Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai naujienų portalui lrytas.lt paaiškino, kokie esminiai pokyčiai jau netrukus lauks šalies mokinių bei abiturientų.
Stiprinamas dėmesys matematikai
Šiuo metu abiturientai, norintys gauti valstybės finansuojamą vietą Lietuvos aukštosiose mokyklose, turi būti išlaikę valstybinį matematikos brandos egzaminą. Tiesa, šiemet jo neįveikė net 35 procentai jį laikiusių jaunuolių.
Paklausti, kaip yra ruošiamasi, kad stojant į aukštąsias mokyklas 2024-aisiais nepasikartotų šių metų matematikos egzamino scenarijus, ŠMSM atstovai pabrėžė, jog atotrūkis tarp reikalavimų mažės, kad kuo daugiau mokinių baigdami vidurinį ugdymą turėtų galimybę mokytis aukštojoje mokykloje.
„Siekiame, kad apskritai mokiniai, įgydami vidurinį išsilavinimą, būtų geriau apsisprendę dėl savo ateities ir geriau pasiruošę tolimesnėms studijoms. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė yra sudariusi ekspertų grupę, kuri ieško sprendimų, kaip sustiprinti matematikos mokymą šalies ugdymo įstaigose. Grupėje dalyvauja ir mokslininkai, ir mokytojai praktikai. Ministerija kartu su ekspertais baigia rengti matematikos mokymo stiprinimo priemonių planą.
Matematikos mokymo kokybei labai svarbi ir mokytojų kvalifikacija. Mokytojams bus siūlomos ilgalaikės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos. Viena iš prioritetinių kvalifikacijos tobulinimo sričių tampa dalyko didaktika, tarp jų – matematikos“, – aiškino ŠMSM.
Ministerijos atstovų teigimu, šiuo metu vyksta ir kiti kvalifikacijos tobulinimo renginiai matematikos mokytojams, rengiamos diskusijos, mokslininkai ir geriausi matematikai mokytojai dalijasi savo patirtimi.
„Renginius apie matematikos mokymą rengia ne tik Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA), bet prisideda ir aukštosios mokyklos, ir matematikus vienijanti mokytojų asociacija.
Vien pirmomis lapkričio dienomis buvo surengti keli renginiai, skirti matematikos mokytojams, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lapkričio 3 d. įvyko viešoji konsultacija, per kurią aptarta nauja matematikos bendroji programa, kaip ji prisideda prie geresnio mokymosi, siekio kiekvienam mokiniui suteikti galimybę ugdytis matematinį ir statistinį raštingumą, gebėjimą matematiškai samprotauti, mąstyti ir taikyti įgytas kompetencijas sprendžiant įvairias realias, aktualias ir mokiniams suprantamas problemas“, – komentavo ŠMSM.
Pažymima, kad numatyta reikšminga pagalba ir patiems mokiniams.
„Pavyzdžiui, skiriama papildoma mokymosi pagalba baigiantiems ketvirtą ir aštuntą klases ir turintiems mokymosi spragų. Parengta nauja pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo matematikos bendroji programa, kuri mokyklose bus pradėta įgyvendinti kitų metų rugsėjį.
Programoje numatyta nemažai pokyčių, siekiama, kad programa padėtų ugdyti mokinių kompetencijas: matematinį mąstymą, problemų sprendimo gebėjimus, pasitikėjimą savo gebėjimais ir atkaklumą net ir susidūrus su mokymosi sunkumais nenuleisti rankų ir mokytis toliau“, – rašoma atsiųstame komentare.
Kartu su nauja vidurinio ugdymo matematikos bendrąja programa 2023 m. atsiras ir tarpiniai mokinių pasiekimų patikrinimai, kurie sudarys sąlygas mokiniams susikaupti dalį baigiamojo vertinimo per dvejus metus ir sumažins įtampą egzamino metu, kai vienkartis pasirodymas gali nulemti mokinio ateitį. Šie patikrinimai leis pasitikrinti savo žinias iki egzamino ir užtikrins nuoseklesnį mokymąsi.
Pasak ŠMSM, po ilgos pertraukos nuo šių mokslo metų 10 klasės mokiniams sugrąžinta ketvirtoji matematikos pamoka, tam skirtas ir finansavimas – 6 mln. eurų mokytojams už darbą apmokėti.
„Parengtame matematikos mokymo stiprinimo plano projekte numatoma, kad ministerijos iniciatyva bus rengiamos ir atnaujinamos skaitmeninės priemonės matematikai mokyti: personalizuota mokymo platforma 1–8 klasėms, matematikos užduočių bankas 1–8 kl., interaktyvūs modeliai.
