Ministerija pristatė matematikos gelbėjimo planą: išskyrė penkias esmines kryptis

Šalies moksleiviams demonstruojant nepavydėtinus matematikos gebėjimus, pirmadienį švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pristatė kompleksinį matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo veiksmų planą iki 2030-ųjų metų.

 Matematikos brandos egzaminas.
 Matematikos brandos egzaminas.
 Matematikos brandos egzaminas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Matematikos brandos egzaminas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Matematikos brandos egzaminas.<br>D. Umbraso nuotr.
 Matematikos brandos egzaminas.<br>D. Umbraso nuotr.
švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė<br>T.Bauro nuotr.
švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė<br>T.Bauro nuotr.
Ramūnas Skaudžius.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
Ramūnas Skaudžius.<br>M.Morkevičiaus/ELTA nuotr.
 Matematikos brandos egzaminas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Matematikos brandos egzaminas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Matematikos brandos egzaminas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
 Matematikos brandos egzaminas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
J.Šiugždinienė<br>M.Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
J.Šiugždinienė<br>M.Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2023-02-06 10:33, atnaujinta 2023-02-06 11:45

„Jo pagrindinis siekis – padėti kiekvienam vaikui, mokiniui patirti sėkmę mokantis matematikos, o mokytojui – mokant matematikos“, – paaiškino ŠMSM vadovė Jurgita Šiugždinienė.

Kalba apie sisteminius pokyčius

Kelis metus ryškėjant prastiems valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatams, ministerija konsultavosi su ekspertais bei bandė atsakyti į klausimą, kas trukdo moksleiviams siekti geresnių matematikos įvertinimų.

„Čia norėčiau išskirti keturias pagrindines sritis. Pirmiausia, mažai dėmesio bendrojo ugdymo programose yra samprotavimui, mąstymo gebėjimų stiprinimui <...> Kita svarbi priežastis – mokytojams ir mokiniams trūksta pagalbos matematikos srityje – ir metodinės lyderystės, ir priemonių pasirinkimo, kokybiškų užduočių.

Trečia priežastis – silpnas matematikos dalyko mokymo mokslo potencialas. Mes turime labai mažai mokslininkų Lietuvoje, kurie gilintųsi į matematikos didaktiką, matematikos mokymą. Tokius mokslininkus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – nurodė J.Šiugždinienė.

Pasak ministrės, šiandieninei pasiekimų vertinimo sistemai itin trūksta nuoseklumo. J.Šiugždinienės teigimu, daugiau dėmesio reikia skirti matematiniam mąstymui, kad mokiniai galėtų atlikti ne tik mechaninius veiksmus, bet ir ugdytųsi gilesnius samprotavimo gebėjimus, o tam reikia ruoštis jau nuo pirmos klasės.

Tiesa, dėl to, kad mokinių rezultatai gerėtų, esą labai stengiasi ir pačios mokyklos bei savivaldybės.

„Noriu akcentuoti tai, kas jau yra nuveikta. Tai yra papildomos pamokos matematikai – tai jau vyksta dešimtoje klasėje, nuo rudens – trečioje klasėje, daugiau matematikos pamokų bus viduriniame ugdyme.

Kartu su partneriais šį rudenį organizavome ne vieną seminarą, diskusijas ir mokymus matematikos mokytojams, skyrėme lėšų matematikos mokytojų asociacijai, įvedėme praėjusiais metais ir šiemet paankstinome elektroninį matematikos bandomąjį žinių patikrinimą, kas padės nustatyti galimas spragas ir geriau pasirengti brandos egzaminui.

Taip pat vyks ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bandomasis testas dešimtokams. Kas norės, galės pasitikrinti matematikos žinias ir gebėjimus“, – vardijo ministrė.

Pasak jos, visos mokyklos iš ugdymui skirtų valstybės lėšų jau dabar gali finansuoti papildomas konsultacijas mokiniams – dvi valandas per savaitę. Taip pat trečioje ir ketvirtoje gimnazijų klasėse esą yra galimybė mokiniams pasiūlyti papildomus matematikos modulius.

„Šiandien mūsų tikslas ir tai, kas yra plane, yra daugiau sisteminiai pokyčiai. Mūsų siekis yra sudėti pagrindus esminiam pokyčiui ir tolimesnei perspektyvai, spręsti gilesnes priežastis, kurios atsirado per ilgesnį laiką, neskiriant pakankamai dėmesio matematikos didaktikai plėtoti, matematikos mokymo tyrimams, mokymosi priemonių analizei.

