Visgi, pasak jos, šiandien svarbiausia kalbėti ne tik apie lėšas, bet ir apie tai, kad mokyklos pačios sugebėtų „atverti širdis“ visiems Lietuvos vaikams.
Specialiųjų mokyklų nenaikins
Pirmadienį ministrė Vilniaus Palaimintojo Teofilio Matulionio gimnazijoje pristatė įtraukiojo švietimo plėtros gairės ir įgyvendinimo priemones.
„Mes labai daug kalbame apie 2024-uosius metus, lyg tai būtų tam tikras taškas, kur turėtume pasiekti labai konkretų rezultatą ar tobulą įtraukties modelį. Bet taip tikrai nebus, nes įtrauktis yra nuolatinis procesas, tai yra labiau vertybinis, kultūrinis virsmas, ir tai yra nesibaigiantis procesas“, – kalbėjo J.Šiugždinienė.
Nurodoma, jog šioms įtraukiojo švietimo priemonės yra numatyta 150 mln. eurų.
„Pagal prieš dvejus metus praėjusios kadencijos Seimo priimtą Švietimo įstatymo nuostatą, nuo 2024 metų visos bendrojo ugdymo mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos turėtų būti pasirengusios priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai išreikš tokį pageidavimą“, – teigiama anksčiau išplatintame ministerijos pranešime.
Ministrė pabrėžė, kad iki šiol veikiančių specialiųjų mokyklų ar klasių uždaryti neplanuojama.
„Šiandien Lietuvoje jau apie 90 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokosi bendrojo ugdymo mokyklose ar bendrojo ugdymo klasėse. Tai tikrai daug, ir ką svarbu suprasti, kad mums reikia padėti mokytojams, mokykloms dirbti ir suteikti kuo kokybiškesnį ugdymą tiems vaikams, kurie jau šiandien mokosi mokyklose, ir kurie dar į jas ateis.
Tai nereiškia, kad mes planuojame uždaryti specialiąsias mokyklas ar klases – specialiosios mokyklos vaidina labai svarbų vaidmenį, ten mokosi labai sunkių ir sunkių poreikių turintys vaikai, ir tai yra ir specialistų, ir tėvų sprendimas, kur jie norėtų, kad jų vaikas mokytųsi“, – teigė ŠMSM vadovė.
Pasak ministrės, didžiausias rūpestis yra tas, jog mokyklos apskritai turėtų pakankamai švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų padėjėjų.
„Šiandien jų trūksta, bet situacija gerėja, mokytojų padėjėjų per pastaruosius ketverius metus išaugo dvigubai. Studijuojančių švietimo pagalbą taip pat ūgtis yra nemaža – nuo 17-kos 2018 metais, iki 127 2022 metais, kurie pasirinko studijuoti bakalauro studijas“, – pažymėjo J.Šiugždinienė.
Ministrė pabrėžė, kad per pastaruosius metus buvo suvienodintos mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų darbo sąlygos, atlygis taip pat didinamas „vienodu žingsniu“, kaip ir mokytojams, finansuojamos ir perkvalifikavimo studijos esamiems pedagogams, kurie dirba kitose srityse.
Ministerijos duomenimis, nuo kitų mokslo metų, 2023-ųjų rugsėjo, savivaldybių mokyklose planuojama įsteigti apie 100 pilotinių įtraukiųjų klasių, vėliau numatoma nuosekli įtraukiųjų klasių plėtra visoje Lietuvoje.
Nurodoma, jog šiuo metu yra rengiami trys modeliai, kuriuos galės išbandyti mokyklos.
„Lėšos yra tik viena dalis, ir kas yra svarbiausia įtraukiajame ugdyme – mes turime atverti ne tik mokyklų duris, bet turime atverti ir mūsų visų širdis, nes tai yra kultūrinis ir vertybinis pokytis.
Neatvėrus širdžių įtraukiajam ugdymui, galime turėti geriausias priemones ir investicijas, bet situacija nesikeis“, – svarstė J.Šiugždinienė.
