Viena krašto istoriją menančių vietų – 1882 metais Aleksandro Balcevičiaus iniciatyva pastatytas raudonplytis dvaro pastatas su dvarviete, apie kurią kūrėsi Utenos miestas. Aleksandras Balcevičius ne tik įsigijo dvaro valdas, bet ir pastatė raudonų plytų dvaro rūmus su kolonomis ir puošniomis barokinėmis detalėmis bei įkūrė mišraus plano parką su pasivaikščiojimo takeliais aplink Krašuonos upę.
Šio dvaro architektas nežinomas, tačiau savininkas netruko išgarsėti, nes jis organizavo pašto trakto St. Peterburgas – Varšuva statybą, kuris ėjo per Uteną. Taip ponas susikrovė turtus, nusipirko Utenos dvarą ir atnaujino dvarvietę. Tačiau ilgai gyventi čia neteko, nes prasidėję karai sujaukė visų planus. Dvaro likimas itin įdomus – jis niekada nebuvo paverstas traktorių saugykla ar grūdų sandėliu, čia visą laiką virė kultūrinis – švietėjiškas gyvenimas.
1907 metais Utenoje buvo įkurtas Lietuvos švietimo „Saulės“ draugijos Utenos skyrius, davęs pradžią lietuviškai mokyklai Utenos parapijoje, o 1918 metais dvare veiklą pradėjo „Saulės“ progimnazija. Per šimtmetį pasikeitė ne tik rūmų dvasia, bet ir išvaizda. Buvo atsisakyta baltų kolonų, portiko, barokinių puošmenų, nes gimnazija plėtėsi ir teko pristatyti antrąjį aukštą bei perplanuoti vidaus patalpas.
Prasidėjusi okupacija pakeitė Utenos „Saulės“ gimnazijos gyvenimą. Daug mokytojų ir gimnazistų prisijungė prie partizaninio judėjimo ir tragiškai žuvo, tačiau net ir ilgu sovietų okupacijos laikotarpiu Utenos mokytojai sugebėjo puoselėti lietuvybę ir užaugint ištisą naują garsių asmenybių kartą. Sovietmečiu augančios Utenos miestui ir jo švietimo reikmėms raudonplyčio pastato nebeužteko ir šalia dvarvietės buvo pastatytas naujasis erdvus trijų aukštų mokyklos pastatas su aktų, sporto salėmis bei lauko stadionu ir vidurinė mokykla persikėlė į naująjį pastatą.
„Naująją mokyklą 1960 metais projektavo ir statė mokyklos direktorius Vytautas Puodžiukas. Sovietmečiu šis direktorius buvo tikra dovana Utenos kraštui, jis rūpinosi mokytojais, mokiniais, nors ir buvo kritikuojamas sovietų valdžios dėl to, kad mažai vietos skiria politinei propagandai, jis sugebėdavo nuo šios kritikos atsiriboti, pabrėžti žinių ir pasaulėžiūros svarbą ir ugdyti naują šviesuomenės kartą.
Todėl 1988 metais prasidėjus sąjūdžiui, visi gimnazijos mokytojai buvo aktyvūs, dalyvavo visose atkuriamojo sąjūdžio akcijose bei renginiuose „, – pasakojo Utenos „Saulės“ gimnazijos istorijos mokytoja Audronė Mikalaičiūnaitė.
Atgavus nepriklausomybę, direktoriaus Vytauto Puodžiuko iniciatyva buvo atkurta katalikiškoji gimnazija, kuri veikė raudoname dvaro pastate, bet 1999 metais, šios dvi gimnazijos vėl buvo apjungtos. Šiandien buvusiuose dvaro rūmuose įsikūręs dar dažais kvepiantis Utenos regiono Steam atviros prieigos centras, kuris duris atvėrė šių metų spalio mėnesį.
Centre veikia keturios laboratorijos, viena unikali, veikianti tik Utenos rajone, tai „Astrofizikos – aerokosmonautikos laboratorija“. Čia mokiniai gali į dangų pažvelgti ir naktį, ir dieną, nes laboratorijoje net du teleskopai. Vienas skirtas naktiniam dangaus stebėjimui, kitas – saulės stebėjimui. Atviros prieigos Steam centre kitose laboratorijose vyksta aktyvios veiklos, kurios praturtina ir papildo ugdymą mokyklose.
Per šimtmetį „Saulės gimnazijoje“ mokėsi daugelis Utenos krašto žmonių ir Lietuvą garsinančių asmenybių: teisininkas, žurnalistas, enciklopedininkas Bronius Kviklys, farmacininkė, žolininkė, etnografė Eugenija Šimkūnaitė, Lietuvos ir JAV diplomatas Vytautas Antanas Dambrava, istorikas Adolfas Šapoka, kurio vardu Utenoje pavadinta dar viena gimnazija, ir daugelis kitų.
Laidos „Lietuvos mokyklos“ kūrybinė komanda dėkoja mecenatams „MyTU“, kuris skatina mąstyti ir gerai skaičiuoti ir „Gentle Day“ bei kviečia žiūrėti laidą „Lietuvos mokyklos“ šeštadienį 16.30 tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.
