Studijos, kurias baigus, pokyčiai nebegąsdina: tokius specialistus vertina darbdaviai, įsiklauso institucijos

Darnų vystymąsi, aplinkos inžineriją, gamybos ir gaminių inžineriją, ekonomiką bei socialinius mokslus išmanantys specialistai ir dabar, ir ateityje bus tie, kurie priims aplinkos bei ekonomikos diktuojamus iššūkius ir problemas bei ieškos jų sprendimų būdų. Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto absolventai, imdamiesi įvairių projektų, rodo pavyzdį, kaip jau dabar galima spręsti vis grėsmingesnes aplinkos problemas, sykiu tvirtina – tą gali daryti kiekvienas, kuriam rūpi jį supanti aplinka.

Studentai dalyvauja mokslo grupėse, kurios vykdo įvairius mokslo projektus.<br>„Pexels.com“ nuotr.
Studentai dalyvauja mokslo grupėse, kurios vykdo įvairius mokslo projektus.<br>„Pexels.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 28, 2022, 11:36 AM

Studijos – ateities projektų pagrindas

KTU Aplinkos inžinerijos institute vykdoma magistro studijų programa „Darnus valdymas ir gamyba“, taip pat Aplinkos inžinerijos doktorantūros studijos.

Studijų programos vadovė doc. dr. Inga Gurauskienė paaiškino, jog magistro studijas renkasi ir baigusieji bakalauro studijas, ir ne vienerius metus dirbantys įmonėse, panorę pagilinti žinias ir įgyti papildomų kompetencijų, tačiau supratę, kad savarankiškų studijų jiems negana.

KTU Aplinkos inžinerijos institute studentai įgyja naujausių, mokslu grįstų, žinių. „Magistro studijų programą „Darnus valdymas ir gamyba“ gali rinktis ne tik aplinkosaugą ar aplinkos inžinerijos studijas baigę studentai. Tai – pakankamai atvira, tarpkryptė, jungianti technologinių bei socialinių mokslų sritis, studijų programa. Galimybė rinktis šias studijas suteikiama aplinkos, gamybos, statybos, elektros inžinerijos ar socialinius mokslus baigusiems studentams, atsižvelgiant į jų turimas praktines ir dalykines kompetencijas.

Studijų metu įgyjamos kompetencijos: gebėjimas kurti ir valdyti darnius verslo modelius, sisteminės techninės žinios, gamybos procesų, gaminių, paslaugų ir regionų vertinimas bei darnių inovacijų diegimo praktiniai įgūdžiai, svarbios ne tik aplinkosaugai, bet ir gamybos inžinieriams, įmonių darnumo skyrių vadovams ir specialistams bei kitiems įvairių sričių specialistams.

Ekonomika, aplinka, socialiniai dalykai tarpusavyje dera arba konfrontuoja, tačiau tinkamai pasirinkti metodai padeda išspręsti kompleksines tvarumo problemas. Programos absolventai įgyja tokias kompetencijas kaip sisteminis mąstymas, darnaus verslo kūrimas ar efektyvumo didinimas, informacinių sistemų, duomenų analitikos taikymas vertinant skirtingus objektus ir priimant mokslu grįstus sprendimus ar vystymo tikslus ir pan.“, – komentavo doc. dr. I.Gurauskienė.

Absolventai ir toliau skleidžia tvarumo žinią

Studijų modulį „Išmanūs ir darnūs miestai“ pasirinkę studentai įgyja tokių kompetencijų kaip įvairių miestų sistemų, medžiagų srautų darnumo užtikrinimas mieste ir jų valdymas ar skaitmeninės kompetencijos (pavyzdžiui, GIS), kurios tampa vis svarbesnės ir studijose, ir sprendžiant darnumo iššūkius.

Pašnekovės žodžiais, bendradarbiavimas su verslu prasideda pirmąją studijų dieną, tęsiasi net ir joms baigus. Tuomet absolventai tampa APINI partneriais ir darnumo ambasadoriais.

