Kolegijų skaičius neišvengiamai mažės (šiuo metu valstybinių kolegijų veikia 12), jos bus priverstos jungtis, kad atitiktų ambicingą ministerijos planą – kiekvienoje iš jų turės mokytis ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.
Taip pat, keliant aukštojo mokslo kokybę, kolegijos bus įpareigotos vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą – tam jau nuo kitų metų bus skirtas svarus papildomas finansavimas.
Pagal kokius principus vyks kolegijų jungimas, kaip bus vertinami šių įstaigų vykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentai, kas laukia regioninių kolegijų, kuo remiantis nustatyta ne mažesnė kaip 1,2 tūkst. studentų skaičiaus kartelė, – į šiuos ir kitus klausimus atsakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
– Kokia yra kolegijų, kaip aukštojo mokslo institucijos, misija Lietuvoje?
– Kolegijos turi būti stipriais specialistų rengimo bei taikomojo mokslo centrais ir prisidėti prie regionų plėtros ne tik rengdamos aukštos kvalifikacijos specialistus, bet ir siūlydamos verslui taikomuoju mokslu grįstus sprendimus.
Aukštasis mokslas Lietuvoje turi būti kokybiškas, atitikti tarptautinius standartus. Tam, kad šiuos tikslus pasiektume, reikia atlikti nemažai kompleksinių pokyčių visuose lygmenyse. Lygiuodamiesi į kitas ES šalis, didiname valstybės finansavimą studijoms bei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai, siekiame, kad MTEP veikla ir jos taikymas taptų privaloma prielaida, siekiant vykdyti aukštojo mokslo studijas.
Aukšto lygio taikomieji moksliniai tyrimai valstybinėse aukštosiose mokyklose matomi kaip vienas iš kertinių veiksnių, padėsiančių kelti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę. Dėl to kolegijose, kaip ir universitetuose, bus vertinama MTEP ir (arba) meno veikla, kaip tai nuo 2022 m. apibrėžia Mokslo ir studijų įstatymas. Pasiekusios gerus taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės arba meno veiklos rezultatus, stiprios kolegijos ateityje galėtų vykdyti ir profesinio magistro studijas, tapti taikomųjų mokslų universitetais.
– Koks yra kolegijų tinklo optimizavimo tikslas?
– Valstybinių kolegijų studentų skaičius per dešimtmetį sumažėjo 38 proc., tik 28 proc. kolegijų dėstytojų dirba visu etatu, tik 47 proc. absolventų įsidarbina pagal gautą išsilavinimo lygį, o tai reiškia, kad darbo rinkai arba nereikia šių specialistų, arba jie nėra tinkamai parengti. Kaip rodo prognozės, kolegijų studentų skaičius 2026 m. gali mažėti dar 37–43 proc. Tokia situacija veda į kai kurių kolegijų vegetavimą ar net sunykimą.
Norint to išvengti, ministerija parengė 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų planą, skirtą įvertinti valstybinių kolegijų veiklos perspektyvas bei nustatyti, kaip būtų galima stiprinti kolegijų tinklą ir atliepti joms keliamus veiklos tikslus.
Stiprinant valstybinių kolegijų tinklą siekiama sudaryti prielaidas kolegijų vykdomų studijų kokybei gerinti. Tai daryti numatoma sutelkiant studijoms ir taikomiesiems moksliniams tyrimams reikalingus žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą, labiau atsižvelgiant į regiono ir įvairių sektorių taikomųjų mokslinių tyrimų ir aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo poreikius. Taip pat siekiama tobulinti studijų kokybę stiprinant aukštųjų mokyklų akademinių darbuotojų branduolį. Valstybinėse kolegijose numatoma plėtoti ir MTEP veiklą, kad jų vykdomos studijos ir teikiamos kvalifikacijos būtų labiau grįstos MTEP rezultatais.
Valstybinių kolegijų tinklo pertvarkai numatyta skirti 20 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų. Pasiūlymų dėl jungimosi galimybių pirmiausia laukiame iš pačių kolegijų.
– Koks bus kolegijų tinklo optimizavimo procesas?
– Valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane keliami valstybinių kolegijų veiklos tikslai 2029 metams. Savarankiškai veikiančios kolegijos turi jų pasiekti. 2029 m. bet kurioje valstybinėje kolegijoje turėtų studijuoti ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų.
