Ministerija praneša, kad 2021 m. duomenimis, skaitmeninėms mokymo priemonėms įsigyti mokyklos panaudojo 3,7 mln. eurų. 2023 m. skaitmenizacijai iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skirta 3,4 mln. eurų.
Prie mokyklų skaitmenizacijos finansiškai prisideda ir vietos savivaldybės. 2021 m. iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto miesto mokyklų skaitmenizacijai buvo skirta 394 tūkst. eurų, o 2022 m. – 330 tūkst. eurų. 2021 m. IV ketvirtį savivaldybė papildomai skyrė ir rezervo lėšų – 177 tūkst. eurų.
Mokyklos už šiuos pinigus įsirengė hibridines klases, pirko kompiuterius, planšetes ir kt. priemones. Planuojant 2023 m. savivaldybės biudžetą, informacinių technologijų prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms ikimokyklinėse ugdymo įstaigose skirta iki 14 eurų mokiniui, bendrojo ugdymo mokyklose – iki 7 eurų mokiniui, neformaliojo švietimo įstaigose – 3 eurų mokiniui. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose, įgyvendinančiose priešmokyklinio ugdymo programą, skirtos lėšos išmaniesiems ekranams įsigyti.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat kasmet skiria lėšas mokykloms, kurios pačios sprendžia, kaip pinigus panaudoti, pavyzdžiui, perka IT įrangą. Tam iš viso skiriami beveik 4 mln. eurų, kurie padalinami mokykloms proporcingai pagal mokinių skaičių. Be to, Vilniaus miesto savivaldybė papildomų lėšų skiria ir „Vyturio“, „Eduten“ licencijoms nusipirkti.
Be skaitmeninių priemonių yra nebeįsivaizduojamas šiuolaikinis pažangus ugdymas, jos palengvina, paįvairina mokymą. Skaitmeninių ugdymo priemonių poreikis ypač išaugo pandemijos metu. Nors pandemija pasibaigė, mokiniai grįžo į klases, finansavimas skaitmeninėms priemonėms auga toliau.
Praėjusiais metais startavo skaitmeninės švietimo transformacijos projektas, kurį įgyvendina naujai įkurtas Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras. Bendra projekto vertė 33,5 mln. eurų.
Šiame projekte pagrindinis dėmesys skiriamas skaitmeninėms mokymo priemonėms kurti, skaitmeninėms kompetencijoms tobulinti bei aukštųjų mokyklų studijoms skaitmenizuoti.
Be to, ruošiamasi suskaitmeninti aukštųjų mokyklų studijų dalykus, modulius ir užduotis lietuvių ir anglų kalbomis, įdiegti bendrojo ugdymo mokykloms skirtą skaitmeninių mokymosi išteklių bazę. Projekto metu mokyklos taip pat galės gauti hibridiniam mokymui skirtos įrangos.
Šiai sričiai daug dėmesio skiriama ir „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje. Rengdamos savo pažangos planus savivaldybės gali numatyti norimas skaitmenines priemones, „Tūkstantmečio mokyklų“ programoje dalyvaujančios mokyklos gali būti aprūpintos programine įranga, skirta fizikos, chemijos, robotikos laboratorijoms, biologijos eksperimentams. Šios priemonės skirtos STEAM mokslams populiarinti.
Mokyklos taip pat gali atsinaujinti nešiojamuosius kompiuterius, įsirengti bevielio interneto prieigos taškus, įsigyti SMART interaktyvių lentų, žaidimų, 3D ekranų, spausdintuvų, dokumentų kamerų, virtualios realybės rinkinių ar sistemų, įsirengti IT klases, įsigyti įvairių mokymo programų ir licencijų. Preliminariais skaičiavimais vien pirmajame programos sraute dalyvaujančių 22 savivaldybių pažangos planuose tokio pobūdžio investicijoms numatyta per 6 mln. eurų.
Įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis finansuojamą projektą, į STEAM (mokslo, technologijų, inžinerijos, menų ir kūrybos, matematikos) atviros prieigos centrų ekosistemos sustiprinimą bus investuota 14 mln. EUR.
Dalis šių lėšų bus nukreipta į robotikos ir IT technologių laboratorijų stiprinimą, taip pat šių tematikų mobilių laboratorinės įrangos paketų sukūrimą.
Pandemija paspartino skaitmeninio ugdymo plėtrą, lėšų skiriama ir toliau
Reaguojant į pandemiją ir siekiant užtikrinti nuotolinį ugdymą karantino sąlygomis atsirado skaitmeninio ugdymo plėtros finansavimo laikina priemonė. Ekstremali situacija dėl pandemijos pasibaigė, bet ir šios priemonės finansavimas toliau tęsiamas, nes aprūpinimas skaitmeninėmis mokymo priemonėmis vis dar išlieka aktualus.
Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) taip pat teikia finansavimą verslui skirtingose jo brandos stadijose ir veikiančioms įvairiose srityse, tarp jų ir švietimo inovacijas kuriantiems verslams. Tam naudojamos valstybės ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
Savivaldybės, kurios yra daugumos Lietuvos mokyklų savininkės, yra atsakingos už mokyklų veiklos organizavimą, aprūpinimą priemonėmis. Taigi, savivaldybės taip pat planuoja ir skiria lėšas skaitmeninėms priemonėms. Pvz., Kauno miesto savivaldybė kiekvienais metais sistemiškai skiria papildomų lėšų švietimo įstaigų skaitmeninei plėtrai ir priemonėms, nes įranga sensta, o naujos priemonės reikalingos diegiant atnaujintą ugdymo turinį.
