Egzaminą sprendė istorijos mokytojos Liveta Repšienė ir Dominyka Eidukevičiūtė.
VBE testo dalies atsakymai:
1. C
2. A
3. C
4. D
5. D
6. B
7. A
8. B
9. B
10. D
11. B
12. B
13. B
14. A
15. D
16. C
17. A
18. A
19. D
20. C
21. D
22. B
23. B
24. A
25. C
VBE šaltinių atsakymai:
I šaltinių blokas.
26.
1. Gediminas laiškuose popiežiui skundžiasi ordino puldinėjimais;
2. Lietuvai priėmus katalikų tikėjimą, puldinėjimai turi būti nutraukiami;
3. Kai Gediminas priims katalikų tikėjimą, turi būti užmegzti draugiški santykiai, palaikoma taika.
4. Siekis atversti LDK į katalikų tikėjimą.
Galimi ir kiti teisingi atsakymo variantai.
27.
Priėmė sprendimą, nes Gediminas atsisakė krikštytis / Lietuva laikoma priešiška katalikybei.
Šv. Romos imperijos imperatorius palaikė kryžiuočių tikslą užkariauti pagonių žemes / tikėjosi, jog katalikybę bus galima įtvirtinti jėga.
Popiežiaus pozicija palankesnė LDK atžvilgiu dėl Gedimino kreipimosi į jį, dėl siekio pasikrikštyti / popiežius tikėjosi, jog ne karu, o taikiu būdu pavyks išplėsti katalikybę.
28.
Gedimino požiūris: Jis suprato krikšto reikšmę LDK ir siekė pasikrikštyti.
Vidaus aplinkybės:
1. Gedimino norui krikštytis priešinosi ordino pakurstyti pagonys žemaičiai.
2. Priešiškumą Gedimino krikštui rodė LDK stačiatikiai slavai.
29.
Teisė: laisvai disponuoti valdžia savo žemėse / laisvai valdyti iš tėvų paveldėtą turtą.
Prievolė: karo tarnyba.
30. Privilegija Vilniaus vyskupui.
Apibūdinimas: įkurta Vilniaus vyskupystė. Vilniaus vyskupui suteiktos valdos.
Privilegija Vilniaus miestui (Vilniaus miestiečiams suteikta Magdeburgo teisė).
Apibūdinimas: miestiečiai gavo savivaldą, atskirą teismą.
31.
Popiežius iš Lenkijos karaliaus skundo sužinojo apie naujakrikštų / LDK gyventojų puldinėjimą.
Popiežius draudžia skriausti naujakrikštus LDK gyventojus / draudžia pulti LDK.
32.
Politinė: Vokiečių ordinas neteko preteksto puldinėti LDK;
krikščioniškąja LDK pripažino kitos Europos valstybės, mezgėsi tarptautiniai ryšiai.
Kultūrinė: ėmė plisti Vakarų Europos krikščioniškoji kultūra (bažnytinis menas, rašto kultūra), atsirado mokyklos.
Galimi ir kiti atsakymo variantai.
33.
Sprendimai priimami siekiant asmeninių interesų;
Sprendimai priimami neatsižvelgiant į kitų tautų interesus.
34.
Pagrindinė mintis: Napoleonas turėjo idealistinę viziją užimti visą Europą (nuo Madrido iki Maskvos), tačiau jo imperija žlugo.
Plačiai Europą apimanti (nuo Ispanijos iki Rusijos), žlunganti Napoleono įtaka Europai.
Priežastys:
Visiškai nualinta kariuomenė;
Imperijos gyventojų nepasitenkinimas Napoleono valdžia ir jo nerėmimas;
Stipri šalių koalicija prieš Napoleoną;
Karų nualinta prasta valstybės finansinė padėtis;
Nesėkmingas žygis į Maskvą, dideli žygio nuostoliai;
Daug karinių resursų reikalaujantis karas prieš ispanų sukilėlius (gerilja).
Galimi ir kiti atsakymo variantai.
35.
Austrija – Šiaurės Rytinės Italijos sritys (Venecija, Lombardija).
Prūsija – dalis Varšuvos kunigaikštystės, Saksonijos dalis/Reino (Vestfalijos) sritis.
