Po to, kai dėl vadinamojo savivaldybių tarybų narių išmokų skandalo iš posto pasitraukė J.Šiugždinienė, premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad naujo kandidato į jos vietą iki kadencijos pabaigos nebeturės. Laikinai ministerijai iki šiol vadovauja teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Visgi pasikeitus pozicijai dėl tolimesnio Vyriausybės darbo, panašu, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) be savo galvos neliks, ir jau netrukus turėtų paaiškėti pirmieji kandidatai į ministro postą.
Kas galėtų užimti J.Šiugždinienės vietą ir kokių sunkumų šiame procese dar gali kilti, svarstė ir naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai bei politikai.
Numano, kas dirbtų geriausiai
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas akcentavo, kad šiuo metu prasmingiausia būtų naują ministrą ar ministrę pasiimti „iš vidaus“, o ne ieškoti naujo veido.
„Iš komandos, kuri jau dirba ir užtikrins tęstinumą. Vienas dalykas yra paimti naują žmogų, kuris nesusipažinęs arba mažiau susipažinęs su veiklomis, o kitas dalykas yra tų veiklų tęstinumas – naujas žmogus nebūtinai remtų tą politiką, kuri buvo vykdoma iki šiol.
Jei būtų paimtas žmogus iš vidaus, greičiausiai – iš viceministrų, tada tikėtina, kad tęstinumas būtų užtikrintas“, – portalui lrytas.lt sakė A.Lašas.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministrai yra šie: Agnė Kudarauskienė, Ramūnas Skaudžius, Gintautas Jakštas, Linas Obcarskas.
Pasak jo, dabar Vyriausybės prioritetas yra įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, todėl panašu, kad premjerė tęstinumo švietime norės.
„Daug dalykų dabar yra pakeliui, ir, manau, kad tiek I.Šimonytė, tiek Vyriausybės komanda yra suinteresuota, kad žmogus, kuris ateis, tęstų pradėtus darbus“, – komentavo A.Lašas.
Tiesa, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas neatmeta tikimybės, kad naujojo ŠMSM šeimininko premjerė gali ieškoti ir Seime, net jei tai ir nebūtų konservatorių atstovas.
„Galbūt A.Žukauskas sutiktų ateiti ir pavadovauti ministerijai – tokių dalykų neatmetu. Bet kartu ir abejoju – nors toks variantas ir įmanomas, nežinau, ar žmogus norėtų kandencijai einant į pabaigą judėti į ministro kėdę.
Apskritai tai yra sunki situacija ta prasme, kad reikia ateiti ir iš esmės užbaiginėti darbus, o naujam žmogui, ir tokiam, kaip A.Žukauskui, ateiti ir įgyvendinti savo idėjas net nėra laiko.
Iš principo yra vienas kitas žmogus ir koalicijos viduje, kuris turėtų reikiamas kompetencijas, tik klausimas, ar jie norėtų eiti į šitą mėsmalę“, – svarstė A.Lašas.
Pasak specialisto, valdančioji koalicija jau ir taip „stovi ant vienos kojos“, todėl jis abejoja, kad I.Šimonytė keltų dideles bangas dėl koalicijos sutarties pokyčių.
„Tų skaudulių sprendimas yra labai aktualus klausimas, ir manau, kad premjerė galėtų pakilti virš koalicijos sutarties ir pasakyti, kad, „žiūrėkite, jeigu mes tikrai neturime ką pasiūlyti, arba tie žmonės, kurių norime, nenori eiti, tada mes galime pažiūrėti plačiau“.
Bet gali paimti žmones ir iš išorės – tai buvo daroma ir anksčiau, kai atstatydinus J.Petrauskienę buvo paimtas MRU rektorius. Tokių tarpinių variantų yra. Turbūt jie nori pastatyti mažiau kontroversišką žmogų, kad nebūtų kažkokių naujų klausimų.
Manyčiau, kad galbūt teiks prioritetą dabartinei politinei komandai, bet gal aš ir klystu, ir turbūt niekas nežino, kas yra premjerės galvoje“, – tikino A.Lašas.
Variantų gali būti įvairių
Konservatorė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Dalia Asanavičiūtė pažymėjo, kad galimos kandidatūros į ministerijos vadovo kėdę turėtų paaiškėti artimiausiu metu. Tiesa, paklausta, ar pati negalvoja apie šį postą, politikė nesudvejojusi atsakė, kad ne.
„Ne, aš tikrai ne. Kol kas jokių žinių neturiu – manau, tai paaiškės artimiausiu metu“, – portalui lrytas.lt tvirtino D.Asanavičiūtė.
Parlamentarė taip pat įsitikinusi, kad variantų gali būti įvairių – premjerė švietimo vairą gali perduoti tiek į dabartinių kolegų, tiek į žmonių iš išorės rankas.
„Viceministrai dirba su tam tikromis savo sritimis, tai, iš vienos pusės, galbūt reikia žmogaus, kuris matytų globalesnį vaizdą. Variantų gali būti įvairių – tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Matysime, nes pozicija tikrai labai sunki ir nedėkinga – pradėta nemažai reformų, jas reikia įgyvendinti per likusį trumpą laiką.
Juo labiau, dėl šios nemenkos sumaišties ir švietimo bendruomenė nuliūdusi – yra nuogąstavimų, kaip bus su „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, kaip bus su mokyklų tinklo sutvarkymu“, – aiškino konservatorė.
Visgi D.Asanavičiūtė neabejoja, kad bus rastas tinkamas žmogus, o visi užsibrėžti su švietimu susiję tikslai iki kadencijos pabaigos bus įvykdyti.
