikinis pedagogas ir ar tikrai yra aiški jo misija. Iš vienos pusės, šie klausimai yra apie tai, ar iš tikrųjų visuomenė žino bei supranta, koks yra mokytojo darbas ir ką jis daro, jei nori dirbti remdamasis šiuolaikiniais ugdymo metodais.

Mokytoja<br>123rf nuotr.
Mokytoja<br>123rf nuotr.
 Jovita Starkutė bei Lina Dumbliauskienė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Jovita Starkutė bei Lina Dumbliauskienė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Jovita Starkutė<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Jovita Starkutė<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Jovita Starkutė<br>Asmeninio albumo nuotr.
 Jovita Starkutė<br>Asmeninio albumo nuotr.
Mokykla<br>V.Skaraičio nuotr.
Mokykla<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 31, 2022, 1:23 PM

Apie visa tai – pokalbis su edukologe, „Family Lab Academy“ įkūrėja Jovita Starkute bei ikimokyklinio ugdymo mokytoja Lina Dumbliauskiene.

Šiuolaikinis vaikas ir šiuolaikinis mokytojas

Pasak pranešime cituojamos J.Starkutės, apibūdinti šiuolaikinį mokytoją ir šiuolaikinį vaiką darosi vis sunkiau – skiriasi ir pasisakančiųjų pozicijos, priklausomai nuo to, kas apie tai rašo, kokiai kartai priklauso, iš kokios mokslo krypties yra.

„Tačiau mokslininkų, tyrinėjančių kartų skirtumus, manymu, šiandieninė jaunoji karta pasižymi tokiomis savybėmis kaip gebėjimas meistriškai tvarkytis su dideliu informacijos srautu, jiems nesunku vienu metu daryti kelis darbus, tačiau sudėtinga ilgėliau susitelkti ties viena veikla, pasižymintys padidintu aktyvumu, todėl nuolat lekiantys, juos sunkiau sudominti. Ir panašumų, ir skirtumų tarp abiejų esančių ugdyme kartų yra nemažai.

Pavyzdžiui, „Z kartos“ vaikai ne tik dalinasi informacija, bet ir noriai ją kuria drauge, siekia, kad juos girdėtų, kad santykiai būtų lygiaverčiai. „Alfa“ kartos vaikams reikalinga prasmė bei suprasti, kodėl jiems naudinga tai daryti, o mokantis svarbu tyrinėti ir išbandyti tai, ko negali suteikti technologijos. Tačiau abi kartos mokytojus verčia ieškoti naujų sprendimų ir naujų ugdymo būdų“, – aiškino J.Starkutė.

O koks yra šiuolaikinis mokytojas? Kaip teigė edukologė, apie tai mąstant būtina atsiriboti nuo asmeninės patirties ir turimų stereotipų.

„Pažvelkime iš tos pusės, kad mokytojas yra svarbus kiekvieno vaiko gyvenime, asmenybės formavimęsi, vertybių perdavime, siekyje pažinti ir suprasti pasaulį iš kitokio požiūrio kampo. Čia tikriausiai ir yra esmė – parodyti vaikams „kita“ visomis prasmėmis: kalbantis, diskutuojant, skiriant ir rodant dėmesį, girdint, klausiant ir išklausant, dirbant ir drauge ir su kiekvienu individualiai. Mokytojas ta tiesiogine prasme turi būti ne tik vedlys žiniose, gebėjime tą einančią į juos informaciją apdoroti, bet ir vertybine prasme, brėžiančiu ribas, nustatančiu taisykles, bet tuo pačiu ir parodančiu kryptį, kur link turi judėti“, – tvirtino ji.

Mokytojo įvaizdis ir visuomenės noras „plaukti paviršiumi“

Kaip teigė edukologė J.Starkutė, mokytojo įvaizdis visuomenėje turi labai daug įsisenėjusių stereotipų ir mitų. Juo labiau, kad mokytojo profesijos autoritetas nuolat kvestionuojamas, akcentuojami neigiami dalykai (per mažas atlyginimas, nepagarba mokytojui), kurie turi įtakos ir bendravimui su vaikais.

„Jų galvose taip pat gyvuoja iš tėvų perduoti stereotipai. Tačiau su kartų kaita per pastaruosius dešimtmečius mokytojo darbas gerokai keitėsi. Bendraujame su mokytojais ir matome pavyzdžius, kai skirtingos kartos, siekdamos bendrų tikslų, dirba išvien, dalinasi ir kuria naujus ugdymo metodus, panaudojant abipusius privalumus. Tačiau kartais atrodo, kad visuomenė tik „plaukia paviršiumi“, nesigilindama į įvykusius ir vykstančius pokyčius, ir kartoja, ką kartojo prieš daug metų“, – svarstė ji.

