Kaip artimiausiu metu turėtų pasikeisti ugdymo procesas šalies mokyklose, antradienį pristatė Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovai ir ugdymo įstaigų vadovai.
Kokie pokyčiai laukia?
„Girdime nemažai nuogąstavimų, kaip Lietuva yra pasiruošusi įdiegti atnaujintą ugdymo turinį“, – kalbėjo NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.
Šiuo metu iš viso yra atnaujintos 47 bendrojo ugdymo programos, tačiau nuo 2022 metų rugsėjo 1-osios jau buvo pradėtos įgyvendinti priešmokyklinio ugdymo, lietuvių kalbos pagal kalbos mokėjimo lygius bei tautinės mažumos – lenkų – gimtosios kalbos ir literatūros programos.
O štai nuo 2023 rugsėjo 1-osios bus pradėtos įgyvendinti ugdymo programos 1-ose, 3-ose, 5-ose, 7-ose, 9-ose ir III-ose gimnazijos klasėse. Likusiose klasėse tokie pokyčiai planuojami nuo 2024-ųjų metų.
„Svarbiausia nebijoti ir viską perskaityti. Nors programos dokumentas nemažas, tačiau pati programa gerai sustruktūruota, todėl skaityti nesudėtinga. Patogu naudoti ir interaktyviu turiniu, kuris palengvina navigaciją“, – sakė pagal atnaujintas programas jau dirbančios Vilniaus Juzefo Ignacijaus Kraševskio gimnazijos mokytoja Renata Slavinskienė.
R.Krasauskienės teigimu, ugdymo programas reikėjo atnaujinti dėl kelių svarbių priežasčių.
„Šiandien Lietuvos mokyklos dirba pagal 2008–2011 metais parengtas programas. <...> Ugdymo turinį apskritai buvo nuspręsta tobulinti ir dėl pokyčių švietime, atsižvelgta ir į mokinių išorinio vertinimo pasiekimus, į tarptautinių tyrimų, nacionalinio pasiekimų patikrinimų rezultatus, be abejo, į tarptautinių organizacijų ekspertų rekomendacijas.
Švietimo sistema šiandien nuolat besikeičiančiame pasaulyje reikalauja naujai atsirandančių temų, tokių kaip klimato kaita, darnus vystymas, mokslo atradimai, technologinis procesas, kultūrinės transformacijos ir geopolitinė situacija pasaulyje.
Parengus naujas programas tai iš esmės sudaro galimybę jas aktualizuoti ir atskleisti taip, kad mokiniai galėtų prisidėti ir prie pasaulinių problemų sprendimo“, – aiškino NŠA vadovė.
Pasak R.Krasauskienės, derinimo procesas užtruko gana ilgai – vyko išsamios diskusijos su švietimo bendruomene, buvo teikiami pasiūlymai, taip pat sudarytos komandos iš mokslininkų bei mokytojų praktikų.
„Svarbiausias dalykas, kad programos iš esmės nesikeičia, bet jos yra atnaujintos, atsižvelgiant į jau išvardintus dalykus“, – akcentavo ji.
Dėmesys į septynias kompetencijas
Kaip tvirtino R.Krasauskienė, atnaujintose bendrosiose ugdymo programose yra laikomasi į kompetencijas orientuotos ugdymo krypties. Didžiausias dėmesys bus skirtas 7 pagrindinėms mokinio kompetencijoms – pažinimo, skaitmeninei, socialinei, emocinei, sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietinei, kultūrinei ir komunikavimo.
NŠA direktorė pridūrė, kad mokyklos jau planuoja, kokiose disciplinose bei kokia apimtimi tas kompetencijas reikėtų ugdyti, nes esą natūralu, jog vienoje pamokoje ir vienu metu mokytojas visų 7 kompetencijų neįgyvendins. Pasak jos, tai yra ilgas dvylikos metų darbas.
„Turimos mokinio kompetencijos nacionaliniu lygiu vertinamos nėra, o kaip jos vertinamos mokykloje, tai yra pedagoginės bendruomenės susitarimas.
Gali būti vertinama įvairiais būdais, pavyzdžiui, mokytojui stebint ir žymint mokinių turimas kompetencijas sutartoje formoje, vykdant projektinius darbus ir juos pristatant, vyresnėse klasėse turime abiturientų brandos darbą, taip pat mokiniui kaupiant skirtingose pamokose savo atliktus darbus ir vėliau juos aptariant.
Iš esmės tai nėra visiškai naujas dalykas – šiose programose jis iš esmės yra išplėtotas“, – aiškino R.Krasauskienė.
Taip pat daug dėmesio, pasak jos, bus skiriama ir kokybiškam grįžtamajam ryšiui tarp mokytojo ir mokinio.
„Mes visi gavę pažymį turbūt prisimename, kai mums reikėdavo paklausti, kodėl mane įvertino taip, o ne kitaip, ir visą laiką norėdavai išgirsti išsamų atsakymą. Tad formuojamasis vertinimas leidžia tai padaryti ir gauti kokybišką grįžtamąjį ryšį“, – pabrėžė NŠA vadovė.
