Pasak jo, per trejus kadencijos metus atlikti darbai ir tendencijos rodo, kad švietimo situacija šalyje turėtų pagerėti, tačiau namų darbų dar taip pat likę nemažai.
Apie tai naujasis ministras kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Situacija nenudžiugino
Žinia apie tai, kad būtent G.Jakštui iki šios kadencijos pabaigos atiteks Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vairas, jam pačiam atskriejo lyg iš giedro dangaus. Neseniai prisiekęs ministras tikino, kad būtent apie tokias pareigas niekada nebuvo susimąstęs.
„Visiškai netikėta – niekada apie tai negalvojau, to neplanavau, nesiekiau. Į viceministrus atėjau iš analitikos, teikdavau rekomendacijas ir siūlymus, ką reikėtų daryti kitaip, ką tobulinti, ką reikėtų įgyvendinti.
Ministrė pakvietė mane prisijungti į komandą ir nemažai tų rekomendacijų suteikė galimybę įgyvendinti. O kad susiklostė tokia situacija, kad reikėjo prisiimti dar didesnę atsakomybę, buvo netikėta“, – pasakojo G.Jakštas.
Ministras pripažino, kad susiklosčiusi situacija per daug nedžiugina – mat anksčiau ministrės poste buvusi Jurgita Šiugždinienė dirbo gerai, komanda priekaištų nesulaukdavo.
„Aukštasis mokslas nėra pats savaime – yra susiję daug klausimų ir su bendruoju ugdymu, tai teikdavau siūlymų ir ten. Pakvietė į komandą, buvo palankus metas, ir pačiam norėjosi pokyčių buvusiame darbe, tai prisijungiau.
O dabar nutiko taip, kaip nutiko. Manau, dėl situacijos niekas nesidžiaugia – visi išėjome pralaimėtojais iš to, bet tenka prisiimti atsakomybę. Nebuvo jokių priekaištų nei ministrei, nei komandai dėl atliekamų darbų.
Manau, kad viską darėme pakankamai gerai, padaryta nemažai pokyčių, dalis jų yra pradėtų, dar nepabaigtų. Situacija susiklostė tokia, kad sisteminės problemos auka tapo vienas žmogus“, – kalbėjo G.Jakštas.
Prieš tapdamas ministru jis buvo atsakingas už Lietuvos aukštąjį mokslą ir su juo susijusius klausimus. G.Jakštas pažymėjo, jog per trejus metus šioje srityje atlikta gana nemažai reikšmingų darbų, o kai kurie sprendimai pasijaus dar tik ateityje.
„Įstatymų lygiu visos reformos aukštajame moksle yra padarytos, priimti visi reikalingi pakeitimai, jie sudėlioti strategiškai. Įsigaliojimo laikotarpis sudėliotas iki pat 2029 metų. Yra dalis priimtų sprendimų, kurie pradės galioti vėliau, tai efekto taip greitai nepajausime.
Bet turime visada galvoti apie teisėtus lūkesčius institucijų ir žmonių, turime galvoti apie tai, kad, jeigu, pavyzdžiui, finansuojame vertindami kažkokį laikotarpį, kad būtų aiškūs kriterijai to laikotarpio, prieš jam prasidedant, kad jeigu keliame aukštesnius tikslus, pavyzdžiui, kolegijoms, būtų laikotarpis tam pasiruošti, būtų skiriami finansai.
Tai viskas strategiškai sudėliota, priimti sprendimai tiek dėl prieinamumo, tiek dėl kokybės. Čia visada yra pačios pagrindinės dedamiosios švietime“, – dėstė ministras.
Paklaustas, ką dar, jo manymu, būtina nuveikti per likusį kadencijos laikotarpį, G.Jakštas pabrėžė, kad reikia siekti dar labiau įgalinti pačias institucijas, pavyzdžiui – mokyklas, savivaldybes.
„Turime pradėję visą aibę priemonių, pavyzdžiui, „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, kuri galbūt pradžioje susilaukė kritikos, bet ta kritika, manau, vėlgi buvo didele dalimi iš to nežinojimo, kas tai yra, nes tai yra kažkas naujo. Kai pamatome kažką naujo, ko buvome nematę, visada žiūrime skeptiškai, kas čia toks yra.