Toks sutelkimas svarbus siekiant ilgalaikių tikslų: formuojant ir išlaikant stiprų dėstytojų branduolį, užtikrinant kokybiškoms studijoms būtiną infrastruktūrą. Taip pat siekiant, kad ne mažiau kaip 76 proc. valstybinių kolegijų absolventų per 12 mėnesių po studijų baigimo įsidarbintų pagal įgytą kvalifikaciją.
Tikimasi, kad 2029 m. valstybinėse kolegijose bus ne mažiau kaip 50 proc. visu etatu dirbančių dėstytojų ir ne mažiau kaip 10 proc. mokslo ar meno laipsnį turinčių dėstytojų, dirbančių bent 0,5 etato dalimi.
Siekiame, kad valstybinės kolegijos pačios įsivertintų savo galimybes pasiekti valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plane nurodytus tikslus 2029 m. Jei kolegijos matys tam poreikį, jos galės inicijuoti reorganizavimo procesus, atsižvelgdamos ir į regiono poreikius.
Kiekviena kolegija turi galimybę pati pasiūlyti, kaip ketina pasiekti plane numatytus rodiklius. Valstybinės kolegijos ministerijai turės pateikti stiprinimo planus, atliepiančius Vyriausybės plane išskirtus veiklos tikslus 2029 m., arba siūlymus dėl dalyvavimo reorganizavimo procese.
Tad ministerija siūlymų dėl jungimosi galimybių laukia iš pačių kolegijų. Tarp jungtis norinčių aukštųjų mokyklų turėtų būti pasirašytas bendras nutarimas, jis vėliau pateikiamas ministerijai. Kartu pateikiamas ir jungimosi pagrindimas – reorganizavimo nauda studijų ir mokslo (meno) veiklos kokybei, numatomų vykdyti studijų aktualumas, numatomų rengti specialistų pasiūla ir poreikis atitinkamuose šalies regionuose. Aukštosios mokyklos taip pat paruošia reorganizavimo veiksmų planą.
Nesulaukus iniciatyvų dėl galimų pokyčių iš kolegijų, sprendimus, kaip būtų galima stiprinti aukštųjų mokyklų veiklą, galės pasiūlyti ir ministerija.
– Ar įvertinta ankstesnio laikotarpio vykdytų aukštųjų mokyklų prijungimo ir sujungimo nauda?
– Įvertinta teisinė praktika ir pagal tai pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo straipsniai, reglamentuojantys aukštųjų mokyklų reorganizavimo procesą.
Vis tik vertinti siektinus ankstesnio aukštųjų mokyklų tinklo reorganizavimo rezultatus dar anksti (tai padaryti numatyta 2025 m.), nes procesas nėra pasibaigęs. Tačiau kai kurie stebimi rodikliai (absolventų įsidarbinimo, užsienio tyrėjų pritraukimo) gerėja. Svarbiausi, t. y. mokslinės veiklos, rezultatai užsienio ekspertų vertinami šiuo metu, vertinimo išvados paaiškės šiemet.
– Ar paskaičiuota silpnesnių kolegijų prijungimo/sujungimo prie stipresnių kolegijų ekonominė nauda ar kaštai?
– Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų plane nėra nurodžiusi konkrečių kolegijų jungimosi siūlymų. Įvardyti tik ilgalaikiai tikslai ir tinklo stiprinimo principai. Kolegijoms paliekama galimybė pačioms apsispręsti, ar teiks siūlymus dėl reorganizavimo, ar individualius stiprinimo planus. Savo sprendimus kolegijos turės pagrįsti.
Gavusi valstybinių kolegijų siūlymus, švietimo, mokslo ir sporto ministro sudaryta komisija juos įvertins ir tik tada galės pasiūlyti konkrečius institucijų jungimosi variantus. Priėmus sprendimus dėl prijungimo ar sujungimo, bus rengiami reorganizavimo planai, kuriuose turės būti numatyti konkretūs veiksmai, lėšos, įsipareigojimai ir kt.
– Ar buvo atliktas tyrimas dėl kolegijų tinklo optimizavimo reikalingumo ir naudos?