Rengia specialius mokymus
Tiesa, atsižvelgiant į tai, kad mokyklose mokosi skirtingų polinkių ir gebėjimų turintys vaikai, mokytojams yra sudarytos sąlygos dalį turinio pasirinkti patiems. 70 procentų procentų turinio jiems yra privaloma, tačiau dėl kitų 30 procentų jie gali spręsti savarankiškai.
„Mes tikime mokytojų profesionalumu, galimybe pasirinkti, ir jie tikrai geriausiai žino, koks turinys labiausiai tinka kiekvienam mokiniui. Mokymosi turinys atnaujintose programose pateikiamas išskiriant privalomo dalyko turinį“, – nurodė R.Krasauskienė.
Mokytojai šiame procese esą taip pat nepalikti vieni – jiems jau vyksta specialūs mokymai, kurie turėtų tęstis iki pat rudens.
„Kiekvienai atnaujintai programai yra parengtos diegimo rekomendacijos, taip pat rekomendacijos pereinamuoju laikotarpiu toms programoms, kuriose yra didesni pokyčiai, pavyzdžiui, technologijų dalyke, kur pasikeičia kursas, kai kurios temos persislenka iš vienos klasės į kitą.
Prie tų rekomendacijų yra pateikiami ir praktiniai pamokos planavimo, užduočių ir vertinimo pavyzdžiai, planuojame daugiau išplėtoti ir pamokų planų pavyzdžių pateikti ir daugiau, kad mokytojai viską rastų svetainėje e-mokykla.
Rekomendacijos parengtos ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, pavyzdžiui, turintiems elgesio, emocijų, intelekto sutrikimų“, – dėmesį atkreipė NŠA direktorė.
Ji pridūrė, jog šių metų sausį startavo ir nuotoliniai mokymai, kuriuose dalyvavo ir dar dalyvaus daugiau nei 5 tūkst. šalies mokytojų iš 60-ies savivaldybių. Kai kurie mokymai tęsis ir rugsėjo mėnesį, kai programos jau bus praktiškai diegiamos.
„Šie mokymai yra skirti supažindinti atskirų dalykų pedagogus su bendrųjų programų naujienomis ir praktine informacija, įvertinti turinį, kaip pasiruošti pamokos planavimą, kaip ugdyti ir vertinti kompetencijas. Visa mokymų medžiaga bus pateikta ir prieinama agentūros virtualioje mokymosi aplinkoje „Moodle“.
Jei mokytojas norės pasikartoti ar pasiskaityti, jis galės viską rasti šioje aplinkoje“, – pažymėjo R.Krasauskienė.
Savo ruožtu Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktorius Sergejus Neifachas teigė, jog atnaujintos ugdymo programos naujas galimybes jau dabar suteikia ir priešmokykliniam ugdymui.
„Mūsų kryptis džiaugiasi tuo, kad kompetencijomis grįstas ugdymas priešmokyklinukams nėra visiškai naujas. Per ilgąjį laikotarpį priešmokyklinio ugdymo mokytojai puikiausiai planavo ugdymosi veiklas iš penkių kompetencijų, bet džiaugiamės, kad prasidėjus programų atnaujinimo procesui mes vadovavomės kompetencijų aprašais ir 7 atnaujintos kompetencijos išskleidžia priešmokyklinio ugdymo sektoriui platesnes galimybes.
Kokias? Pats turinys orientuotas į vaikų kūrybiškumo galių stiprinimą, į patyriminių gebėjimų stiprinimą. Atsiranda tam tikrų patirčių, susietų su „Steam“ veikla, gamtamoksliniais pirminiais tyrimais, kuriuos vaikai gali daryti“, – kalbėjo S.Neifachas.
Darželio vadovo teigimu, patyriminis žaidimas ir projektinės veiklos skatina priešmokyklinio ugdymo mokytoją kurti įtraukiantį ugdymo procesą, kuriame vaikas yra „laisvas, aktyviai judantis bei atskleidžiantis naujus savo atradimus“.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas savo ruožtu pažymėjo, jog neatnaujinti ugdymo programų buvo tiesiog neįmanoma.
„Ar mes galėjome iš principo neatnaujinti ugdymo turinio? Būtų kvaila apie tai kalbėti. Pažiūrėkite, kiek per tris dešimtmečius įvyko pokyčių, tai Lietuva, jeigu nacionaliniu lygiu šie pokyčiai inicijuojami, tai parodo mūsų tam tikrą vadybinę švietimo sistemos išmintį“, – sakė jis.
Pažymima, jog kitą savaitę startuoja registracija į tikslines konsultacijas lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos mokytojams. Konsultacijų temos bus formuojamos, atsižvelgiant į pačių mokytojų poreikį. Planuojamos jungtinės arba individualios konsultacijos.