Ta priemonė įgalino pačias savivaldybes galvoti dėl savo tinklo, galvoti, kur norime investuoti, galvoti, kad, jeigu atidarome kažkokią laboratoriją vienoje savivaldybės mokykloje, ar iš tikrųjų yra būtina kitoje atidaryti – gal galime turėti ir tam tikrus mainus tarp mokyklų, pasidalinti laboratorijomis. Tai žiūrėti iš savivaldos pusės į mokyklų tinklą kaip į vieną tinklą, o ne būrį atskirų mokyklų.
Tam reikia ir kompetencijų, su tuo irgi dirbama, kad įgalintume pačias savivaldybes“, – kalbėjo naujasis ŠMSM vadovas.
Stengsis gerinti sąlygas mokytojams
Pasak G.Jakšto, vis dar didelė nežinomybė gaubia tėvų, mokytojų bendruomenes, nes šios dažnai nesupranta, o už ką atsakinga yra pati mokykla, už ką – savivaldybė, o už ką – ministerija.
„Pirmas darbas, kurio ėmėmės – norime peržiūrėti, kokią biurokratinę, administracinę naštą sukuriame mokytojams iš ministerijos, iš Nacionalinės švietimo agentūros, iš nacionalinio lygmens. Ši vieta yra labai mistifikuojama – matome, kad vienose mokyklose mokytojai nesiskundžia, kitose – labai skundžiasi, tai norime surinkti informaciją.
Aišku, turime suprasti, kad administracinės naštos neišvengsime, bet ji turi būti orientuota į kažkokį tikslą. Tokio darbo, kur neturėtume darbo su administracija, matyt, šiais laikas jau nerasime“, – svarstė ministras.
Dar vienas ambicingas ministerijos tikslas – iki kitų metų pasiekti tai, jog mokytojų atlyginimai siektų 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. G.Jakšto teigimu, link šio tikslo kasmet einama nuosekliai, mokytojų atlyginimai kelis pastaruosius metus augo nepertraukiamai.
Tiesa, paklaustas, kokių skubių žingsnių dar reikia, kad iki 2025 metų mokytojo profesija taptų prestižine, ministras ragino gręžtis ne tik į ministeriją.
„Šis tikslas tikrai nėra iškeltas ŠMSM ar ministrui – tai yra visos visuomenės tikslas. Ką reiškia presitižas? Prestižas ir reiškia visuomenės suvokimą apie tos profesijos prasmę, kuriamą naudą, reikalingumą. (...) Visame prestiže dedamoji yra ir darbo sąlygos toje profesijoje, už ką mes jaučiame pilną atsakomybę – darbo sąlygas, ypač kas liečia darbo užmokestį.
Turime siekti, kad darbo vieta būtų patraukli, bet ar profesija prestižinė ir kokią naudą kurianti – tai yra mūsų visų galvose ir kaip mes tai iškomunikuojame“, – pabrėžė G.Jakštas.
Kalbėdamas apie mokytojų trūkumo šalyje problemą ministras atkreipė dėmesį į tai, jog su pedagogų stygiumi susiduria bene visos šalys, ir tai nepriklauso tik nuo mokytojų gaunamų atlyginimų.
„Su mokytojų stoka susiduria visas pasaulis – ir ten, kur darbo užmokestis yra pasiekęs tas ribas, kur nereikėtų galvoti apie išgyvenimą. Bet mokytojo profesija nėra taip dažnai pasirenkama, kaip norėtųsi – visi ieškome sprendimų, kaip tą būtų galima pakeisti.
Matome labai teigiamų pokyčių Lietuvoje, pradedant nuo priėmimo į aukštąsias mokyklas, į tas programas, kurios ruošia pedagogus. Praėjusiais metais į programas priimta apie 1700 būsimų mokytojų. Didelė dalis jų yra priimama į gretutines studijas, ir tai yra pagrindinis kelias, kaip šiuo metu yra ruošiami mokytojai dalykininkai.
Apie tai sužinome vėliau, nes tai vyksta ne per LAMA BPO sistemą. Labai nenustebsiu, jei ir šiemet bus trimituojama, kad priėmėme du ar tris matematikus, fizikus ar chemikus, bet tuos tikruosius skaičius, tuos šimtus pamatome tik po gero pusmečio, kai yra suvedama į registrą, kas pasirinko profesines, gretutines studijas“, – aiškino G.Jakštas.