– Ministerijos užsakymu Studijų kokybės vertinimo centras, pasitelkdamas nepriklausomus ekspertus, atliko studiją „Valstybinių kolegijų veiklos analizė“, kurios tikslas buvo įvertinti valstybinių kolegijų veiklos efektyvumą, apžvelgti kolegijų veiklos rodiklių pokyčių tendencijas bei šių pokyčių ateities prognozę, įvertinti valstybinių kolegijų tinklo raidos perspektyvas. Studijai atlikti skirta 14,5 tūkst. eurų.
Studijų kokybės vertinimo centras atliktą studiją pristatė Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos posėdyje, taip pat Seimo Švietimo ir mokslo komitete. Ji skelbiama ir Studijų kokybės vertinimo centro interneto svetainėje.
Taip pat 2022 m. atliktame EBPO tyrime buvo nagrinėjamos Lietuvos kolegijų tinklo problemos ir perspektyvos. Tyrimas parodė, jog Lietuvos kolegijos yra per mažos, vykdo per daug smulkių, dažnai nerentabilių studijų programų, akademinis personalas dirba per maža etato dalimi, nevykdo arba nepakankamai vykdo MTEP veiklas ir negrindžia jomis studijų. Mažėjant studentų skaičiams rekomenduota imtis konsolidavimo veiksmų.
– Kokia jūsų vizija dėl regioninių kolegijų?
– Siekiame, kad kokybiškas aukštasis mokslas būtų prieinamas ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Vis tik rajonuose esančios kolegijos yra mažos ir dėl to patiria iššūkių: sunku pritraukti dėstytojus, studentus, jos taip pat gauna mažesnį finansavimą, neturi tokių galimybių mokslinei taikomajai veiklai, kaip didžiosios kolegijos.
Dėl to numatome regioninėms kolegijoms galimybę susijungti su kita kolegija ar tapti kitos aukštosios mokyklos padaliniu ir sėkmingai veikti sustiprėjus. Stiprinant kolegijų tinklą siekiame išlaikyti galimybę rinktis studijas visuose miestuose, kuriuose jos yra vykdomos šiuo metu.
– Kokiais kriterijais remiantis Vyriausybės nutarime buvo nustatytas ne mažesnis nei 1,2 tūkst. studentų skaičius kolegijoje?
– Dar 2002 m. EBPO ekspertai, remdamiesi tarptautine patirtimi, rekomendavo kolegijose turėti ne mažiau nei 1,2 tūkst. studentų. EBPO aukštojo mokslo ekspertai, nagrinėdami Lietuvos kolegijų sektorių, 2022 m. dar kartą tai akcentavo. Atsižvelgiant į tai, valstybinėms kolegijoms 2029 m. iškeltas tikslas turėti ne mažiau kaip 1,2 tūkst. studentų. Šiam skaičiui pritarė ir pačios kolegijos.
Kolegijų sektoriaus analizė rodo, kad didesnės kolegijos yra pajėgios suburti mokslininkų grupes, galinčias veiksmingai spręsti socialiniams partneriams svarbias problemas, gauti daugiau MTEP arba meno užsakymų ir pritraukti daugiau gabių studentų, užtikrinti efektyvesnį lėšų panaudojimą, organizuodamos kokybiškesnes, finansiškai rentabilias studijas.
Taip pat esant mažesniam skaičiui studentų, sunku užtikrinti pakankamą krūvį dėstytojams ir neakademiniam personalui. Tyrimai rodo, kad jei dauguma dėstytojų dirba aukštojoje mokykloje tik dalinai, prastėja studijų kokybė, auga studentų nubyrėjimo skaičius, t. y. mažas personalo įsitraukimas nulemia ir mažą studentų įsitraukimą į studijas.
– Ar galite įvardinti esminius skirtumus tarp universitetuose vykdomos fundamentaliosios mokslinės veiklos ir kolegijose vykdomų taikomųjų mokslinių tyrimų?
– Išskiriamos trys MTEP veiklos rūšys: fundamentalieji tyrimai, taikomieji tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Fundamentalieji tyrimai orientuoti į naujų žinių įgijimą apie reiškinių esmę, stebimus faktus. Taikomieji tyrimai taip pat orientuoti į naujų žinių įgijimą, tačiau jais siekiama įgyvendinti specifinius praktinius tikslus ar uždavinius. Eksperimentinė plėtra sistemingai siekiama papildomų žinių, kurios prisidėtų prie naujų produktų, procesų kūrimo ar tobulinimo.
MTEP veiklos klasifikavimą pagal veiklos rūšį daugiausia lemia tikėtinas rezultatų panaudojimas. Kolegijos turi vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) eksperimentinę plėtrą ir šia veikla bei praktika grįsti vykdomas studijas.