„Girdžiu iš švietimo bendruomenės pagiriamuosius žodžius buvusiai ministrei, kad ji išdrįso pradėti daryti tai, ko reikėjo jau seniai. Kol esi pareigose, kritikos yra labai daug, nes tai yra darbiniai procesai ir tai yra natūralu.
Bet ministrei pasitraukus, girdėjau daug nuogąstavimų, ar tikrai tos reformos, kurios galbūt ne iki galo visiems atrodo tobulos, bet tikrai yra visiems reikalingos, nesustos.
Tai yra labai didelė atsakomybė ir sudėtinga bus įeiti į ritmą žmogui, kuris nebuvo tose klumpėse. Turime didelį iššūkį, bet yra labai gera ir viceministrų komanda, kuri turi žinių, kompetencijų, vadybinių įgūdžių, per kelerius metus tikrai gerai suprato visą procesą.
Ministro komanda galėtų padengti tą kompetencijų trūkumą, kurio naujasis ministras ar ministrė galbūt neturėtų“, – aiškino ji.
Seime tinkamų kandidatų nemato
Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė, profesorė Vilija Targamadzė svarstė, kad svarbiausias kriterijus, ieškant naujo ŠMSM šeimininko ar šeimininkės, turėtų būti kompetencija.
„Dabar klausimas yra tas, ar koalicijos sutartis bus perrašoma, ar ne. Jeigu koalicijos sutartis nebus perrašoma, reiškia, kad tie, kuriems priklauso, ir ieškos. Man svarbiausia, kad tai būtų kompetentingas žmogus. Ką tai reiškia?
Tu gali būti stiprus žmogus, bet gali neturėti atitinkamų kompetencijų. Tai neturi būti iš kažkur į kontekstą įkritęs kandidatas – jis turi išmanyti švietimo inicijuotus pokyčius, nes procesai juda, o kai kuriuos procesus reikia koreguoti.
Pavyzdžiui, jeigu neišmanai aukštojo mokslo, esi tik bendrojo ugdymo specialistas, o dabar vykdoma ir kolegijų tinklo pertvarka, tokiam žmogui būtų sudėtinga. Arba, jeigu gerai išmanai aukštąjį mokslą, gali visiškai neišmanyti bendrojo ugdymo, gali strigti ugdymo programos, įtraukusis ugdymas“, – aiškino profesorė.
Pasak V.Targamadzės, nors visų švietimo sričių išmanyti turbūt ir neįmanoma, kandidatai turėtų gerai išmanyti švietimo sistemos kontekstą – priešingu atveju gautų patarimų žmogus net negalėtų objektyviai įvertinti.
„Nepamirškime, kad švietime yra labai dideli interesų laukai. Reikia labai gerai išmanyti ir vadybinius dalykus. Manau, būsimas ministras turi pasižymėti sisteminiu matymu, proceso matymu, nes tą reikia sukoordinuoti. Ir aš bijau, kad bus įkritimas į situaciją, nevykdysime sisteminių pokyčių, kurių, tarp kitko, ir šita ministerijos vadovybė nematė, daugiausia buvo fragmentinių dalykų.
Reikia išmintingai sprendimus priimančio ministro, nes dabar yra labai daug nepasitikėjimo, nemažai pasipriešinimo, ir reikia prisiminti tokį dalyką, kad tu gali viską sugalvoti kabinetuose, bet, jeigu to nepalaikys mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, vadovai, tie, kurie rūpinasi švietimu, nieko neįgyvendinsi.
Kliuvinių daug, čia yra karštas postas, dideli lūkesčiai, tai turi būti žmogus mediatorius, mokėti kalbėti su įvairiomis grupėmis“, – įsitikinusi Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė.
Tiesa, galimo kandidato į buvusios ministrės J.Šiugždinienės vietą Seime V.Targamadzė kol kas nemato.
„Man atrodo, sudėtinga būtų rasti. Nenoriu nieko blogo apie kolegas pasakyti, bet, kiek girdžiu, labai dažnai neatsispiriama nuo situacijos analizės, nes tikslą gali parašyti, bet kiekvieną tikslą mes galime skirtingai suprasti.
Manau, kad Seime gali ieškoti, tačiau šiandien tokio ministro, kokį aš įsivaizduoju, Seime nematau“, – portalui lrytas.lt sakė parlamentarė.
Primename, jog J.Šiugždinienė gegužės 18-ąją įteikė I.Šimonytei atsistatydinimo prašymą, kai visuomenininko Andriaus Tapino vykdomos iniciatyvos „Skaidrinam“ metu paaiškėjo, jog dirbdama Kauno miesto savivaldybės taryboje politikė galimai įsisavino valstybės lėšas bei neturi jos išlaidas pagrindžiančių kvitų.
Penktadienį porą valandų posėdžiavę konservatoriai išreiškė paramą I.Šimonytės Ministrų kabinetui ir prezidiumo nutarime akcentavo, kad premjerė ir Vyriausybė neturėtų asmeniškai prisiimti atsakomybės už ydingą kai kurių savivaldybių kanceliarinių išlaidų reglamentavimą.
I.Šimonytė ne kartą buvo patikinusi, kad parlamentui pritrūkus politinės valios sušaukti naujus rinkimus, ji pasitrauks iš pareigų – tai reikštų, kad kartu su Vyriausybės vadove atsistatydintų ir visas ministrų kabinetas.
Tačiau Seimui nepalaikius TS-LKD siūlymo, premjerė sušvelnino savo pozicijas. Politikė pripažino, kad pareikšdama apie galimą atsistatydinimą „leido sau šiek tiek per daug“, todėl sprendimą dėl tolimesnio jos darbo Vyriausybėje perdavė į TS-LKD prezidiumo rankas.