Matematikos studijų krepšelio kaina padidėjo 70 proc., t. y. aukštosios mokyklos gauna daugiau lėšų ruošti matematikams. Be to, priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas – nuo 2024 metų matematikos egzaminas tampa privalomu norint įstoti į aukštąją mokyklą, išskyrus menus ir senesnių metų abiturientus.
Taip pat įvestas bandomasis matematikos egzaminas – jau antrus metus iš eilės mokiniai galėjo pasitikrinti savo žinias“, – aiškino ministerijos atstovai.
Prireiks ir brandos darbo
Atnaujinus bendrojo ugdymo programas numatoma, kad lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminai ateityje bus dviejų lygių. Pasak ŠMSM, šie valstybiniai brandos egzaminai būtų organizuojami pagal bendrojo ir išplėstinio kurso bendrąsias programas. Nauja tvarka būtų pradėta taikyti 2023 m. rugsėjį III gimnazijos klasėje (11 klasėje) pradėjusiems mokytis mokiniams.
„Be abejonės, valstybinis egzaminas, parengtas pagal bendrojo kurso programą, būtų paprastesnis, negu parengtas pagal išplėstinio kurso programą. Ar tai turėtų įtakos stojimui į aukštąją mokyklą, į šį klausimą turėtų atsakyti pačios aukštosios mokyklos“, – rašoma komentare.
Viceministras R.Skaudžius kiek anksčiau portalui LRT.lt teigė, kad norėdamas gauti brandos atestatą abiturientas nuo 2025-ųjų turės būti išlaikęs du valstybinius egzaminus, o nuo 2027-ųjų – jau tris.
ŠMSM atstovų teigimu, tai būtų lietuvių kalba ir literatūra, kaip ir dabar, o antrasis ir trečiasis valstybinis brandos egzaminas būtų laisvai pasirenkamas. Nuo 2027 metų ketinama privalomu padaryti ir brandos darbą, kuris šiuo metu yra neprivalomas.
„Prognozuojama, kad antras pagal pasirenkamumą būtų matematikos brandos egzaminas, kurio egzamino jau iki šiol reikėjo stojant į aukštąsias mokyklas (išskyrus menų studijas). Dabar matematikos brandos egzaminą renkasi laikyti apie 60 proc. abiturientų.
Brandos egzaminų nepakanka siekiant visapusiškai atskleisti per visą mokymosi laikotarpį mokinių įgytas kompetencijas, todėl nuo 2027 m. visi mokiniai, norintys įgyti vidurinį išsilavinimą, turėtų savo kompetencijas patvirtinti atlikdami brandos darbą, taip pat savo dalyvavimu socialinėse ir pilietinėse veiklose prisidėti prie savo mokyklos ar bendruomenės gerovės kūrimo“, – tvirtino ministerija.
Liks tik valstybiniai egzaminai
Pasak jos, planuojama, kad nuo 2025 metų mokyklinių egzaminų nebeliks, tad abiturientai turės laikyti tik valstybinius brandos egzaminus. ŠMSM atstovai teigė, kad mokiniai iki jų turėtų ateiti daug geriau pasirengę, nes bus įvedami privalomi tarpiniai mokinių pasiekimų patikrinimai, mokiniams teikiama daugiau mokymosi pagalbos.
„Pagalba numatoma nuo 2023 metų rudens, priklausomai nuo pasiektų rezultatų šių metų nacionaliniuose mokinių patikrinimuose 4 klasėje, kai mokiniai baigia pradinio ugdymo programą, ir 8 klasėje, kai baigia pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį.
Mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens, bus sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir suteikiama reikalinga mokymosi pagalba“, – pažymima lrytas.lt atsiųstame atsakyme.
Dabar mokinių pasiekimai nacionaliniu mastu tikrinami 4, 6 ir 8 klasėse. ŠMSM duomenimis, 2022 m. juose dalyvavo daugiau nei 83 tūkst. ketvirtų, šeštų ir aštuntų klasių mokinių, t. y. 96,4 proc. šių klasių mokinių visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose.
„Kai užaugs dabartinių ketvirtokų karta, kuriai nuo 2023 metų rugsėjo (nuo pat 5 klasės) bus teikiama papildoma mokymosi pagalba tais atvejais, jei nacionalinių pasiekimų patikrinimai parodytų mokymosi spragų, tada atsirastų nuostata, kad nuo 2029–2030 m. m. mokiniui, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu pasiekusiam tik slenkstinį lygį, yra garantuojamas mokymasis vidurinio ugdymo programoje kartu su profesinio mokymo programa“, – dėstė ministerijos atstovai.