– Kaip bus vertinama MTEP veikla, kai šiai dienai nėra teisės aktų, ar paskelbtų jų projektų, reglamentuojančių Kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meninės veiklos vertinimą?
– 2023–2024 m. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo veiksmų plane yra numatytas siekis sudaryti sąlygas ne tik studijų, bet ir taikomosios MTEP veiklos kokybei gerinti. Planu siekiama susieti valstybinių kolegijų veiklą su valstybės, visuomenės, šalies ūkio poreikiais ir ilgalaikiais tikslais. Tam kolegijų vykdomi MTEP darbai turėtų būti praktiškai pritaikomi ir prisidėti prie konkrečių mūsų valstybei ir visuomenei kylančių problemų sprendimo.
Kaip ir universitetų, taip ir kolegijų vykdomų studijų atveju, MTEP veiklų vykdymas yra neatsiejama kokybiškų studijų dalis. Nuo 2028 m. kolegijų vykdomos studijos bus tiesiogiai siejamos su jų vykdoma taikomąja MTEP veikla. 2028 m. numatyta pradėti vykdyti ekspertinį kolegijų taikomųjų MTEP veiklų vertinimą. Vertinant kolegijų taikomąją MTEP veiklą bus atsižvelgiama į jų kokybę, ekonominį ir socialinį poveikį bei potencialą. Vertinimą organizuos Lietuvos mokslo taryba, pasitelkdama nepriklausomus ekspertus iš užsienio profesinio aukštojo mokslo institucijų.
2022 m. rudenį darbo grupė parengė būsimo kolegijų taikomųjų MTEP veiklų vertinimo aprašo projektą ir jis buvo pristatytas viešai. Šiuo metu ministerija tikslina projektą, siekdama kuo labiau atsižvelgti į visas pateiktas pastabas ir pasirengti šį rudenį prasidėsiančiam bandomajam kolegijų ekspertiniam taikomųjų MTEP veiklų vertinimui. Įvertinus bandomojo vertinimo metu gautus rezultatus bei vertinimo dalyvių pastabas, esant poreikiui projektą peržiūrėsime ir koreguosime.
Kolegijų MTEP veikla kasmet buvo vertinama ir anksčiau, pagal tai aukštosioms mokykloms skiriamas MTEP finansavimas.
– Kiek kartų po kolegijų tinklo optimizavimo numatote padidinti kolegijų finansavimą taikomiesiems tyrimams?
– Kolegijų finansavimas taikomiesiems tyrimams žymiai didinamas jau nuo šių metų. 2023 m. taikomajai MTEP ir meno veiklai skatinti valstybinėms ir nevalstybinėms kolegijoms skirta 6,8 mln. eurų (2022 m. – 2,2 mln. eurų, 2021 m. – 1,8 mln. eurų). Finansavimas MTEP ir meno veiklai plėtoti dar didės: 2024 m. šiai veiklai plėtoti bus skiriama ne mažiau kaip 15 proc., 2025 ir vėlesniais metais – ne mažiau kaip 20 proc. kolegijų bazinio finansavimo lėšų.
Nuo 2024 m. taip pat atsiranda aukštųjų mokyklų skatinamasis finansavimas už studijų veiklos pasiekimus. Visoms mokslo ir studijų institucijoms 2024 m. bus skiriama 5 proc., 2025 m. – 10 proc., 2026 ir vėlesniais metais – 20 proc. valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuotų nuo praėjusių metų valstybės biudžete patvirtintų asignavimų studijų baziniam finansavimui.
Šios lėšos sudarys galimybę ir po 2024 m. stiprinti kolegijų MTEP ir meno veiklą, gerinti studijų kokybę ir kartu rengti daugiau geriau įsidarbinančių absolventų, pritraukti daugiau studentų iš užsienio, skatinti studentų įdarbinimą MTEP projektuose, kitose veiklose, pritraukti daugiau socialiai remiamų studentų.
– Ar nematote binarinės Lietuvos aukštojo mokslo sistemos žlugimo po kolegijų tinklo optimizavimo?
– Siūlomų pokyčių tikslas – ne atsisakyti binarinės sistemos, bet sustiprinti kolegijų sektorių, kad nebekiltų abejonių dėl binarinės sistemos tikslingumo.
