Įprastos cigaretės iš tabako – jau praeitis, mat paaugliai įprato mėgautis tik elektroninių cigarečių dūmu. Blogiausia tai, kad joms garinti dažnai naudojamas skystis su narkotinėmis medžiagomis, žiurkių nuodais ir kitais neaiškios kilmės priedais.
Kai apsinuodijęs žmogus patenka į ligoninę, medikams kyla rimtų rūpesčių išsiaiškinti, kokios medžiagos buvo vartojamos, ir ši aplinkybė smarkiai apsunkina gydymo eigą.
Dažniausiai elektroninės cigaretės ir joms skirtas skystis perkami internetu, nes tokiu būdu lengviausia išvengti amžiaus kontrolės. Skysčio buteliukas kainuoja apie 10 eurų ir jo užtenka maždaug savaitei. Paaugliams tai nėra didelė pinigų suma, kartais jie bendrai perka skystį. Populiariausi Kaune – melionų, braškių skoniai.
Kauno policijos pareigūnai ėmė neįprastu būdu sekti elektronines cigaretes rūkančius paauglius – pertraukų metu mokymo įstaigų prieigose dūzgia dronai, kurie fiksuoja rūkalius, o nufilmuota medžiaga gula ant pedagogų bei moksleivių tėvų stalo.
Prie vienos Kauno mokyklos vos per 40 minučių pastebėti net 8 rūkę moksleiviai, o pernai mieste iš viso nustatyti 104 pažeidimai.
Buvęs Kauno Nemuno policijos komisariato bendruomenės pareigūnas Darius Joneikis tikino jau seniai supratęs, kokį pavojų paaugliams kelia elektroninės cigaretės, ir vienas pirmųjų pradėjo aktyvią prevencinę veiklą.
Neseniai tarnybą policijoje palikęs kaunietis tikino esąs pasiruošęs ir toliau talkinti policijos pareigūnams, taip pat siūlo galimą sprendimą ir inovatyvią metodiką, kaip pakeisti situaciją mokyklose.
Jis vylėsi įkalbėti bendraminčius bendromis jėgomis imtis aktyvių veiksmų, užuot trypčiojus vietoje.
– Kodėl problema atrodo tokia rimta ir kokios galimos išeitys? – „Laikinoji sostinė“ paklausė D.Joneikio.
– Policijos pareigūnu dirbau 28 metus, maždaug dešimtmetį visoje Lietuvoje matau šią problemą ir ji tampa vis aktualesnė.
Nuolat lankausi mokyklose ir stebiu, kad rūkančiųjų amžius mažėja, o suvartojamo nikotino kiekis didėja, smarkiai išaugo narkotinių medžiagų paplitimas.
Nuolat skaitau paskaitas moksleiviams. Prieš penkerius metus mano auditorija buvo 9–10 klasių moksleiviai, dabar – 3–4 klasių. Tai mane skatina kurti prevencinę sistemą prieš tokį reiškinį.
– Ar galima sakyti, kad pareigūnai, pedagogai ir moksleivių tėvai vis dar nepakankamai rimtai žiūri į šią problemą?
– Nežinau, kiek rimtai žiūri pedagogai ir pareigūnai, bet kad tėvai mažai žino – tai faktas. Žinomi atvejai, kai tėvai patys nuperka savo vaikams elektroninių cigarečių. Jas aptikus jie atvyksta į mokyklą ir kelia triukšmą – kas esą drįso paimti svetimą daiktą, reikalauja grąžinti.
Nežinau, ką tokie tėvai galvoja, tačiau tikrai yra pavyzdžių, kai tėvas žingsniuoja su pirmoku ir pastarasis garina. Dabar kiekvienoje pirmokų klasėje turbūt aptiktume 2–3 garinančius vaikus.
Nežinau, kaip tai reguliuoti, nes teisinė atsakomybė taikoma nuo 16 metų. Tėvams atsakomybė atsiranda nuo pat vaiko gimimo, tačiau kiek jie gali daryti įtaką vaiko elgesiui mokykloje? Mokyklos administracija taip pat gali tai daryti tik mokyklos teritorijoje.
Narkotinės medžiagos plinta, todėl dabar ypač reikalingas švietimas, policijos bei pedagogų dėmesys.
– Kaip siūlytumėte šią problemą išspręsti?
– Pirmiausia reikia visiems susėsti prie vieno stalo ir aptarti, kokiais žingsniais keisime esamą situaciją. Būtina sudaryti ilgalaikį veiksmų planą, kuris apimtų paskaitas vaikams, reidus, patikras, tėvų mokymus.
Rūkančių vaikų paieškai pirmasis Kaune pradėjau naudoti dronus, tačiau reikėtų naudoti ir termovizorius, metalo detektorius. Tuomet reikalingas veiklos aprašas, teisinis procedūrų reglamentavimas, kuris leistų rengti patikras. Žinoma, būtinas ir besąlygiškas tėvų sutikimas.
Jeigu tėvai nesutinka imtis kontrolės priemonių, jie rizikuoja vaiko gyvybe. O ji gali bet kada užgesti vien dėl to, kad vaikas traukia kažkokią narkotinę medžiagą.
Nikotino kiekis dabar pasiekė 150 miligramų 1 mililitre – tai atitinka 5–6 pakelius įprastų cigarečių. Vaikai tapo tiek priklausomi nuo nikotino, kad jiems reikia 50–100 miligramų kasdien.
Taip susiformuoja priklausomybė. Paklauskite moksleivių, kodėl jie pamokų metu bėga į tualetą. Vaikai eina pagarinti, nes nebegali sulaukti pertraukos, arba šlapintis, nes nikotinas skatina šlapinimąsi.
– Kaip patys vaikai reaguoja į tai, ką išgirsta per paskaitas?
– Mano paskaitos edukacinės, per jas pateikiami faktai, fizikos dėsniai, liudijimai apie tai, kas nutiko jų bendraamžiams. Įpratę garinti vaikai pernelyg nereaguoja, o pradedantieji, kurie patyrė tai, dėl ko yra perspėjami, supranta išgirdę teisybę ir tikina niekada nerūkysiantys.
Elektroninėje cigaretėje išoriškai neįmanoma atskirti ir įvertinti tai, ką rūkai, – ar joje yra narkotinių medžiagų, kitokių pavojingų priedų. Žiurkių nuodai naudojami tam, kad sustiprintų narkotinę medžiagą.
Narkotinės medžiagos gaminamos namų sąlygomis ir, suprantama, nėra jokios kontrolės.
– Kur matote didžiausias kliūtis pasiekti tai, ką siūlote, – tėvų pasipriešinimas, teisinis reguliavimas?
– Mokykla yra unikali struktūra, kurioje gali susitarti vaikai, tėvai ir pedagogai. Tereikia sutartyje numatyti ir reglamentuoti, kokia prevencinė veikla vykdoma mokykloje.
Vien teisiniais sprendimais nieko nepasieksime, nes pirmokui ar antrokui atsakomybė netaikoma.
Reikalingas ilgalaikis kompleksinių priemonių planas, kuris apimtų ne mažiau kaip 3 metų veiklą. Patikros, administracinės atsakomybės taikymas, platintojų paieška, aplinkos stebėjimas – visos šios priemonės padės pasiekti tikslą.
