Dideli atlyginimai – įmanomi
Kaip skelbė ŠMSM, vidutinis mokytojų darbo užmokestis nuo 2019 metų stabiliai auga kasmet. Anot Valstybės duomenų agentūros, praėjusių metų IV ketvirtį vidutinis mokytojų atlyginimas siekė 1408 eurus „į rankas“. Mokytojų darbo užmokesčiui įvertinti išrinkti 23 proc. švietimo įstaigų.
Anot tyrimo autorių, šios imties pakanka apskaičiuoti visos šalies vidutinį mokytojų atlyginimą.
E.Milešinas samprotavo, kad tokį atlyginimą kaip 1408 eurai „į rankas“, arba netgi didesnį, pavieniai Lietuvos mokytojai gauti gali.
„Negalime paneigti, kad yra didelių atlyginimų. Gali būti mokytojų, gaunančių ir 1600, ir 2000 eurų „į rankas“. Tokių atvejų yra šimtai, tačiau ne tūkstančiai.
Esminis skirtumas, kad pagal duomenų agentūros pateiktą skaičių, visi mokytojai IV ketvirtį turėjo uždirbti vidutiniškai 1408 eurus. Gali būti, kad kažkas gavo 3000, kažkas – 100 eurų, bet vidurkis yra toks“, – aiškino LŠMPS pirmininkas.
E.Milešinas ir švietimo bendruomenė nesupranta, iš kur tokie skaičiai galėjo atsirasti.
„Ministerijos išplatintame pranešime yra pateiktas grafikas, kuriame matoma, kad metinis mokytojo atlyginimas yra 1264 eurai „į rankas“ – 200 eurų mažiau, nei IV ketvirtyje“, – svarstė LŠMPS pirmininkas.
Valstybė neskiria tiek lėšų, kad mokėtų skelbiamus atlyginimus
E.Milešinas skaičiavo, kad, pagal agentūros statistiką, metinis vidutinis atlyginimas yra 2040 eurų „ant popieriaus“, o suma, kurią gauna mokyklos kiekvieno mokytojo etatui –1632,62 eurai „ant popieriaus“. Tai yra 400 eurų mažiau nei skelbiama pranešime.
LŠMPS pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius, vertindamas situaciją, aiškino, kad įstaigos negauna tiek pinigų, kokie yra skelbiami atlyginimai.
E.Milešinas skaičiavo, kad pagal įstatymą, dirbant pilnu etatu, kvalifikuoto, tik pradėjusio dirbti mokytojo atlyginimas yra 1446 eurai „ant popieriaus“, o maksimaliai mokytojas ekspertas, turintis 25 metų darbo patirtį, gali uždirbti 1891 eurą „ant popieriaus“.
„Imant visą koeficientų lentelę, bendras visų, visas kategorijas turinčių mokytojų atlyginimas buvo 1601 eurai „ant popieriaus“ – praktiškai tai, ką duoda valstybė, tikrai ne 1408 eurai „į rankas“, – aiškino LŠMPS pirmininkas.
A.Jurgelevičius pritardamas pridėjo, kad mokyklai yra skiriama šiek tiek daugiau pinigų, nei apskaičiuota reikalingų etatams, tam, kad būtų galima mokėti priedus už veiklos sudėtingumą ir panašius dalykus.
E.Milešinas pridėjo, kad, jei mokykloje yra daugiau stažą turinčių mokytojų metodininkų ar ekspertų, pinigų pritrūksta, ir valstybė nebeduoda tiek lėšų, kiek reikia.
Turėtų dirbti daugiau nei vienu etatu
LŠMPS pirmininkas ir jo pavaduotojas svarstė, kad, norint uždirbti sumą, kurią pateikė valstybės duomenų agentūra, neužtektų vieno darbo etato.
„Kuo aukštesnė kategorija ir stažas, tuo daugiau mokytojas gali uždirbti. 2021–2022 mokytojų metodininkų ir ekspertų buvo mažiau nei pusė – 43 proc. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė mokytojų negalėjo uždirbti daugiau nei vidutinio atlyginimo, kurį finansuoja valstybė.
Norint uždirbti 1408 eurus „į rankas“, kuriuos skelbė duomenų agentūra, pagal įstatymą, IV ketvirtį, mokytojas vidutiniškai turėjo dirbti beveik pusantro (1,49) etato.
Tuo tarpu, ministerijos duomenimis, praėjusiais mokslo metais vidutinis mokytojas dirbo 0,92 etato“, – lygino E.Milešinas.
LŠMPS pirmininkas ir jo pavaduotojas neatmetė galimybės, kad atlyginimas galėjo būti didesnis ir dėl suteiktų premijų, tačiau, žvelgiant į statistiką, ši mintis taip pat nepasitvirtino.
A.Jurgelevičius sakė, kad mokytojams priedai yra mokami už specialiųjų poreikių, užsieniečių vaikų mokymą.
„Jei visi dirbtų vienodu etatu, kad gautų 1408 eurus, IV ketvirtyje tik pradėjusio dirbti mokytojo atlyginimas dėl veiklos sudėtingumo, priedų, turėtų padidėti 37 proc.. Mokytojo eksperto, turinčio 25 metų, patirtį -18 proc.
Pagal įstatymą, priedų maksimumas yra 25 proc. nuo atlyginimo, o vidutiniškai kiekvienas mokytojas gauna tik 3–5 proc. priedų“, – aiškino E.Milešinas.
Sako, kad tirta per maža imtis
LŠMPS pirmininkas ir jo pavaduotojas svarstė, kad tyrimas buvo atliktas remiantis vos ketvirtadalio Lietuvos mokyklų duomenims.
Pasak A.Jurgelevičiaus, būtų įdomu sužinoti, kokios mokyklos dalyvavo tyrime ir kokiais kriterijais jos buvo atrinktos.
„Teoriškai galvojant, išrinkus 23 proc. mokyklų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, gal ir gautume tokius vidutinio atlyginimo skaičius“, – svarstė LŠMPS pirmininko pavaduotojas.
Jam pritarė E.Milešinas, pabrėždamas, kad tikslus rezultatas galėjo būti neatspindėtas, jei duomenys buvo imami iš privačių mokyklų.
„Nors privačių mokyklų ugdymo turiniui valstybė skiria tokius pat pinigus, joms įstatymas negalioja, todėl atlyginimus jie gali nusistatyti patys.
Jei į tirtus 23 proc. patenka daug privačių mokyklų, tuomet teoriškai realu, kad vidutinis mokytojo atlyginimas gali būti 1408 eurai „į rankas“, – samprotavo LŠMPS pirmininkas.
