Iki kovo 15-osios abiturientai turėjo galutinai apsispręsti, kokius brandos egzaminus šiemet laikys, o kurių – atsisakys. R.Krasauskienė naujienų portalui lrytas.lt paaiškino, ko gali tikėtis šiemet mokyklą baigiantys jaunuoliai ir su kokiomis disciplinomis šie sieja savo ateitį.
Egzaminų „lyderiai“ išlaiko pozicijas
Panašu, kad abiturientai ir toliau užtikrintai renkasi jau daugelį metų populiariausius egzaminus – Švietimo agentūros duomenimis, tarp dažniausių dvyliktokų pasirinkimų vis dar yra anglų kalbos, matematikos, biologijos, istorijos brandos egzaminai.
„Laikyti anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą nusprendė 18258 kandidatai, matematikos – 16520, istorijos – 8137, biologijos – 6767, geografijos – 4589 kandidatai“, – nurodė R.Krasauskienė.
Pažymima, kad iš mokyklinių brandos egzaminų šiemet populiariausias – technologijų egzaminas. Daugiau kandidatų nei praėjusiais metais pasirinko ir menų bei gimtųjų kalbų – lenkų ir rusų – brandos egzaminus.
„Privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino tipą – valstybinį ar mokyklinį – abiturientai galėjo rinktis laisvai. Šiemet prašymus laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą pateikė 17365 (pernai – 17475), o mokyklinį – 8792 kandidatai (pernai – 9174).
Lyginant su praėjusiais metais, šiemet daugiau abiturientų pasirinko valstybinius geografijos (1,6 proc. daugiau) ir chemijos (0,4 proc.) brandos egzaminus. Nežymiai sumažėjo matematikos (1 proc. mažiau), anglų kalbos (0,9 proc.), fizikos (0,8 proc.), biologijos (0,4 proc.), istorijos (0,2 proc.) valstybinių brandos egzaminų populiarumas“, – skaičiavo NŠA vadovė.
R.Krasauskienės teigimu, prašymus šiais metais laikyti egzaminus pateikė labai panašus skaičius abiturientų kaip pernai ir užpernai: 2023 m. – 27621 kandidatas, 2022 m. – 27637 kandidatai, 2021 m. – 27539 kandidatai.
Tiesa, lyginant su dar ankstesniais metais, abiturientų skaičius sumažėjo – pavyzdžiui, 2018 m. brandos egzaminus laikė per 31,6 tūkst. abiturientų.
R.Krasauskienės manymu, tai greičiausiai lemia ir bendros šalies demografijos tendencijos.
Kai kurių jaunuolių laukia pokyčiai
NŠA vadovė portalui lrytas.lt pasakojo, kad valstybinių brandos egzaminų sesijai NŠA ruošiasi bene visus metus – jos teigimu, vos pasibaigus egzaminams specialistai imasi analizuoti jų rezultatus, be to, kartu yra buriama komanda jau kitų metų egzaminų sesijos užduotims rengti.
„Kasmet konkurso būdu atrenkama ekspertų komanda, rengiant užduotis dalyvauja ne tik mokslininkai, bet ir aukštos kvalifikacijos mokytojai praktikai. Vėliau jų parengtas užduotis peržiūri kiti atrinkti ekspertai. Užduočių autoriams talkina ir Nacionalinės švietimo agentūros specialistai.
Taigi pasirengimo procesas vyksta nuosekliai ir sklandžiai, o pokyčių abiturientams šiais metais nėra. Vienintelis pasikeitęs dalykas, kad brandos egzaminus išlaikę abiturientai gaus skaitmeninius brandos atestatus“, – aiškino R.Krasauskienė.
Tiesa, naujovės laukia lenkų tautinės III gimnazijos klasės mokinių (vienuoliktokų).
Jie bus pirmieji, kuriems teks priimti išorinio vertinimo pokyčius, numatytus atnaujinus mokymo programas – jie laikys lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą.
„Kitais metais laikyti lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros brandos egzaminą jie galės tik išlaikę šį patikrinimą, kuris sudarys dalį galutinio įvertinimo.
Pirmą kartą vykdomą lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros tarpinį patikrinimą balandžio 19 d. laikys 807 mokiniai“, – dėstė NŠA vadovė.