Studentai dalyvauja mokslo grupėse, kurios vykdo įvairius mokslo projektus. Daugiausia tai – tarptautiniai projektai, kurių tikslas – ieškoti būdų, kaip spręsti ES ar globaliu lygiu aktualias problemas, vystyti inovacijas, kurios prisidėtų prie žaliosios transformacijos. Pavyzdžiui, elektromobilių plėtros galimybės Lietuvoje ir ES, ekologinis projektavimas, inovacijos, sprendimai, galintys prisidėti prie mažų ir vidutinių įmonių efektyvumo užtikrinimo ar poveikio aplinkai mažinimo, tekstilės, žiedinės ekonomikos klausimai – sąrašas išties ilgas.

Institutas išsiskiria dar ir tuo, jog jo darbuotojai nėra tik mokslininkai ir dėstytojai, jie nuolat bendradarbiauja su verslo įmonėmis, įgyvendina mokslo tiriamuosius projektus, ekoinovacijų užsakomuosius darbus, konsultuoja įmones, diegia standartus ir pan.

Verslai, mokslininkės žodžiais, supranta, kad Žaliasis kursas, žiedinė ekonomika – svarbu, tačiau pirmieji žingsniai – dar vos girdimi, mat stinga informacijos ir kompetencijų – nuo ko pradėti. Mokslininkai gali patarti, pritaikyti turimus metodus, įvertinant žiediškumą, dėliojant žiediškumo planus, strategijas, suteikiančius naujas galimybes besikeičiančioje ekonomikoje.

Pati I.Gurauskienė, baigusi bakalauro studijas, svarstė, kur tęsti magistro studijas, galiausiai, nusprendė rinktis KTU Aplinkos inžinerijos institutą. Bene pagrindinė priežastis – studijos vykdomos mokslo instituto ekspertų, kas rodo teikiamų žinių aukštą mokslinę vertę, sykiu teikiamos kompetencijos labai glaudžiai siejasi su praktiniu pritaikymu įmonėse, versle ar regione, sprendžiant darnumo iššūkius. Institutas vykdo veiklas, kurios svarbios dabar, taip pat – veiklos orientuotos į ateities tendencijas analizuojant jas ir vykdant tyrimus tarpsritėse tyrėjų grupėse.

Mato bendradarbiavimo prasmę

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (LRATCA) viceprezidentas, Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (Kauno RATC) vadovas Laurynas Virbickas KTU Aplinkos inžinerijos instituto konferencijoje „Tvarus vartojimas ir gamyba: kaip to pasiekti?“, kurią organizavo kartu su VšĮ „Mes darom“ ir „The Baltic University Programme“ (BUP), pabrėžė, jog net ir baigus studijas ryšiai su KTU Aplinkos inžinerijos institutu nenutrūko. Jis pats pasirinko čia studijuoti doktorantūrą, buvęs Kauno RATC darbuotojas rašo magistro baigiamąjį darbą apie sąvartynų uždarymą ir galimybes panaudoti juose sukauptas atliekas.

Kauno RATC projekte „Išteklių atgavimo iš sąvartynų galimybių vertinimo modelis ir jo išbandymas Lietuvos sąlygomis“ taip pat dalyvauja KTU mokslininkai. „Be mokslo niekur nenuskubėsi į priekį. Iš tiesų, Aplinkos inžinerijos institute dirba kompetentingi specialistai, su kuriais verta pasikalbėti – visuomet randame bendrų taškų“, – kalbėjo L.Virbickas.

KTU Aplinkos inžinerijos instituto studentai kasmet atvyksta į ekskursijas į Kauno RATC. Mokslininkai prisideda rengiant regiono ir savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planus, maisto atliekų vertinimo studijas, patirtimi dalijamasi konferencijoje.

„Pirmojoje konferencijos „Tvarus vartojimas ir gamyba: kaip to pasiekti?“ dalyje kalbėta apie tvarumą, gyvenimo džiaugsmą ir kaip tai susiję. Svarbu neprarasti motyvacijos sužinojus, kiek vis dėlto daug atliekų susidaro, reikia, galbūt, sugebėti taip vartoti ir taip gyventi, kad užtektų džiaugsmo, tačiau poveikis aplinkai būtų mažesnis“, – apibendrino pašnekovas.

Kiekvienas žingsnis keičia

Programos „Kurk Lietuvai“ koordinatorė Ieva Jurkonienė konferencijoje pasidalijo sėkmingais tvarumą skatinančių projektų pavyzdžiais ir jų vykdytojų sėkmės istorijomis.

