„Yra tik du būdai, kaip gyventi. Vienas – galvoti, kad stebuklų nebūna. Kitas – galvoti, jog viskas yra stebuklas“ – Alberto Einšteino žodžiais vadovaujasi Edita ir dalijasi savo sėkmės istorija.
– Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje – kaip vertinate jį?
– Priešmokyklinėje grupėje yra vainikuojamas ikimokyklinis ugdymas. Ikimokyklinis bei priešmokyklinis ugdymas turi būti integruotas, o žinios taikomos, todėl aš ugdydama vaikus naudoju patyrimines, aktyvias, į praktiką nukreiptas veiklas. O žinių suvokimą stiprinu per reflektavimą ir mąstymo metodikų taikymą pvz. „Minčių žemėlapis“.
Kadangi daug metų dirbu su priešmokyklinio amžiaus vaikais, tai iš praktinės patirties pastebėjau, jog priešmokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui pasirengti sėkmingai mokytis pagal pradinio ugdymo programą bei įgyti kompetencijų, kurių priešmokyklinėje grupėje yra septynios: komunikavimo, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė ir socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kurios padeda sėkmingai dalyvauti mokyklos veikloje bei skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, atskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus, puoselėti individualybę.
Aš pastebiu, kad priešmokyklinukas jau nebe vaikutis: jam ir įvairesnės temos įdomios, jis ir ištvermingesnis, su kuriuo tikrai galima labai rimtai dirbti.
– Ar pritariate ikimokyklinio ugdymo ankstinimui?
– Vaiko branda mokyklai apima ne tik pažintinę, bet ir fizinę, emocinę ir socialinę sritis. Kuo geriau mažajam sekasi išsakyti savo poreikius, paprašyti pagalbos bei kuo daugiau jis domisi, smalsauja, klausinėja, tuo labiau jis yra pasiruošęs mokyklai. Šiame kontekste priešmokyklinė grupė tampa vienu svarbiausių aspektų, padedančių žengti į naują gyvenimo etapą.
Priešmokyklinėje grupėje vaikai mokosi pasirūpinti savimi ir savo daiktais, mokosi užduotis atlikti iki galo, dalintis, klausyti, taikiai spręsti konfliktus, sulaukti savo eilės, kurti saugius santykius su bendraamžiais ir suaugusiais.
Ruošiant vaiką į mokyklą svarbu, neapsiriboti skaitymu, rašymu ar savarankiškumo ugdymu. Labai svarbūs pasirengimo mokyklai aspektai, pasak psichologų, tai yra mokymas prašyti pagalbos, pasitikėjimas suaugusiais.
Priešmokyklinis ugdymas – tai tarpinė stotelė tarp darželio ir mokyklos, atliekanti ypatingai svarbų vaidmenį vaiko įpročių formavime, leidžianti kur kas lengviau iš žaidimais paremto ugdymo pereiti į mokyklinį lygį.
Būtinai reikia atsižvelgti į kiekvieno vaiko asmenybę. Kai kuriems vaikams priešmokyklinis ugdymas gal ir tiktų anksčiau (kitiems – kaip tik vėliau), bet noriu atkreipti dėmesį į svarbų dalyką: net ir labai gabių vaikų pažintinė raida gali būti gera, bet emocinė ir socialinė raida – nebūtinai. Į pasirengimą priešmokykliniam ugdymui turime žiūrėti labai kompleksiškai.
– Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti geras ikimokyklinio ugdymo specialistas?
– Gero mokytojo savybės: pasirinkti tapti mokytoju reikėtų tik tiems, kurie myli vaikus ir ketina dovanoti jiems savo širdį; vaikams geras mokytojas turi leisti pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems. Mokytojai gali daryti teigiamą įtaką savo mokinių gyvenime; skleisti pozityvią energiją, kuo dažniau šypsotis; pažinti savo ugdytinius, sužinoti, kuo jie domisi; daryti tai, kad tobulėtų pats. Daryti tai, kad įkvėptų kitus; gebėti organizuotai dirbti, nestokoti kūrybiškumo; būti lankstiems, leistis nešami poky ių srovės.
– Kas šioje srityje sunkiausia?
– Mokytojams ne visada lengva išsaugoti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
– Gal įtariate kas jus nominavo apdovanojimui ir kaip jautėtės jį gavusi?
– Mane nominavo Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos direktorė Asta Poželė.
O gavus apdovanojimą buvau be galo laiminga. Jokio kito žodžio negalėjau ištarti, tik vienintelį AČIŪ.
Šiais metais suėjo 25 metai, kaip dirbu mokytoja, tai nuostabus direktorės, direktorės pavaduotojos ugdymui, ugdytinių tėvų, kolegų, draugų, pažįstamų, šeimos, giminių bei buvusių ugdytinių ir esamų įvertinimas.
– Ikimokyklinis ugdymas suteikiamas ir darželiuose, ir mokyklose – kokius skirtumus įvardintumėte?
– Jeigu tėvus tenkina ugdymas daželyje, jei vaikas ten gerai jaučiasi, jei tėvams ir pačiam vaikui patinka darželio bendruomenė, tikėtina, kad jis dar metus liks ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tačiau reikia turėti omenyje, kad socializacija ir adaptacija pradinėje mokykloje tokiu atveju vyks tik kitais metais – vaikui pradėjus eiti į pirmą klasę.
Darželyje bendra atmosfera yra laisvesnė, o mokykla jau įpareigoja elgtis atsakingai, laikytis sutartų taisyklių. Yra manančių, kad taisyklės varžo vaikus, tačiau aš nepritariu tokiai nuomonei ir manau, kad taisyklės kaip tik suteikia saugumo jausmą.
– Vieniems tėvams labai svarbu, kad vaikas penkerių skaitytų ir skaičiuotų. Kiti sako, kad visko išmoks mokykloje. Kaip jūs vertinate tėvų troškimą, kad vaikai viską išmoktų kuo greičiau?
– Skaitymas turi būti bendras tėvų ir vaikų džiaugsmas. Ekspertai sako, kad lenktynės, kurio vaikas pradėjo skaityti anksčiau yra beprasmiškos. Įprastai vaikai pradeda skaityti sulaukę 5–7 metų ir šis rodiklis yra vienodas visame pasaulyje ir visose kultūrose. Kiekvieno vaiko pažintiniai gebėjimai ir noras mokytis yra unikalus ir priklauso nuo jo pomėgių, individualios raidos bei aplinkinių žmonių palaikymo.
Papasakokite trumpai apie asmeninį gyvenimą ir savo vaikus? – Turiu sūnų Tautvydą, studentas, studijuoja Vytauto Didžiojo universitete, psichologiją. Šiais metais rašys bakalauro baigiamąjį darbą.
– Kokių pomėgių turite?
– Kokybiškai praleistas laikas su artimaisiais gamtoje, prie jūros, važinėjimasis dviračiu, riedučiais, papuošalų gamyba, įvairūs rankdarbiai.