Rusija – Lenkijos karalystė. Gavo teisę valdyti Suomiją, Besarabiją.
1 – Vokietijos sąjunga.
2 lenkijoskaralystė.
36.
1. Didžioji Britanija ir Rusija plėtė savo įtaką ne žemyninėje dalyje;
2. Austrija ir Prancūzija siekė įtakos tik žemyninėje dalyje (vokiečių, italų žemių atžvilgiu).
3. Prūsijos galios augimas.
37.
Teigiamos:
Ilgam išlaikyta taika Europoje;
Iš dalies atsižvelgta į pavergtų tautų interesus (Lenkijos karalystė gavo autonomiją).
Neigiamos:
Siekiama išlaikyti seną feodalinę santvarką;
Į sostus sugrąžinamos senosios dinastijos;
Europoje atkuriama iki Prancūzijos revoliucijos buvusi tvarka;
Slopinami nacionaliniai sąjūdžiai;
Slopinama demokratijos, liberalizmo plėtra.
Galimi ir kiti atsakymo variantai.
38.
Vokietijos suvienijimas
Italijos karalystės suvienijimas
Belgijos atsiskyrimas nuo Nyderlandų karalystės
Galimi ir kiti teisingi atsakymo variantai.
39.
Nustatytos neatsižvelgiant į etninius sumetimus / vietinių gyventojų norus.
Dvi priežastys:
Jėgų pusiausvyros siekis.
Antihitlerinės koalicijos sąjungininkių nuolaidos SSRS interesų atžvilgiu.
Teritoriniai ginčai nedomino likusio pasaulio, už „geležinės uždangos“ (rytų įtakoje esančioms valstybėms) sąlygas diktavo Sovietų Sąjunga.
Galimi ir kiti atsakymo variantai.
40.
1 mintis. Ekspansyvi Sovietų Sąjungos politika.
Pagrindimas: Stalinas vaizduojamas su peiliais, jais „nudurtos“ valstybės, patekusios į Rytų zoną.
2 mintis. Vakarų valstybėse egzistuojančios komunistinės jėgos remia SSRS / SSRS, komunizmo ideologijos įtaka Vakarų šalims (Prancūzijai).
Pagrindimas: antrame plane balalaikomis grojantys prancūzų komunistai.
Galimi ir kiti teisingi variantai.
41.
1. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje SSRS kariuomenės puolimas, užimant dalies Vidurio, Rytų Europos valstybių teritorijas. Rytinės Vokietijos atitekimas SSRS įtakai.
2. Antihitlerinės koalicijos sąjungininkių (JAV, Dž. Britanijos) kartu su SSRS priimti sprendimai Jaltos, Potsdamo konferencijos metu.
Skaičiumi 1 pažymėta „geležinė uždanga“.
42.
Vakarinės sienos – išsiplėtė į vakarus (Lenkijai perduotos dalis Vokietijos žemių iki Oderio ir Neisės upių).
Rytinės sienos – prarado dalį rytinių teritorijų, gavo dalį pietinių Rytprūsių teritorijų.
43.
Tikslas: siekė, jog Europa taptų pajėgi ir be JAV paramos atsilaikyti prieš SSRS
Priežastys:
1. Britai nepajėgia teikti paramos Graikijai ir Turkijai;
2. Prancūzija ir Britanija bijo vienos likti prieš Vokietiją ir SSRS.
44.
1. Išaugo įtampa tarp demokratinių Vakarų ir komunistinių Rytų;
2. Kūrėsi karinės organizacijos (NATO, VSO).
3. Dalies Vidurio, Rytų Europos šalims primesti komunistiniai režimai.
4. Valstybių politika pajungta ginklavimosi varžyboms, įtakos plėtimui.
5. Vakarų Europa tapo strategiškai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų.
6. Vokietijos padalijimas (1949 m. susikūrusi VFR ir VDR) padidino įtampą žemyne.
Galimi ir kiti atsakymo variantai.
45.
Įvykis: R. Kalantos susideginimas Kaune.
Demonstracijos Kaune, po Romos Kalantos susideginimo / „Kauno pavasaris“.
Interpretacija – Sovietų Sąjunga teigė, kad R. Kalanta sirgo psichine liga, veiksmas neturėjo politinio motyvo.