Neseniai buvo pranešta ir apie tai, kad jau nuo 2025 metų greičiausiai nebeliks rusų kalbos brandos egzamino.
R.Krasauskienės teigimu, kol kas norinčiųjų laikyti jį skaičiai beveik nepakito. Rusų kalbos VBE statistika atrodo taip: 2023 m. šį egzaminą rinkosi 2047 abiturientai, 2022 m. – 2108, 2021 m. – 2027 abiturientai.
Didelis dėmesys – matematikai
Reaguojant į ypač prastus pastarųjų metų matematikos brandos egzamino rezultatus, kai šio neįveikė per 30 proc. laikiusiųjų, šiemet bandomasis matematikos egzaminas buvo paankstintas.
Paklausta, ar šią vasarą tai galėtų turėti įtakos jau tikrojo egzamino rezultatams, R.Krasauskienė vylėsi, jog didžiausias spragas pastebėję abiturientai dar spės jas išsitaisyti ir gauti kuo geresnius įvertinimus.
„Šiemet NŠA parengtą matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinimo testą atliko 12,1 tūkst. į valstybinį matematikos brandos egzaminą užsiregistravusių abiturientų. Jie vidutiniškai surinko 9,5 taško iš 22 galimų. Praėjusiais metais mokiniai vidutiniškai surinko 7,5 taško iš tiek pat galimų.
Kaip rodo pastarųjų metų statistika, abiturientai, dalyvavę bandomajame matematikos patikrinime, valstybiniame brandos egzamine vidutiniškai surenka keliais taškais daugiau, nei tie, kurie savo jėgų neišbandė.
Taigi šiais metais irgi tikimės, kad anksčiau pasitikrinę matematikos žinias ir gebėjimus, mokiniai dar turi galimybę pagilinti savo žinias ir gebėjimus tose matematikos srityse, kuriose rinko mažiausiai taškų“, – kalbėjo NŠA direktorė.
R.Krasauskienė priminė, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, konsultuodamasi su ekspertais, yra parengusi matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo 2023–2030 m. planą.
Jame išskirtos kelios matematikos pasiekimų gerinimo kryptys: pagalba mokytojams, pagalba mokiniams, mokslo tyrimais grįstas mokymo ir mokymosi tobulinimas, pasiekimų patikrinimo sistemos stiprinimas, matematikos mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas.
„Daroma viskas, kad rezultatai gerėtų. Ar tai įvyks, galėsime sužinoti tik po matematikos brandos egzamino. Tikimės tvarių pokyčių“, – tvirtino NŠA vadovė.
Antrus metus egzaminus laikys ir ukrainiečiai
Kaip ir pernai, taip ir šiais mokslo metais savo žinias ir gebėjimus per valstybinius brandos egzaminus pasitikrins ir iš Ukrainos atvykę abiturientai.
R.Krasauskienės teigimu, ukrainiečių moksleivių skaičius yra kintantis, tačiau dabar turimi duomenys rodo, kad brandos egzaminus Lietuvoje laikys iki 100 Ukrainos abiturientų.
„Egzaminai iš Ukrainos atvykusiems mokiniams bus organizuojami taip pat, kaip ir praėjusiais metais. Jie galėjo rinktis laikyti biologijos, geografijos, matematikos, informacinių technologijų, fizikos, chemijos, užsienio (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbos, istorijos valstybinius brandos egzaminus.
Egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos, užduotys bus išverstos į ukrainiečių kalbą kartu su brandos egzaminų vykdymo instrukcijomis.
Vertinant brandos egzaminų darbus, bus galima pasitelkti vertėją iš ukrainiečių kalbos. Atsakinėti šie mokiniai galės savo gimtąja kalba“, – nurodė NŠA direktorė.
Praėjusių metų balandžio pradžios duomenimis, tokių abiturientų iš Ukrainos buvo 57.
Šių metų pagrindinės sesijos valstybiniai brandos egzaminai prasidės balandžio 12 d. užsienio kalbų valstybinių brandos egzaminų kalbėjimo dalimi, o baigsis birželio 27 d. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 28 – liepos 13 dienomis.
Brandos atestatui gauti mokinys turi išlaikyti 2 brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį ar mokyklinį) bei vieną pasirinkto dalyko egzaminą – arba atlikti brandos darbą.
Iš viso abiturientai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip 7 brandos egzaminus.
