Visuomenės modernėjimo sričių poveikis pilietiškumo formavimuisi Lietuvoje

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – LKA) yra unikali šalies aukštoji mokykla, kuri ne tik rengia karininkus Lietuvos kariuomenei, tačiau ir pozicionuoja save kompetencijų centru, kuriame atliekami šalies saugumui ir gynybai reikšmingi mokslo tyrimai, kuriantys vertę Lietuvos ir valstybių – partnerių saugumo ir gynybos bendruomenėms. Viena iš šiuo metu aktualiausių saugumo ir gynybos srities tyrimų tematikų, kurios aktualumas ypač išryškėjo šių metų vasario mėnesį prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, yra gyventojų pilietiškumas ir jį įtakojantys veiksniai.

Tyrėjai išanalizavo, kaip per pastaruosius 2-jus metus modernėjimo tendencijos daro įtaką pilietiškumui, pilietinės visuomenės raiškai, ir kaip į tas aplinkas reflektuoja Valstybė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tyrėjai išanalizavo, kaip per pastaruosius 2-jus metus modernėjimo tendencijos daro įtaką pilietiškumui, pilietinės visuomenės raiškai, ir kaip į tas aplinkas reflektuoja Valstybė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 30, 2022, 5:00 PM, atnaujinta Dec 30, 2022, 5:15 PM

Lietuvos karo akademijos tyrėjai dar 2020 metais pradėjo vykdyti projektą „Modernėjimo pokyčių raiškos įtaka pilietinės visuomenės formavimuisi: teorinės įžvalgos ir praktinis pritaikomumas“, kurio tikslas – atlikus socialinių, ekonominių, politinių ir istorinių šalies modernėjimo tendencijų analizę suformuoti integruotą rodiklių sistemą visuomenės pilietiškumo formavimui ir valdymo kryptingumui nustatyti.

Karo akademijos mokslininkų atliktas tyrimas apėmė tris pagrindines pilietinės visuomenės modernėjimo sritis: socialinę-kultūrinę, ekonominę bei technologinę. Būtent technologinė pažanga, naujų komunikavimo priemonių ir būdų prieinamumas šiandien yra tapęs vienu svarbiausių veiksnių lemiančių pilietinės visuomenės modernėjimą, nes sudaro sąlygas informacijos mainams, greitam naujausių pasaulinių tendencijų perėmimui.

Todėl socialinių tinklų bei kitų virtualių grupių įtaką visuomenės kitimui yra nenuginčijama. Ekonominė modernėjimo dedamoji, kaip parodė tyrimas, taip pat yra reikšminga. Žmogus visų pirma stengiasi patenkinti savo būtinuosius poreikius, ir tik būdamas pavalgęs bei apsirengęs ima galvoti apie aukštesnius dalykus. Kaip parodė tyrimas, socialinės nelygybės mažinimas, gyvenimo kokybės standartų didinimas visiems gyventojų sluoksniams galėtų būti vienu esminių pilietiškumo ugdymo veiksnių, turinčių ilgalaikį poveikį. Trečia itin svarbi sritis – švietimas, pilietinis ugdymas nuo jauno amžiaus.

Projekto vadovė dr. Olga Navickienė pažymi, kad vienas iš įdomiausių atlikto tyrimo rezultatų, kurį parodė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, tai egzistuojantis teigiamas sąryšis tarp dalyvavimo bendruomenės veikloje bei dalyvavimo visuomenės veikloje ir namų ūkio dydžio, šeimos pajamų (kuo didesnis apklaustųjų namų ūkio dydis bei šeimos pajamos, tuo labiau jie sutinka, kad aktyviau dalyvauja bendruomenės bei visuomenės veikloje).

Be to 31 proc. aukoja labdarai pinigų, daiktų arba kitaip remia asmenis, visuomenines organizacijas ar pilietines iniciatyvas. „Nagrinėjant šalies modernėjimo tendencijas lemiančius socialinius, ekonominius, politinius ir istorinius modernėjimo evoliucijos kintamuosius struktūrinių lygčių metodo pagalba, pasitvirtino kelios mūsų mokslininkų iškeltos hipotezės, viena iš kurių – kuo geriau išplėtota teisinė sistema ir reikšmingesnis viešasis valdymas ir pilietiškumas, tuo modernesnė šalis socialinės aplinkos kontekste.“ – pažymi projekto vadovė.

Tyrėjai išanalizavo, kaip per pastaruosius 2-jus metus modernėjimo tendencijos daro įtaką pilietiškumui, pilietinės visuomenės raiškai, ir kaip į tas aplinkas reflektuoja Valstybė. Atliktus tyrimus visapusiškai atspindi pasiekti artimi ir platesnės aprėpties rezultatai: pirma, modernėjimo pokyčiai įgalina pilietinės visuomenės vystymosi kokybę; antra, modernėjimo pokyčiams ir jų įtakos pilietinės visuomenės formavimuisi būtina nepamiršti bendradarbiavimo ir tinklaveikos lauko kaip pilietiškumo sinergijos erdvės; trečia, suvaldant naujus iššūkius, Valstybė gali užtikrinti savo piliečių saugumą, o kartu ir savo atsparumą šių dienų grėsmėms.

Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-MOD-21–10).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar R. Duchnevič ves LSDP į Seimo rinkimus?