Apie tai ketvirtadienį vykusiame Seimo Darbo frakcijos posėdyje diskutavo parlamentarai, policijos atstovas, laikinai švietimo, mokslo ir sporto ministrės pareigas einanti teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska bei ministerijos kancleris.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Julius Lukošius atkreipė dėmesį, jog elektroninių cigarečių vartojimas tarp moksleivių ir toliau auga, todėl esą negalima būtų pasiguosti tuo, jog statistiškai sumažėjo įprastų, „tradicinių“ cigarečių rūkymas.
„Mes, kaip ministerija, galvojame apie šį klausimą iš dviejų pusių. Viena pusė yra saugios aplinkos kūrimas mokykloje – mokykla turi būti saugi vieta būti vaikams, dėl to toje aplinkoje neturėtų būti jokių medžiagų, kurios yra neleistinos.
Kitas aspektas, kuriuo reikia matyti problemą ir ją spręsti, yra rūpestis vaikais – ugdyti jų atsparumą, nes suprantame, kad vaikai būna ne vien mokykloje, bet ir kitur. Visur vaikų nesukontroliuosi, tai svarbiausia, kad jie būtų atsparūs, kad suprastų, kad gali be to gyventi.
Nuo rugsėjo mėnesio startuoja gyvenimo įgūdžių programa, ji bus mokoma nuo 1 iki 10 klasės, ir joje bus taip pat dalys apie prevenciją, savimonės ugdymą, emocinį ugdymą, vaikų atsparumą“, – dėstė J.Lukošius.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila tvirtino, jog policija su šia problema esą taip pat dirba dvejopai – tiek su prevencija, tiek ir su tyrimais.
„Bendrai statistika yra tokia, kad pačių nepilnamečių, lyginant 2021 ir 2022 metus, yra nustatyta mažiau kaip įtariamųjų. Kalbant apie ikiteisminius tyrimus, skaičiai, kalbant apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, įgijimą arba laikymą, yra dvigubai išaugę.
Tai nėra akivaizdūs atvejai, kada nuėjom ir kažką pagavom – reikia suprasti, kad kartais statistika vienais metais mažesnė, o kitais – didesnė ir dėl to, kad kai kurie tyrimai trunka ne vienus metus ir užtrunka laike.
Į mokyklą narkotikai neatkeliauja tiesiogiai – jie atkeliauja iš tam tikrų šalių, savo keliais, ir tada pasiekia mokyklą, dėl ko sakau, kad kai kurie tyrimai užtrunka ilgą laiką, įtariamųjų skaičius gali didėti ar mažėti“, – komentavo M.Draudvila.
Pasak policijos generalinio komisaro pavaduotojo, tai yra latentinės nusikalstamos veiklos, kurioms reikia laiko ir įdirbio. Tiesa, daugiausiai nepilnamečių tarpe narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiauja ir jas platina vaikinai.
„Pagauti nepilnametį, turintį narkotinių medžiagų arba jas platinantį, yra labai maža dalelytė viso proceso, kuris vyksta nuo narkotinių medžiagų pardavimo ir viso jų kelio. Nieko turbūt nenustebinsiu pasakydamas, kad didžioji dalis turėjusių narkotines medžiagas, jas vartojusių ir platinusių yra vyrai – moterys yra labai maža išimtis.
Amžius yra nuo 16 metų. Iki 16 metų vaikai nėra subjektai ir tada sprendžiamas tėvų atsakomybės klausimas“, – paaiškino policijos atstovas.
Pareigūnams į mokyklas tenka įsiprašyti
Pasak M.Draudvilos, apskritai nepilnamečiai įtariamieji sudaro iki 8 proc. visų įtariamųjų.
„Žinoma, mūsų tikslas, kad tas skaičius nedidėtų. Ir čia galime grįžti prie prevencijos. Kiekvienas suprantame, kad policijos pareigūno kiekvienai mokyklai negalime skirti, kad jis ten būtų, dėl to mums reikalingas rizikų vertinimas, informacijos surinkimas, jos analizė ir tikslingas pareigūnų nukreipimas į tam tikras mokyklas, klases, ir darbas ten.
Kiekvienais metais policijai prevencija užima vis didesnę laiko dalį“, – aiškino policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
Tiesa, M.Draudvilos teigimu, bendradarbiauti su pareigūnais sutinka tikrai ne visos ugdymo įstaigos.
„Turbūt apgailestaujant reikia pasakyti, kad į kai kurias mokyklas, kur žinom ir matom iš statistikos arba gaunamos informacijos, kad egzistuoja problema, mūsų bendruomenės pareigūnams tiesiog reikia įsiprašyti, nes bendradarbiavimo tikrai nėra iš visų mokyklų ir vienodai.
Tikrai yra gerų pavyzdžių, kurie rūpinasi savo saugia aplinka, bet yra ir tokių, kuriems, tiesiai šnekant, reitingai yra svarbiau nei reali situacija. Čia galima kalbėti ne tik apie mokyklas, bet ir apie tėvus, kurių požiūris kartais irgi būna toks, kad geriau niekam nepranešiu ir informacija liks pas mane.
Bet tada klausimas, kokios ateities jie tikisi savo vaikui, kaimyno, draugo vaikui, jei žino apie problemą ir apie ją nepraneša“, – svarstė policijos atstovas.
Gali pasirašyti sutartį su tėvais
Pasak M.Draudvilos, policija stengiasi moksleivius ir jų tėvus pasiekti bei šviesti ir socialiniuose tinkluose, taip pat visais kitais kanalais, kuriais gali juos pasiekti.
Šį mėnesį pareigūnai ŠMSM ir Vidaus reikalų ministerijai (VRM) išsiuntė raštą, kuriuo pasiūlė pagalvoti apie bendrą mokyklų apsaugos standartą – tvoras, kitas kontroles priemones, galbūt asmenį, kuris kontroliuotų išeinančius ir įeinančius į ugdymo įstaigą, juos registruotų. Taip pat raginama dar aktyviau naudoti dronus.
„Suprantame ir finansavimo klausimą iš savivaldybių pusės, bet iš mūsų yra toks siūlymas, kad pradėti reikia nuo paprastų dalykų. Prevencija reikalauja ilgo laiko, o paprasti dalykai, kur galima būtų investuoti ir matyti rezultatą pakankamai greitai, dėl kontrolės arba pašalinių asmenų nebuvimo yra greičiau pasiekiamas“, – aiškino generalinio komisaro pavaduotojas.
Laikinai pareigas einanti švietimo, mokslo ir sporto ministrė E.Dobrowolska savo ruožtu teigė, kad spręsti narkotinių medžiagų vartojimo problemą galima tik tada, kai mokykla ją įvardija ir pripažįsta.
„Egzistuojantis teisinis reguliavimas leidžia mokykloms nusistatyti vidaus tvarkos taisykles, sudaryti sutartis su mokinių tėvais, ir taisyklėse numatyti galimybę tikrinti. Egzistuojantis reguliavimas tą numato, jo keisti nėra poreikio, ir net yra rekomendacijos dėl mokinių daiktų tikrinimo. Esminė dalis – ar mokyklos nori tai padaryti, ar nori tėvai ateiti ir sakyti, kad nori sudaryti sutartį, kuri leis mokyklai tikrinti?
Ir, jeigu mano vaikas, moksleivis atsisakys tai daryti, aš atvažiuosiu, nes mokykla turės teisę iškviesti tiek policiją, tiek tėvus. Problema ta, kad šioje vietoje labai skirtingos yra mokyklos“, – kalbėjo E.Dobrowolska.
