Siekiant efektyviai spręsti narkotikų švietimo įstaigose bei seksualinio smurto prieš nepilnamečius problemą vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene, teisingumo ministre Evelina Dobrowolska, socialinės apsaugos ir darbo viceministre Vilma Augiene bei policija trečiadienį aptarė svarbiausias prevencijos priemones.
„Vaikai turi būti mūsų prioritetas ir visos mūsų institucijos, nepriklausomai nuo jų kuruojamų sričių, turi padaryti viską, kad vaikai gyventų saugioje aplinkoje“, – pabrėžė A.Bilotaitė.
Mokyklos turėtų būti testuojamos labiau?
Pasak ministrės, šiandien reikia kalbėti apie dvi svarbias problemas – tiek seksualinį smurtą prieš vaikus, tiek narkotikus mokyklose.
„Tai tikrai yra problema. Matyt, reikia pripažinti, kad policijos atsakomybė daugiau susijusi tik su reagavimu, ir policija daro didžiulį darbą, kad reaguotų, bet reikalingas visų institucijų įsitraukimas. Daug dalykų yra susiję su prevencine veikla – turiu pažymėti, kad VRM yra paruošusi nusikaltimų prevencijos naują modelį, kuris artimiausiu metu bus svarstomas Vyriausybėje.
Jo esmė tokia, kad, įvertinus problematiką, atitinkamoms savivaldybėms bus pasiūlomas tam tikrų priemonių paketas būtent tai savivaldybei ar regionui, vėliau bus stebima situacija ir progresas, kaip tos priemonės veikia. Bet čia būtų įtraukiamos visos institucijos, ne tik policija“, – dėstė VRM vadovė, pridūrusi, kad su savivaldybėmis būtų dirbama skirtingai ir atskirai.
Su švietimo, mokslo ir sporto ministre J.Šiugždiniene A.Bilotaitė aptarė, jog mokyklos dėl narkotikų turėtų būti daugiau testuojamos – mat paviršiaus testas gali parodyti, ar ugdymo įstaigoje yra narkotinių medžiagų, tačiau neparodo problemos masto.
„Jeigu tai yra narkotinės medžiagos, pirma reikia identifikuoti, kad tai yra problema, kur ji yra. Tada dirbi su ekspertais, kurie analizuoja situaciją, kalbasi su bendruomenėmis, savivalda, teisėsauga, kad būtų galima sudėlioti tuos pačius veiksmus. Kalbant apie narkotikų vartojimą, labai svarbu, kad nebūtų bijoma.
Diskusijoje išryškėjo klausimas, kad kartais pačios ugdymo įstaigos yra nesuinteresuotos, nes turi baimę, tai yra reputaciniai dalykai. Mes turime nebijoti pasakyti, kad yra problema, ir ieškoti sprendimų, nes dabar visi bijome dėl savo reputacijos, įvaizdžio, bet nepagalvojame apie sulaužytus gyvenimus ir kartais labai tragiškas pasekmes“, – kalbėjo A.Bilotaitė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė pažymėjo, kad sprendžiant šias problemas labai svarbus ir mokykloje vaikams pateikiamas turinys.
„Šis klausimas yra daugiabriaunis, yra labai svarbūs keli dalykai. Ne tik saugi aplinka, bet ir pačių vaikų gebėjimas atsispirti, atpažinti situacijas, kurios gali pasitaikyti, ypatingai susijusias su seksualiniu smurtu ar psichotropinių medžiagų vartojimu.
Noriu pabrėžti, jog mūsų parengta nauja gyvenimo įgūdžių programa, kuri startuoja nuo rugsėjo 1-os dienos, ji spiraliniu principu pagal skirtingus amžiaus tarpsnius padės vaikams ugdyti gebėjimus, kaip atpažinti tinkamą ir netinkamą elgesį, ką reiškia psichotropinių medžiagų vartojimas“, – nurodė J.Šiugždinienė.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila savo ruožtu tvirtino, jog policija dėmesį kreipia ne tik į nelaimių pasekmes, tačiau ir į prevenciją.
„Tiek dirbant su problema, susijusia su narkotinių medžiagų vartojimu, tokių asmenų nustatymu, platinimu. Pagrindinis dėmesys, kad į tą prevencijos procesą įsitrauktų kuo daugiau institucijų, kad tas darbas taptų dar efektyvesnis“, – kalbėjo M.Draudvila.
Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo, lyginant su ankstesniais metais, narkotikų vartojimas mokyklose yra išaugęs.
„Jeigu žiūrėsime iš policijos pusės, ką mes nustatome ir kiek turime ikiteisminių tyrimų, skaičiai yra didesni, lyginant 2021 ir 2022 metus. Bet vėlgi – mes kalbame apie policijos įdėtą darbą ir indėlį, reaguojant į gautus pranešimus apie įvykius, kurie buvo susiję su narkotinių medžiagų vartojimu ir jų platinimu“, – pabrėžė jis.
Auga seksualinių nusikaltimų prieš vaikus mastai
Didžiulį nerimą šalies tarnyboms kelia ir didėjantys seksualinių nusikaltimų prieš vaikus mastai. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė neslėpė, kad, lyginant fiksuotų tokių nusikaltimų skaičių praėjusiais metais ir per pirmuosius tris šių metų mėnesius, stebimos augimo tendencijos.
Ministrės pateiktais duomenimis, per 2022 metus Lietuvoje buvo registruotos 498 nusikalstamos veikos dėl seksualinių nusikaltimų nepilnamečių atžvilgiu, o per pirmuosius tris šių metų mėnesius fiksuota jau 212 tokių veikų.
„Tai galima sieti su tuo, kad viešojoje erdvėje labai daug kalbama apie šią problemą, ir, matyt, vis daugiau yra atvejų, kai yra kreipiamasi į teisėsaugos institucijas, ši problema yra identifikuojama. Tai yra gerai, nes svarbu, kad aukos prabiltų ir būtų ieškoma sprendimų“, – tvirtino A.Bilotaitė.
Jos teigimu, pagal nusikalstamų veikų mastą pirmaujančios yra vaikų pornografija ir tvirkinimas.
„Kalbant apie prievartavimo ir žaginimo atvejus, reikia pastebėti, kad tokie atvejai dažniausiai atsitinka vaikų artimoje aplinkoje. Tai yra labai skaudu. Panašu, kad čia taip pat reikalingi tam tikri sprendimai, nes dažniausiai tai būna artimi, pažįstami, giminaičiai“, – pastebėjo ministrė.
Ji ragino darbdavius, kurių veiklos sritis yra darbas su nepilnamečiais, nepamiršti naudotis Švietimo ir Vaiko teisių apsaugos įstatymuose numatyta pareiga prieš įdarbinant asmenis paprašyti jų informacijos apie jų kriminalinę praeitį. Dabar, kaip aiškino A.Bilotaitė, tai daro ne visos institucijos.
„Yra toks registras, vadinamas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registru. Jame yra informacija ir institucijos, kreipdamosis į šį registrą, informaciją gali gauti nemokamai“, – pabrėžė A.Bilotaitė.
Šiame registre nuo 2000-ųjų įrašytos 2600 asmenų pavardės.
„Mes priminsime mokykloms, savivaldybėms, švietimo įstaigoms, kad, prieš priimant į darbą, yra būtina pasiteirauti, išsiaiškinti, ar tikrai asmuo, kuris yra priimamas į darbą, nėra tame registre“, – informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė.
