Programa tampa įrankiu rašant bakalauro ar kitus studijų metu užduodamus darbus, rengiant literatūros analizes, apžvalgas.
Tiesa, programa nereikia pasitikėti aklai. „ChatGPT“ prisimena kiekvieną sugeneruotą atsakymą, todėl robotui uždavus klausimą, ar tai jo rašytas tekstas, dėstytojai ar kiti teksto autentiškumu suabejoję asmenys sulauks teigiamo atsakymo.
Atsakinėja ir lietuviškai
Kauno technologijos universiteto (KTU) Informatikos fakulteto dėstytojas Mikas Binkis „ChatGPT“ apibūdina kaip viešai prieinamą interneto svetainę, kurioje galima užduoti klausimą virtualiam pašnekovui ir gauti neilgą, tačiau pakankamai rišlų ir argumentuotą atsakymą bet kokia tema.
„Jei informacijos ieškote įprastais paieškos varikliais, gausite daugybę rezultatų, kai tuo tarpu „ChatGPT“ jums pateiks tegul ir netobulą, tačiau vienintelį atsakymą į jūsų klausimą.
Svarbu paminėti, jog „ChatGPT“ yra „ištreniruotas“ pasitelkiant milžiniškus informacijos kiekius, tačiau jo žinios apie mūsų pasaulį siekia tik iki maždaug 2021 m. rugsėjo mėnesio, tad galėsite sėkmingai pašnekėti apie COVID-19, tačiau apie karą Ukrainoje jis dar nėra girdėjęs“, – portalui lrytas.lt sakė M.Binkis.
Pasak KTU dėstytojo, vienas didžiausių privalumų, darančių „ChatGPT“ tikrai universaliu pagalbininku, yra ne tik atsakymai į aibę bendrųjų ar netgi specializuotų klausimų, tačiau ir galimybė bendrauti lietuvių kalba.
„Tinkamai suformavus klausimus „ChatGPT“ galima pasitelkti galybei įdomių dalykų – referatų, laiškų rašymui, apibrėžimų paieškai, pavyzdžių generavimui, kalbų mokymuisi, vertimui. Kiek teko pastebėti, „ChatGPT“ puikiai apibendrina informaciją.
Tiesa, ne visi taikymai turi būti rimti – „ChatGPT“, pasirodo, gali kurti eiles. Tiesa, lietuvių kalba tai daro kol kas prastokai, stebėtinai gerai pamėgdžioja autorių stilius. Pavyzdžiui, pamėginkite paprašyti papasakoti apie mobilųjį telefoną ar internetą kaip Maironis ar Donelaitis“, – pasiūlė M.Binkis.
Dirbtinis intelektas – pagunda studentams
KTU dėstytojas svarstė, kad žiūrint iš mokymosi perspektyvos natūralu, jog kai kuriais atvejais studentui gali kilti didelių pagundų savo darbą perduoti „ChatGPT“. Taip pat jis kėlė klausimą, ar nevertėtų susirūpinti savo specialybe ir karjera, jei jau studijų metu išaiškėja, kad tavo darbą gali kuo puikiausiai atlikti dirbtinis intelektas.
„Apskritai akademinio sąžiningumo problema nėra nauja – visais laikais atsirasdavo studentų, kurie dėl įvairių priežasčių norėdami sau pasilengvinti gyvenimą pirkdavo darbus ar prašydavo juos atlikti kitų. Tokių niekad nebūdavo didelis procentas, nes dauguma suprasdavo, jog gyvenime ateis laikas, kai darbus nori nenori reikės mokėti atlikti pačiam“, – sakė informatikos lektorius.
M.Binkis pabrėžė, kad šiuo metu vienas rimčiausių „ChatGPT“ trūkumų yra tas, jog neretai šio įrankio sugeneruoti rezultatai turi itin rimtų faktinių klaidų.
