Statistika priverčia susimąstyti – vien praėjusiais mokslo metais mokyklos šalyje nelankė beveik 16 tūkstančių vaikų. Kai kurios priežastys – miglotos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) tvirtina, kad tokiems skaičiams didelę įtaką daro emigracija ir tai, jog Lietuvą palikusios šeimos nenurodo pakeitusios savo gyvenamąją vietą.
Savo ruožtu Pozityvios tėvystės laboratorijos įkūrėja, edukologė doc. dr. Sigita Burvytė teigia, kad problema kyla ir dėl tėvystės įgūdžių stokos.
Ryškiausia tendencija – sostinėje
Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, visoje Lietuvoje praėjusiais mokslo metais į mokyklą nėjo 15 tūkst. 753 vaikai, kurių amžius siekia nuo 7 iki 15 metų.
Tiesa, šis skaičius per metus kiek sumažėjo – 2021-aisiais tokių vaikų buvo 16 tūkst. 376.
Ministerija teigė turinti tam paaiškinimą: išvykti į užsienį nusprendusios šeimos oficialiai to nedeklaruoja, todėl gali atrodyti, kad vaikas ir toliau gyvena Lietuvoje bei turi eiti į čia esančią mokyklą.
Tiesa, kokios yra kitos mokyklos nelankymo priežastys – neaišku. Anksčiau buvo skelbta, kad tai gali lemti ir socialiniai, psichologiniai aspektai.
„2022–2023 m. m. buvo registruota virš 15 tūkstančių mokyklos nelankančių mokinių. Bet absoliuti dauguma vaikų, kurie statistiniuose duomenyse figūruoja kaip mokyklos nelankantys, yra su tėvais yra išvykę gyventi į užsienį, tačiau gyvenamąją vietą tebedeklaruoja Lietuvoje“, – portalui lrytas.lt paaiškino ŠMSM atstovai.
Daugiausia vaikų mokyklos durų nepravėrė pandemijos įkarštyje – 2020-aisiais prasidėjusiais mokslo metais ugdymo įstaigų nelankė 17 tūkst. 362 moksleiviai.
Remiantis oficialia statistika, labiausiai su šiuo reiškiniu susiduria didmiesčiai. Pavyzdžiui, prieš kelis mėnesius pasibaigusiais mokslo metais daugiausia moksleivių nesulaukė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio apskritys.
Tuo metu tokie miestai kaip Utena, Tauragė ar Alytus su šia problema susiduria rečiau, tačiau mokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigose nesulaukia ir mažesnės savivaldybės.
Pabrėžia tėvų atsakomybę
Edukologė S.Burvytė pažymėjo, kad giluminė ir bene pagrindinė priežastis, kodėl dalis Lietuvoje gyvenančių vaikų neina į mokyklą, yra tėvystės įgūdžių stoka.
„Žinoma, mokyklos nelankyti pasirenka patys mokiniai, bet kodėl jie renkasi jos nelankyti? Nes ten jiems yra per sunku. Per sunku kodėl? Nes jie stokoja mokymosi įgūdžių, kurių reikia šiuolaikinėje mokykloje.
Jeigu jie jų turėtų, susikurtų tokią aplinką, kurioje gerai jaustųsi. Vieni yra kuklūs, kiti labai jautriai reaguoja į patyčias, treti bijo mokytojų, kiti turi kitų ypatingų savybių, dėl kurių galbūt kompleksuoja, ir aplinka mokykloje nėra ta, kuri įgalintų žmogų gerai jaustis ir padėtų išsiugdyti savarankiško mokymosi įgūdžius. Bet pirmiausia už to stovi tėvai.
Tėvai yra artimiausi žmonės ir jie arba „sunaviguoja“ vaikus, arba juos įstumia į tokius kraštutinumus, kai jie visko bijo, yra nesavarankiški – jeigu vaikai papasakoja apie patyčias, tėvai patys išsigąsta, nežino, kaip tvirtinti jų savivertę ir ugdyti pasitikėjimą savimi“, – pastebėjo S.Burvytė.
