Ministerija tvirtina jau diegianti priemones, kad ateityje matematikos egzamino rezultatai gąsdintų mažiau, savo ruožtu naujienų portalo lrytas.lt kalbinti matematikos mokytojai akmenį meta ir į moksleivių daržą.
Kas daroma jau šiandien?
Kaip praėjusią savaitę teigė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, žingsniai, kad matematikos rezultatai pagerėtų, žengiami jau šiandien.
„Yra plečiamas ir stiprinamas užduočių bankas, bus paankstintas bandomasis matematikos egzaminas, kad vaikai galėtų geriau pasiruošti. Taip pat yra pasiūlyta nemažai skaitmeninių priemonių, dirbama su matematikų asociacija, kad galima būtų siūlyti papildomas konsultacijas.
Dirbama su universitetais, kaip buvo ir pandemijos metu, kad aukštosios mokyklos sustiprintų pasirengimą matematikos egzaminui. Pačios savivaldybės irgi labai nemažai daro šioje srityje – girdime gerų pavyzdžių, kad yra papildomos nuotolinės matematikos pamokos, mentoriavimas, tai, manau, visi dirbame, kad vaikams kitais mokslo metais pasisektų geriau“, – teigė ministrė.
Visgi, pasak J.Šiugždinienės, tikėtis, kad matematikos egzamino rezultatai pasikeis vos per vienerius metus, tikrai nereikėtų.
„Tai yra žymiai ilgesnis procesas – mes nesitikime, kad kitais metais bus esminis pokytis. Padedame, kiek galime, bet tai yra ilgalaikė perspektyva“, – pabrėžė ŠMSM vadovė.
Pasak ministrės patarėjo Dainoro Luko, jau vykdomos ir kitos priemonės, pavyzdžiui, numatoma papildoma mokymosi pagalba baigiantiems ketvirtą ir aštuntą klases bei mokymosi spragų turintiems mokiniams. Taip pat parengta nauja pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo matematikos bendroji programa, kuri mokyklose bus pradėta įgyvendinti kitų metų rugsėjį.
„Ši programa orientuota į kompetencijų ugdymą – labiau į gylį, ne į plotį. Mokydamasis matematikos mokinys turėtų lavinti gebėjimą matematiškai mąstyti ir spręsti problemas, o ne tik įsiminti informaciją“, – nurodė ministrės atstovas.
Pasak D.Luko, kartu su nauja vidurinio ugdymo matematikos bendrąja programa 2023 m. atsiras ir tarpiniai mokinių atsiskaitymai. Jie esą leis pasitikrinti savo žinias iki egzamino ir užtikrins nuoseklesnį mokymąsi.
„Po ilgos pertraukos nuo šių mokslo metų 10 klasės mokiniams sugrąžinta ketvirtoji matematikos pamoka, tam skiriant ir reikalingą finansavimą – 6 mln. eurų mokytojams už darbą apmokėti.
Parengtame matematikos mokymo stiprinimo plano projekte numatoma, kad ministerijos iniciatyva bus rengiamos ir atnaujinamos skaitmeninės priemonės matematikai mokyti: personalizuota mokymo platforma 1–8 klasėms, matematikos užduočių bankas 1–8 kl., interaktyvūs modeliai 3D formatu, žaidybiniais elementais paremta matematikos turinio priemonė“, – teigė D.Lukas.
Nuo rugsėjo 1 dienos taip pat įteisinamos ilgalaikės pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programos. Viena iš prioritetinių kvalifikacijos tobulinimo sričių tampa dalyko didaktika, tarp jų – matematikos.
„Matematikos studijų krepšelio kaina padidėjo 70 proc., t. y. aukštosios mokyklos gauna daugiau lėšų ruošti matematikams. Priimtas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas – nuo 2024 metų matematikos egzaminas tampa privalomu norint įstoti į aukštąją mokyklą, išskyrus menus ir senesnių metų abiturientus.
Tai padidins motyvaciją nuosekliau mokytis matematikos, kad būtų galima pretenduoti į nemokamas studijas aukštosiose mokyklose“, – nurodė ŠMSM atstovas.