„Pirmą kartą naudojantis „ChatGPT“ galima lengvai susižavėti jo atsakymų rišlumu, tačiau ilgainiui pradeda aiškėti, jog kai kuriais atvejais tai tėra itin rišliai parašytos dirbtinio intelekto fantazijos.
Štai paklausus, ką būtų galima nuveikti viename nedideliame Lietuvos kaime, „ChatGPT“ kuo rimčiausiu veidu pasiūlė aplankyti netoliese esančią pilį, paplaukioti valtimi ežere bei aplankyti vietinius SPA – nei vienas iš šių dalykų ten neegzistuoja.
Mano patarimas būtų kritiškai vertinti informaciją ir dar kartą ją patikrinti įprastomis priemonėmis, tarkime, naudojantis paieškos varikliais“, – teigė KTU dėstytojas.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Informatikos instituto (VU MIF) docentas, Programų sistemų katedros vedėjas Linas Petkevičius „ChatGPT“ žalą mato rengiant rašto darbus.
„Studentai pratinami prie mokslinio rašymo stiliaus, ieškoti informacijos moksliniuose šaltiniuose, juos apibendrinti ir, remiantis šaltiniu, pagrįstai pateikti raštu. Ir staiga atsiranda pagunda – automatiškai, nedarant tyrimo, nesigilinant ir neskaitant parašyti darbą – studentai tuo naudojasi. Čia išryškėja esminė problema – atitrūkimas nuo mokymosi proceso.
Dažnai rašto darbas pats savaime nėra prasmingas. Mokymosi procesas, kuris užtikrindavo, kad galutinis rašto darbas rodo asmens kompetencijas, nebegrindžia to. Negana to, vis pasitaiko, kad sugeneruoti tekstai turi netikrumo ar haliucinacijų apraiškų, todėl dažnai atidžiai neskaitant galima ir nepastebėti, kad tekstas – netikras“, – pastebėjo L.Petkevičius.
Naudoti nedraus
M.Binkis prisiminė, kad atsiradus „Vikipedijai“ buvo taip pat daug triukšmo, esą tai negrįžtamai pakeis mokymosi procesą, studentai masiškai ims plagijuoti prastos kokybės informaciją.
„Vikipedija iki šiol nėra tinkamas literatūros šaltinis baigiamuosiuose darbuose, tačiau joje galima rasti pakankamai vertingos informacijos, pavyzdžiui, kuomet yra užduotis greitai susipažinti su naujos srities pagrindais.
Uždrausti tokio viešai prieinamo ištekliaus nepavyks ir nėra prasmės, todėl KTU yra pasirinkta strategija dirbtinį intelektą pasitelkti studijoms vystyti. Visgi reikėtų nepamiršti, jog kiekvienas įrankis gali būti pritaikytas įvairiai, tad turės keistis ir universitetas bei dėstymo metodai, žinių patikrinimo būdai“, – sakė KTU dėstytojas.
Pasak M.Binkio, nustatyti, ar studentai naudojo dirbtinio intelekto programą, yra ganėtinai sunku.
„Apskritai yra sunku arba kai kuriais atvejais beveik neįmanoma aptikti, ar „ChatGPT“ buvo panaudotas. Nepaisant to, šiuo metu yra tobulinami įrankiai (pvz., „ZeroGPT“, „Turnitin“, „Copyleaks“), kurie teigia galintys aptikti dirbtinio intelekto naudojimą teksto generavime.
Kiek praktiškai teko bandyti, jie nėra iki galo patikimi, o ir neretai galima sugalvoti gudrybių kaip juos apgauti. Tad tai nuolatinė „policininko ir vagies“ problema – kol vienas rūpinsis apsauga, antrasis visuomet mėgins tas apsaugas apeiti“, – teigė informatikos lektorius.
M.Binkiui pritarė ir „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros profesorius Artūras Serackis, kuris žalos naudojant „ChatGPT“ nemato.