Sovietinė, teigianti, jog vyko „antivisuomeninio pobūdžio įvykiai Kaune.“
Interpretacija – susideginimas buvo rezistencinis pasipriešinimas sovietinei valdžiai;
R. Kalantos protestas prieš sovietinę santvarką, palaikomas į demonstraciją susirinkusių žmonių.
46.
Katalikiška nuostata: katalikų nusistatymas prieš armijos atneštą socialistinę santvarką, propaguojančią ateizmą.
Paaiškinimas: paminklo restauravimas parodytų, kad jis pritaria sovietinei valdžiai, kuri yra nusistačiusi prieš religiją.
Galimi ir kiti teisingi variantai.
47.
Tai – vienas iš sovietmečiu egzistavusių būdų, kuriais buvo susidorojama su santvarkai nepritariančiais asmenimis.
Tai buvo būdas atsikratyti nepalankiu valdžiai žmogumi.
48.
Valdžios aiškinimas. Buvo teigiama, jog Lietuva savanoriškai tapo SSRS dalimi.
Poveikis: dalis visuomenės patikėjo valdžios skleidžiamu melu / visuomenė buvo priversta viešai remti tokį įvykio aiškinimą.
49.
Religingumo mažėjimas.
1. Katalikų bažnyčios įtakos apribojimas (uždarinėjant bažnyčias, persekiojant aktyviai už tikinčiųjų teises kovojančius dvasininkus ir kt.).
2. Ateistinis auklėjimas mokyklose.
3. Dalis žmonių slapta atlikdavo religines apeigas.
Galimi ir kiti atsakymo variantai.
50.
Lygybės nebuvo – valdantieji suformavo privilegijuotą sluoksnį – nomenklatūrą.
Vyravo prievarta ir spaudimas, buvo privaloma palaikyti tik komunistinę valdžią.
Ekonominis bruožas: planinė ekonomika.
Politinis bruožas: totalitarizmas, vienintelė teisėta partija – komunistų.
51.
Dviguba moralė – žmonės, turėdami vienus įsitikinimus, elgdavosi pagal kitus, atitinkančius sovietinę santvarką.
Politiniame – viešai deklaruotas palaikymas SSRS santvarkai, nors privačioje, namų erdvėje ji kritikuota / palaikyta disidentų veikla, kuri vyko pogrindyje ir kt.
Socialiniame – žmonės viešoje erdvėje palaikė socializmo propaguotą lygybės idėją, nors galėdami naudojosi blatu, nomenklatūrai skirtomis privilegijomis ir kt.
Kultūriniame – mene norėta išreikšti savo tikruosius įsitikinimus, tačiau to valdžia nebūtų leidusi, todėl tekdavo valdžiai nuolaidžiauti, „apeiti“ cenzūrą (pvz.: literatūroje įsitvirtino ezopo kalba).
Galimi ir kiti atsakymo variantai.
Mokytojų teigimu, šių metų egzaminas savo struktūra, užduočių pobūdžiu neturėjo nustebinti mokinių.
„Mokiniams šių metų egzamine teko prisiminti krikšto problemą, susijusią su LDK, ir jos poveikį valstybei. Religijos tema integruotai atsikartojo ir IV šaltinių bloke, atspindint sovietmečiu Lietuvoje buvusią tikinčiųjų padėtį.
Galbūt mokiniams, kurie nebuvo išsamiai pasikartoję Napoleonmečio laikotarpio, galėjo pasirodyti sudėtingesnė II šaltinių bloko užduotis. Tačiau klausimai, susiję su Vienos kongresu, ir anksčiau dažnai buvo įtraukiami į egzaminų užduotis.
IV šaltinių bloko užduotis, susijusi su sovietmečio Lietuvos visuomenės padėtimi, Kalantos susideginimu ir ateizmu, dviguba morale taip pat galėjo kelti iššūkių mokiniams, kurie šioms temoms įsigilinti nebuvo skyrę pakankamai dėmesio.
Galime teigti, jog egzaminą išlaikyti nebuvo sudėtinga, tačiau gauti maksimalų įvertinimą šiais metais reikėjo daugiau išsamesnių, konkretesnių istorijos žinių“, – komentavo „Alfa klasės“ istorijos mokytojos.