Ragina tartis su specialistais
Ministrės patarėjas Ignas Gaižiūnas tvirtino, kad Lietuvos švietimo sistema visiems vaikams turi sudaryti sąlygas ugdytis kartu, plėtoti savo galias ir gebėjimus. Pasak jo, įtraukusis ugdymas Lietuvoje nėra naujiena – 1991 metų įstatymas jau numatė galimybę vaikams, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdytis bendrojo ugdymo mokyklose.
2024 metais įsigaliojanti Švietimo įstatymo pataisa numato tai, kad mokyklos negalės atsisakyti vaikų dėl to, kad jie yra kitokie ar turi kitokių poreikių.
„Vaikai turi mokytis kiek įmanoma daugiau kartu, ir kiek įmanoma daugiau ugdomųjų veiklų turėti kartu. Ugdymas mokykloje turi atitikti vaiko poreikius, mokytojams ir mokyklai turi būti teikiama reikalinga pagalba, taip pat paliekama galimybė rinktis specialiąsias mokyklas ar specialiąsias klases bendrosiose mokyklose“, – teigė I.Gaižiūnas.
Anot ŠMSM atstovo, labai svarbus principas yra tas, kad tėvai kartu su specialistais turi rasti geriausią vaiko poreikius atitinkančią mokyklą.
„Tėvų teisė rinktis ugdymo įstaigą turi būti derinama su tėvų pareiga klausyti specialistų rekomendacijų. Nebūtinai mokykla kitoje tvoros pusėje yra mokykla, kuri geriausiai atitinka vaiko poreikius“, – tvirtino jis.
Sėkmės raktas – bendradarbiavimas
Pasak ŠMSM, palaimintojo T.Matulionio gimnazija yra viena pirmųjų švietimo įstaigų šalyje, pradėjusi diegti įtraukųjį ugdymą.
„Įtraukiajame ugdyme svarbūs ne skaičiai, bet darbo kokybė. Ją lėmė nuoseklus darbas, pagarba ir vertybinis požiūris į mokinių įvairovę, kai skirtybes suvokiame kaip galimybes, taip pat mokytojų nuolatinis mokymasis, mokytojų, specialistų ir mokinio šeimos bendradarbiavimas ugdymo procese – darbas komandoje“, – sako gimnazijos direktorė Violeta Ališauskienė.
Raseinių rajono Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijoje mokosi beveik pusė tūkstančio mokinių. Iš jų 16 proc. turi specialiųjų ugdymosi poreikių, 27 ugdytiniai – didelių spec. poreikių. Visi mokiniai mokosi kartu bendrose klasėse.
„Sėkmės raktas – mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, vadovų, tėvų bendradarbiavimas. Ir, žinoma, patirtis. Kai pas mus pradėjo mokytis specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai, pvz., su Dauno sindromu, autizmo sutrikimu, su visiška judėjimo negalia, patyrėme iššūkį. Labai daug tuo metu reikėjo kalbėtis su tėvais. O dabar tėvų požiūris stipriai pasikeitęs“, – sakė mokyklos direktorė Danutė Janukienė.
Direktorė pasakojo, kad gimnazijoje dirba 4 logopedai, 3 specialieji pedagogai ir 15 mokytojų padėjėjų. Pamokoje, jeigu yra specialiųjų poreikių mokinių, kartu su mokytoju dalykininku dirba mokytojo padėjėjas, jeigu toks vaikui priskirtas, švietimo pagalbos specialistas, pvz., specialusis pedagogas, arba, jeigu vaikas turi elgesio problemų, socialinis pedagogas. Įtrauktis, pabrėžia mokyklos vadovė, prasideda nuo pasiruošimo pamokoms.
Mokytojai planuoja, ruošiasi pamokoms kartu su švietimo pagalbos specialistais. Užduotys mokiniams diferencijuojamos, pritaikomos pagal kiekvieno poreikius.