„Puikus pavyzdys, kai egzamino metu studentams leidžiama naudotis visa informacija ir vadovėliais, o jie ateina nepasiruošę ir nieko negali padaryti, nors viską turi.
Reikia mokytis dirbti su informacija, su vadovėliu, kad per trumpą laiką galima būtų išspręsti uždavinį.
Tas pats ir su dirbtiniu intelektu – per trumpą laiką galime padaryti daug, bet reikia išmokti lavinti įgūdžius. Ties tuo ir einam. Jokiu būdu nedrausim studentams naudoti programos“, – teigė A.Serackis.
Jam antrino kitas laidoje dalyvavęs ekspertas, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Vidas Raudonis, kuris įsitikinęs, kad rengiant bakalauro darbus neužtenka tik sugeneruoti tekstą.
„Tekstą reikia apginti savo kompetencija, todėl studentas turi suprasti, ką programa sugeneravo automatiškai. Jei nesuprantate, vadinasi, to teksto negalima apginti.
Asmeninė mano patirtis tokia – jei paprašai „ChatGPT“ padaryti literatūros analizę, programa tai kuo puikiausiai padaro, tačiau nuorodos į šaltinius būna virtualios – į straipsnius, kurių nėra“, – pažymėjo V.Raudonis.
Rašto darbai gali netekti prasmės
VU MIF docentas įsitikinęs, kad su kursais bus galima išsisukti, per seminarus daugiau klausinėjant žodžiu ir labiau ugdyti kritinį mąstymą, bet visi rašto darbai iškrenta iš konteksto.
„Sugeneruotas puikus tekstas nebeužtikrina to, kad jis bus autentiškas. Ir čia atsiranda kritinės problemos su edukacinių žinių tikrinimu. Šiuo metu nėra vieningų ir gerų metodų patikrinti, ar tekstas sugeneruotas dirbtinio intelekto. Tai žino tik „OpenAI“, kurie renka susirašinėjimų istoriją.
Negana to – generuoto teksto kokybė tik gerėja, net ir lietuvių kalba, todėl čia tik laiko klausimas, kada realiai galėsime patikrinti, ar skaitmeninėje erdvėje sugeneruotas tekstas tikras, ar ne. Ir čia dar slypi milžiniška rizika paskęsti dezinformacijos ir netikrų naujienų liūne“, – teigė L.Petkevičius.
VU MIF docentas įsitikinęs, kad, kol neišmokome „ChatGPT“ panaudoti kaip pagalbinio įrankio, vienareikšmiškai jis bus labiau žalingas nei naudingas.
„Mokymasis visgi iki šiol yra tas procesas, kuris vedė prie technologinio tobulėjimo. Bet su kalbos modeliais gyvename mažiau nei puse metų. Palaukime ir pamatysime, kiek ši labai greitai akseleruojanti technologija sustos. Galimai net turėsime tokias jos modifikacijas, kurios padeda geriau mokytis“, – sakė L.Petkevičius.
ŠMSM: dirbtinis intelektas nelavina studento
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) laikosi nuomonės, kad plintantis programos naudojimas visgi gali prieštarauti akademinio sąžiningumo principams ir didinti akademinių darbų plagijavimo riziką.
„Aukštosiose mokyklose užduodamų rašto užduočių esmė – demonstruoti savo žinias, tobulinti teksto rengimo ir rišlaus minčių perteikimo gebėjimus. Pasitelkiant dirbtinį intelektą rašto užduotims atlikti netenkama galimybės lavinti šiuos gebėjimus, taip pat tampa sunkiau savarankiškai ieškoti informacijos.
Aukštosios mokyklos, vertindamos studentų pateiktus rašto darbus, pasitelkia plagiato aptikimo sistemas, taip pat dėstytojai dažniausiai geba atskirti, kurios užduotys atliktos nesavarankiškai. Tad rekomenduotina dirbtinio intelekto programas naudoti tik kaip papildomą priemonę, jų pateikiamus rezultatus vertinti kritiškai“, – teigė ŠMSM.
