Užimtumo tarnybos duomenimis, įsivyraujanti tendencija, kai švietimo sistemoje vienų specialistų trūksta, o kitų – per daug, ateityje tik ryškės, todėl būtina skatinti perkvalifikavimo ir naujų kompetencijų įgijimo programas.
„Technologijų inovacijos, sparti pramonės robotizacija, skaitmenizacija reiškia, kad vis svarbesnis bus mokyklinis ugdymas, suteikiantis gamtos mokslų, technologijų, matematikos ir inžinerijos pagrindus.
Šaliai reikia kuo daugiau mokymo specialistų, galinčių perteikti tokias žinias mokyklose. Tačiau patenkinti jo dažnai nėra kaip“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Anot tarnybos vadovės, šių specialistų trūksta, tačiau fiksuojamas norinčiųjų dirbti kūno kultūros, muzikos, dailės mokytojais perteklius. Jų Užimtumo tarnyboje registruota gerokai daugiau nei mokyklose reikės artimiausiu metu. Kūno kultūros, muzikos ir dailės mokytojo darbo ieškantieji sudaro du penktadalius (38,5 proc.) visų pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojo darbo ieškančiųjų.
Tuo metu Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė sako, kad žmonės, kurių profesija nebeatitinka darbo rinkos poreikių, Užimtumo tarnyboje gali įgyti paklausią kvalifikaciją ar kompetenciją, kurios šiai dienai labiausiai reikia. Ji pažymi, kad pedagoginės krypties srityje Užimtumo tarnyba kol kas gali pasiūlyti tik ikimokyklinio ugdymo pedagogo bei mokytojo-edukatoriaus padėjėjo profesijas.
„Pakeitus atitinkamus teisės aktus, programų spektras galėtų plėstis dar labiau, būtų galima galvoti apie universitetų parengtų modulių finansavimą rengiant matematikos, lietuvių, fizikos kalbos mokytojus“, – tvirtino G. Sinkevičė.
Tačiau tam tikrų mokslo krypčių pedagogų stygius – ne vienintelis iššūkis, su kuriuo susiduria šalies švietimas. Dar vienu svarbus faktorius – senstanti mokytojų bendruomenė. Kas antras pradinio ugdymo mokytojo darbo ieškantis žmogus – vyresnis nei 50 metų, kas ketvirtas – vyresnis nei 60 metų. Matematikos mokytojo darbo ieškančiųjų amžiaus vidurkis – 55 m., fizikos – 53 m., lietuvių – 50 m.
Užimtumo tarnybos duomenimis, daugiau nei pusė (60 proc.) matematikos mokytojo darbo ieškančių klientų – vyresni nei 60 m. Tarp lietuvių kalbos ar istorijos mokytojo darbo pageidaujančių priešpensinio amžiaus asmenys sudaro du penktadalius (atitinkamai 41,8 proc. ir 39,1 proc.). Jauniausi Užimtumo tarnybos klientai pageidauja dirbti teatro meno, ispanų ar italų kalbos mokytojais.
G. Sinkevičės teigimu, ieškant sprendimų, kaip pritraukti jaunąją kartą į mokyklas, dėmesį vertėtų atkreipti ir mokytojo profesijos feminizaciją. Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužę pradinio ugdymo mokytojo darbo ieškojo 140 asmenų, iš jų – tik du vyrai. Ikimokyklinio ugdymo pedagogo darbo ieškojo 230 asmenų, tarp jų – du vyrai. Lietuvių kalbos mokytojo darbo dairėsi 55 žmonės, iš jų – vienas vyras. Anglų kalbos mokytoju dirbti norėjo 112 asmenų, iš jų – 10 vyrų.