Pasak specialistės, mažesnis vaikas dažniausiai dar pasiduoda tėvų kontrolei, jei šie yra atsakingi, nes tėvai vis tiek jį priverčia eiti į mokyklą. Tačiau kur kas sunkiau gali būti paauglystėje.
„Puikiai žinau paauglių problemas – jiems tenka naudoti įvairias chemines medžiagas tam, kad atlaikytų tėvų priekaištus, spaudimą, jei nėra tarpusavio ryšio ar jis paremtas bausmėmis, gąsdinimu, o ne palaikymu.
Jie nueina į mokyklą, jausdami vidinę įtampą maištauja prieš mokytojus, netinkamai elgiasi. Ką rodo toks paauglių maištas, tai užsidarymą savyje, kad jie viduje jaučia didelę įtampą ir su tuo nesusitvarko.
O mes, suaugusieji, stokojame vaikų pažinimo, esminių problemų atpažinimo įgūdžių“, – tvirtino edukologė.
S.Burvytė sunkiai supranta ir tuos tėvus, kurie savo atžalas išsiveža gyventi į užsienį, tačiau formaliai to nenurodo.
„Už vaikus iki 18 metų yra atsakingi tėvai, čia yra tiesioginė tėvų pareiga. Jei tėvai net nesugeba atlikti tiesioginių, net ir formalių pareigų – užregistruoti vaikus, kad informacija laiku suvaikščiotų – nežinau, kodėl jie taip daro.
Gal nežino, gal patys stokoja socialinių įgūdžių, nesupranta savo pareigų“, – svarstė Pozityvios tėvystės laboratorijos įkūrėja.
Pasak edukologės, Lietuvos problema yra dar ir ta, jog socialinių įgūdžių stokojančios ar su kitomis problemomis susiduriančios šeimos gauna nepakankamai institucijų dėmesio, o mokyklos darbuotojai taip pat ne visada pajėgūs pasirūpinti iš tokių šeimų ateinančiais vaikais.
„Pavyzdžiui, kiek teko lankytis Šveicarijoje, ten bendruomenės labiau dirba ir yra daug stipresnės. Tu ten negali nieko nuslėpti, jei yra maža kaimo mokyklėlė, visi vieni kitus žino ir pažįsta, tai ten kitaip sprendžiamos tos problemos.
O jei pas mus šeima susiduria su sunkumais, mokykloje esantis socialinių pedagogų ir socialinių darbuotojų, dirbančių socialinių paslaugų centre, bendradarbiavimas yra per silpnas. Tai ir šiaip bendruomenės yra silpnos, ir tas tarpinstitucinis bendradarbiavimas neveikia.
Plius, kaimo mokyklos užsidaro, ir, jei žmonės iškeliauja į didmiesčius ir patys stokoja socialinių įgūdžių, tai ir vaikai auga tokioje aplinkoje, todėl kartais lieka nepastebėti, nesulaukia tinkamos paramos“, – dėmesį atkreipė S.Burvytė.
Edukologės teigimu, Lietuvos mokyklose vienas socialinis pedagogas įprastai dirba su keliais šimtais vaikų, todėl skirti pakankamai dėmesio kiekvienam iš jų specialistams tiesiog neįmanoma.
„Čia nieko nenuveiksi, neužmegsi ryšio ir net nesusipažinsi – gali tik išspręsti problemas prabėgomis. O jei vaikas nelanko mokyklos, reiškia, pas jį jau yra įsisenėjusios problemos, kur tu per vieną susitikimą su vaiku ryšio nesusikursi.
Iš savo patirties žinau, kad reikia minimum keturis kartus su jais susitikti ir tik tada vaikai pradeda atsiverti, o iki tol jie užsidarę. Socialinis pedagogas tikrai tokių resursų neturi.
Manyčiau, kad Lietuvoje į vaikų mokyklos nelankymo problemą reikia platesnio požiūrio“, – sakė S.Burvytė.
Tiesa, kai kurios šeimos yra pasirinkusios savo vaikus ugdyti namuose, tačiau į šią statistiką jos nepatenka. Tokiu atveju tėvai privalo sudaryti sutartį su pasirinkta mokykla bei su ja bendradarbiauti. Tokių šeimų Lietuvoje yra apie du šimtus.