Nacionalinė švietimo agentūra taip pat jau paskelbė konkursą pirkti 50 vaizdo pamokų I-IV gimnazijos klasių mokiniams. Vaizdo pamokų turinys bus orientuotas į temas, kurias mokytis mokiniams sekasi sunkiau.
Situacijos per daug nedramatizuoja
Matematikos mokymo problemą pastebi ir patys mokytojai.
Kauno VDU klasikinio ugdymo mokykloje dirbantis matematikos mokytojas bei papildomo ugdymo akademijos „Alfa klasė“ korepetitorius Lukas Kuzma svarstė, kad matematikos situacija šiandien nėra tokia tragiška, kokia yra piešiama viešojoje erdvėje, tačiau ji iš tiesų prasta.
„Ji nėra tokia bloga, nes gabių mokinių yra daug, šimtukininkų kasmet irgi būna ne vienas ir ne du. Bet iš tiesų situacija prasta – tiems mokiniams, kurie matematiką mokosi prasčiau, vis sunkiau pasiekti patenkinamą lygį, teigiamus pažymius“, – aiškino L.Kuzma.
Paklaustas, ar šiemet į matematikos discipliną vaikai žiūri jau atsakingiau, mokytojas atkreipė dėmesį, kad nerimą daliai moksleivių sukėlė ne paskutinis egzaminas, o jau per pandemiją atsiradusios spragos.
„Matau pokytį, bet, manyčiau, kad jis įvyko ne dabar, o po 2020 metų, kai buvo pandemija. Nuo tų metų pradėjome matyti, kad vis daugiau mokinių domisi ir korepetitorių paslaugomis, ir eina pas juos ne tik paskutiniais metais, bet nuo 10 ar 11 klasės.
Kadangi mokiniai mato, kokiais procentais kiti išlaiko, protingi vaikai bando kuo anksčiau pradėti kartotis ir labiau susikaupti“, – teigė L.Kuzma, pridurdamas, kad dėl geresnių rezultatų stengiasi ir patys mokytojai – peržiūri programas, bando dėmesį kreipti į problematiškiausias temas.
Mokytojas taip pat sveikina ŠMSM sprendimą dėl nacionalinių patikrinimų, nes anksčiau, anot jo, standartizuoti patikrinimai nieko nelemdavo ir nepakeisdavo.
„Jei dabar jie supras, kad ir 10-oje klasėje bus sunkus ir daug lemiantis patikrinimas, manau, pagerės tiek 10, tiek 12 klasės egzaminai. Mokiniai gal patys susivoks, kad nereikia laukti 12 klasės, kad pradėtum mokytis matematiką“, – svarstė pedagogas.
Tiesa, kritikos L.Kuzma turi ir patiems moksleiviams.
„Kuo toliau, tuo labiau pastebiu, kad vaikai nori pasiekti tuos pačius rezultatus vis mažiau dirbant. Gal tiesiog čia tokia karta arba gal jiems susidaro toks vaizdas, kad tiek daug darbo nebereikia įdėti.
Ir nesutikčiau, kad taip vadinamuosiuose „minkštuosiuose“ moksluose reikia įdėti mažiau darbo – ten irgi reikia daug dirbti“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasigenda tiek atsakomybės, tiek pastangų
Savo ruožtu Vilniaus lietuvių namuose matematikos mokantis Domas Sakavičius laikosi kiek kitokios pozicijos – jo manymu, matematikos situacija mokyklose šiandien yra tiesiog graudi, ir galimai ši problema yra dar gilesnė, nei kalbama viešai.
Pasak mokytojo ir matematikos korepetitoriaus, tai lemia kelios pagrindinės priežastys, o viena iš jų – dažnai mokytojai savo mokiniams gerus pažymius rašo praktiškai už nieką.
„Mokytojai yra visiškai nekontroliuojami. Nėra jokių griežtai besilaikomų standartizuotų gairių, kaip turi vykti matematikos mokymas, ypač iki gimnazijos klasių. Mokytojas visiškai subjektyviai gali vertinti vaiką, todėl labai dažnai būna taip, jog mokytojas tiems, kurie nesimoko ir nesistengia, tiesiog parašo ketvertą, kad su jais nereikėtų pyktis.