Šie veiksmai nėra, kaip mes kartais mėgstame sakyti, gaisrų gesinimas. Tai ilgo ir nuoseklaus darbo pradžia, ir rezultatas tikrai nebus rytoj“, – pažymėjo J.Šiugždinienė.

Išskyrė penkias kryptis

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius detaliau pristatė, kaip atrodys matematikos žinių ir gebėjimų gelbėjimo planas.

„Visų pirma – pagalba mokytojui. Aiškiai girdime indikacijas, kad mokytojams norisi ne bendrų didaktikos ar dalykinių mokymų, bet skirtų specializuotam matematikos mokymui. Iki vasaros pradžios startuos nacionalinė programa mokytojams, kur pedagogų rengimo centrai kartu su tarptautiniais partneriais siūlys mokytojams atnaujinti ir sustiprinti žinias, skirtas išskirtinai matematikos mokymui.

Pasiūlysime mokytojams daugiau metodinių priemonių. Per 2023 metus bus sukurtas užduočių bankas, parengtos naujos skaitmeninės interaktyvios priemonės, kurios apima nuo interaktyvių 3D modelių, iki edukacinių žaidimų. Taip pat numatomos papildomos video pamokos, planuojame peržiūrėti visą emokykla.lt portalo turinį“, – vardijo R.Skaudžius.

Pavasarį taip pat startuos Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) inicijuojamos individualios konsultacijos mokytojams.

Antroji plano kryptis – pagalba mokiniui.

„Mokiniui turi būti sudarytos lygiavertės sąlygos pasiekti geriausių rezultatų. <...> Norisi pabrėžti ankstyvojo ugdymo svarbą, kurią akcentuoja ir tyrėjai, rekomenduodami užtikrinti, kad kuo daugiau vaikų dalyvautų ikimokykliniame ugdyme, nes tai daro įtaką geresniems matematikos rezultatams.

Savivaldybėms bus skirtas finansavimas užtikrinti vaikų, gyvenančių nepalankioje socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje aplinkoje jų ikimokykliniam ugdymui vykdyti. Norima išlaikyti, kad ikimokykliniame ugdyme dalyvautų ne mažiau nei 96 procentai vaikų“, – kalbėjo viceministras.

Nuo rudens startuos ir papildomos konsultacijos, skirtos vaikams, kurie nepasieks patenkinamo lygio nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose.

Trečioji kryptis, pasak R.Skaudžiaus – pasiekimų patikrinimų gerinimas.

„Čia pagrindinis tikslas yra stiprinti patikrinimų užduočių kokybę ir mokytojų kompetencijų teikti grįžtamąjį ryšį bei vertinti gerinimas. Pereinama prie dvejų metų trukmės ciklo, rengiant nacionalinių patikrinimų užduotis – tai leis užtikrinti kokybiškesnes užduotis, bus galima geriau palyginti skirtingų metų rezultatus.

Stiprinsime formuojamojo vertinimo taikymą pamokose, bus sukurtos analitinės vertinimo rubrikos, kurios padės diagnozuoti priežastis, trukdančias mokiniui išmokti“, – nurodė jis.

Ketvirtoji kryptis – tyrimais grįstos metodinės paramos matematikos mokymo turinio kūrimui ir mokymo proceso gerinimui stiprinimas.

„Moksliniai tyrimai turi tapti pagrindu matematikos mokymo, mokymosi praktikų, ugdymo turiniui ir matematikos mokytojų rengimui gerinti. Stiprinsime pedagogų rengimo centrų kompetenciją, skatinant ugdymo mokslų studijų krypties, mokslinius ir taikomuosius tyrimus“, – dėstė R.Skaudžius.

Penktoji kryptis – mokymo ir mokymosi procesų tobulinimas.

„Vis dar turėjome tam tikrų netolygumų matematikos mokyme dabartinėje šveitimo sistemoje. Jau grąžinta ketvirta matematikos pamoka 10-oje klasėje, trečioje klasėje numatyta papildoma savaitinė pamoka matematikai. Taip pat jau vidurinio ugdymo bendrosios programos, tiek išplėstiniame, tiek bendrajame kurse yra parengtos taip, kad būtų didesnis pamokų skaičius“, – pabrėžė viceministras.

Pasak R.Skaudžiaus, matematikos žinias bus siekiama stiprinti ir per STEAM veiklas, tad bus stengiamasi įveiklinti šiuos centrus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.