Programos „Kurk Lietuvai tikslas – pritraukti žmonių, turinčių tarptautinės patirties: ne tik į Lietuvą, bet ir dirbti viešajame sektoriuje. Kasmet maždaug dvidešimt žmonių įdarbinami vieneriems metams. Per šį laikotarpį programos dalyviai įgyvendina vieną arba du projektus. Temos pačios įvairiausios: nuo kriptovaliutų reguliavimo iki aplinkosaugos. Bendradarbiaujama su pusšimčiu institucijų, kasmet sąrašas ilgėja. Programa veikia vienuoliktus metus, per kuriuos pavyko įgyvendinti daugiau kaip 280 projektų.

„Nežinome nė vienos panašios programos, kuomet viešasis sektorius atsiveria žmonėms, turintiems įvairiausios patirties. Maždaug 40 proc. programos dalyvių ir vėliau lieka dirbti viešajame sektoriuje. „Kurk Lietuvai“ projektus jungia trys pagrindiniai dalykai: konkrečios problemos sprendimas, įrodymais grįstos politikos formavimas, viešosios konsultacijos, – kalbėjo I.Jurkonienė. – Kodėl, pavyzdžiui, reikia kalbėti apie šiukšles miške, juk savaime aišku, kad tai problema? Kai kurie sakys: miškuose esančios šiukšlės – ne problema, problema, kad jos deginamos. Juk miškuose jas galima surinkti. Per 2021 metus Lietuvoje surinkta daugiau kaip 1700 tonų šiukšlių – tai didžiuliai skaičiai. Ši situacija – pavyzdys, kuomet kalbame faktais ir skaičiais, žiūrime, kaip galime spręsti konkrečią problemą. Įgyvendinant projektą, būtina įtraukti kuo daugiau suinteresuotų šalių. Projektai nėra vykdomi už uždarų durų.“

Praėjusiais metais buvo atnaujinta zoologijos sodų vertinimo metodika. Pavyko surasti būdą, kaip įtraukiant zoologijos sodus, ekspertus atnaujinti metodiką taip, kad ji būtų ne formali, bet naudinga realybėje, siekiant gyvūnų gerovės.

Kitas projektas – vandenilio kuro panaudojimas ir infrastruktūros kūrimas Lietuvoje. Kol kas vandenilio kuras nėra naudojamas, komanda planavo, kur galėtų būti vystoma infrastruktūra.

Kiti programos projektai: anglies kaupimo ūkininkavimo potencialo vertinimas, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita ūkiuose, visuomenės dalyvavimas kuriant viešąsias erdves, žaliosios infrastruktūros principų taikymas savivaldybėse ir pan.

„Žmonės, kurie dirba su tvarumo, aplinkosaugos temomis, pasižymi trimis pagrindinėmis savybėmis: jie yra atviri ir bendradarbiaujantys, smalsūs ir kantrūs bei drąsūs“, – apibendrino programos „Kurk Lietuvai“ koordinatorė.

Praėjusių metų programos dalyvė Aira baigė mokslus, susijusius su politika ir jos formavimu, atliko praktiką Europos Komisijoje, susidomėjo Žaliuoju kursu. Aira – pavyzdys žmogaus, kuris, pašnekovės žodžiais, buvo atviras, bendradarbiaujantis, nes Žaliasis kursas kai kam vis dar mistinė tema.

Jonė – smalsumo ir kantrumo pavyzdys. Baigusi Gyvosios gamtos ir žuvininkystės magistro studijas Jonė dirbo su aplinkosauga ir švietimu, pasibaigus programai liko dirbti Aplinkos ministerijoje. Šiuo metu Jonė prisideda sprendžiant upių atvėrimo žuvims problemą. Lietuva yra tapusi pavyzdžiu – Jonė keliauja po pasaulį ir pasakoja, ką Lietuva nuveikė šioje srityje.

KTU Aplinkos inžinerijos institutas konferenciją „Tvarus vartojimas ir gamyba: kaip to pasiekti?“ organizuoja kartu su VšĮ „Mes darom“ ir „The Baltic University Programme“ (BUP).

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.