Tai yra suprantama – mokytojas turi daug mokinių, turi kiekvieną iš jų spausti, galbūt ir tėvus turi įvelti, todėl dauguma mokytojų pasirenka praleisti tai pro akis“, – pastebėjo pedagogas.
Antra problema, anot D.Sakavičiaus, yra pats matematikos kurso išdėstymas.
„Be galo daug laiko yra švaistoma žemesnėse klasėse – pavyzdžiui, šeštoje ar septintoje. Šeštoje klasėje matematikos mokymo tempas yra juokingai lėtas – pusę metų yra skiriama išmokti trupmenų sudėčiai, o tai yra elementari taisyklė, kurią mintinai galima išmokti per dvi minutes, o taikyti išmokti per dešimt minučių.
Galų gale, net ir to mokiniai neišmoksta – kai yra skiriama tiek daug laiko, mokiniai išmoksta nieko nebeveikti ir nebesistengti“, – aiškino mokytojas, pridurdamas, kad mokymo tempas 10-oje bei 12-oje klasėje pasikeičia tiesiog kardinaliai.
Tačiau ne ką mažiau svarbi bėda, pasak matematikos mokytojo, yra ir patys moksleiviai, jų pasaulėžiūra ir atsakomybės stoka.
„Dėl minėtų priežasčių jie niekada nebuvo mokomi mokytis, jiems nebuvo įdiegta jokia darbo kultūra, nemokoma susikaupti ar išlaikyti dėmesį. Turiu gerą iliustraciją iš savo darbo patirties: dešimtokams liepiau mintinai išmokti kelias sąvokas – tai buvo keturi ar penki sakiniai. Pasakiau, kad iš to rašysime savarankišką darbą. Aišku, jie nesugebėjo jų išmokti mintinai.
Tada padariau eksperimentą – į kiekvieną kontrolinį įdėjau tą patį klausimą „kas yra pirminis skaičius“ – atsakymas yra vienas sakinys. Šį klausimą jie buvo matę gal septynis kartus, ir vis dar yra nemaža dalis mokinių, kurie surenka nulį. Tai mokinys per kelis mėnesius nesugeba išmokti vieno sakinio“, – tvirtino D.Sakavičius.
Anot pašnekovo, šiuolaikinių moksleivių požiūris į darbą yra labai iškreiptas – nors tam, kad pasiruoštų kontroliniam darbui jie skiria vos valandą, dažnai priekaištauja, kad mokėsi per daug.
„Kartais išgirstu tokių replikų: „Tiek daug mokiausi, o vis tiek gavau du“. Kai tokių replikų padažnėjo, pradėjau su mokiniais kalbėti. Klausiu, kiek jie ruošėsi kontroliniam darbui, ir atsako, kad ruošėsi dvi dienas. Gerai, o per dvi dienas kiek tu laiko ruošeisi? Valandą.
Ir žmogus į tą valandą žiūri kaip į didžiulį nudirbtą darbą ir labai piktinasi, kad gavo neigiamą įvertinimą, nors nieko neparašė. Čia yra tragedija“, – stebėjosi matematikos mokytojas.
Abiturientų esą negąsdina ir kelis metus stebimi itin prasti egzamino rezultatai – pasak D.Sakavičiaus, apie tai moksleiviai šiandien dažnai kalba ir juoko forma.
„Yra toks nusiteikimas, jog kitiems taip buvo, tai ir mums taip bus. Žinoma, yra ir išimčių – kai kurie susipranta, prašo konsultacijų.
Taip pat padidėjo matematikos korepetitorių paklausa – ir pats susilaukiu labai daug prašymų papildomai pamokyti matematikos. Bet ir čia daug vilčių nededu, nes mokinys, dažniausiai turėdamas vieną valandą per savaitę su korepetitoriumi, nesugeba jos išnaudoti.
Jau nekalbu apie tai, kad korepetitoriais dažnai dirba ką tik mokyklą baigę jaunuoliai, kurie toli gražu patys tobulai neišlaikė matematikos egzamino“, – svarstė mokytojas.
„Yra sakoma, kad švietimo reformų pasekmės pasimato po 30 metų. Manau, panašiai ir bus, jei iš viso kažkas pasikeis“, – pridūrė D.Sakavičius.