L.Dumbliauskienė pridūrė, jog kalbantis su mokytojais dažnai išgirsta, kad šie sulaukia kritikos ne tik iš svetimų žmonių, bet ir šeimos narių, draugų.

„Kad net laisvu laiku jie galvoja apie savo darbą, nešasi jį namo, o kartais ir laisvalaikį iškeičia į darbą. Dažnu atveju kiti pabrėžia, kad nėra ribų tarp darbo ir namų. Norint sulaukti palaikymo net iš artimųjų rato, dažnai tenka pasakoti ir aiškinti, ką daro mokytojas, kodėl tiek laiko ir taip atsakingai reikia ruoštis vaikų priemonių gamybai ar kitoms ugdymo veikloms, įrodinėti, kad darbas teikia džiaugsmą, o tai ir yra profesinio gyvenimo prasmė, pašaukimas.

Vieno būdo paaiškinti, koks turi būti šiuolaikinis mokytojas, nėra – tai slypi kiekvieno mokytojo viduje. Ir kiekvienas mokytojas pats atsakingas už savo indėlį į ugdymą ir kaip tai atskleidžia. Atrodo, sudėtinga plaukti prieš nusistovėjusios sistemos srovę, kai ją reikia pakeisti naujovėmis ir šiuolaikiškomis idėjomis, tačiau tai būtina, norint žengti į šiuolaikinį ir įtraukų ugdymą ir kasdienybėje „neplaukti paviršiumi“, – įsitikinusi L.Dumbliauskienė.

Viskas prasideda nuo kiekvieno mokytojo

„Mokytojas savo, kaip pedagogo, misiją supranta skirtingai, tad tikrai galima sutikti daug įvairių dalykų mokytojų, kurie tampa pavyzdžiu savo ugdytiniams savo srities išmanymu, gebėjimu bendrauti, nuoširdžiu noru išmokyti mokytis. Kiekvienas mokytojas širdyje bei galvoje nešiojasi viziją, ką nori perteikti ir kaip tai padaryti – kaip įkvėpti bei kokiu būdu parodyti pasaulį vaikams“, – teigė L.Dumbliauskienė.

Todėl, pasak jos, vaikų poreikių supratimas, atliepimas ir įgyvendinimas pasireiškia daugybe variacijų.

„Mokytoją dažnai pamatysite vaikštantį po parką, renkantį kaštonus, kankorėžius, tam, kad ne tik papasakotų apie juos, tačiau leistų vaikams juos patyrinėti, paliesti, susipažinti iš visai arti. Kitose srityse pastebėsite, kad mokytojai kviečiasi moksleivius į neformalias aplinkas tam, kad sukurtų su jais ryšį ir paskatintų gilintis į dominančias sferas.

Pritarimas ir pagalba mokytojams suteikia reikalingumo jausmą. Kiekvienas žmogus nori būti išgirstas, pamatytas bei suprastas. Mokytojai šiuo klausimu taip pat yra tokie, jiems reikia žinoti, kad jų darbas, pastangos ir žinios yra reikalingos tikslinei auditorijai“, – pridūrė mokytoja.

Tad kaip padėti pedagogui suprasti ir padėti vykdyti savo, kaip mokytojo misiją? Straipsnio autorės siūlo keletą paprastų idėjų, nuo ko pradėti ir kaip palengva situaciją keisti plačiąja prasme.

„Kalbėkite apie save, mokytojo profesiją, dalinkitės savo srities specialisto žiniomis visur, kur tik galite. Kalbėkite, koks mokytojo darbas yra svarbus ir kokią misiją jūs atliekate, kokius pokyčius nešate ugdymo procese. Jei nekalbate jūs, kalba kiti. O kiti ne visada geriau žino, ką pasakyti ir ką akcentuoti.

Dalinkitės sukauptomis žiniomis, patirtimis, ugdymo metodais, savo sukurtomis priemonėmis ne tik savame rate, bet ir su plačiąja visuomene. Pasinaudokite visomis šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis. Įgalinkite save būti tuo pokyčiu, kurio norite. Galime daug burnoti ir kalbėti, ko trūksta ir ko reikia, kad būčiau kiekvieną dieną klasėje laimingesnis, tačiau, deja, bet tos dienos gali ir nebūti. Nes vienas esminių dalykų keliaujant pokyčių link – tai būti tuo pokyčiu“, – patarė specialistės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.