Visgi, jau metai iš metų jaunuolių problemos išlieka tos pačios – kai kuriuose studentų bendrabučiuose dėl neretai antisanitarinių sąlygų išgyventi gali tapti tikru iššūkiu, o aukštosios mokyklos, pasak studentų, kambarių kainas kelia jau kasmet.
Kambaryje – pelėsiai ir drėgmė
Savo patirtimi gyvenant viename iš tokių bendrabučių su portalu lrytas.lt pasidalijo ir Vilniaus kolegijos studentų bendrabutį savo studijoms pasirinkusi Sandra (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut.past.)
Pasak jos, gyvenimo sąlygos pastate kelia pavojų net studentų sveikatai, nes kai kurie kambariuose ar dušuose pamatyti vaizdai šokiruotų bet ką.
„Neseniai perskaičiau straipsnį apie vieno Vilniaus bendrabučio problemas ir studentus, kurie šaukiasi pagalbos, bet jūs dar nematėt, kaip mes gyvenam.
Nereikia aiškinti, kad studentai turi „pajusti studentišką gyvenimą“ bendrabutyje, nes dabar mes ne studentišką gyvenimą jaučiam, o potencialių ligų židinį.
Kalbu apie pelėsį, drėgmę, kuri sveikatai tikrai ne į naudą“, – pasakojimą pradėjo sostinės Didlaukio gatvėje esančiame studentų bendrabutyje gyvenanti mergina.
Sandros teigimu, nors mokestis už bendrabučio kambarį net negalėtų konkuruoti su butų sostinėje kainomis, norėtųsi, kad gyvenimo sąlygos atitiktų bent minimalius jaunuolių lūkesčius ir reikalavimus.
Dabar esą net paprasto tualeto remonto studentams reikia laukti ištisus mėnesius.
„Mes juk mokame pinigus – taip, ne šimtus, kaip už butus sostinėje. Bet kur tie pinigai dedami? Jokio naujinimo bendrabučiuose Vilniaus kolegijos Didlaukio gatvėje nėra. Reikia mėnesius laukti, kol sutvarkomi tiesiog sugedę tualetai, kriauklės, durų spynos. Sąlygos, kokiomis gyvenam, yra mažų mažiausiai tragiškos.
Jau nekalbu apie tai, kad yra visokie „susitarimai“ su budėtojais ar bendrabučių vedėjais. Pavyzdžiui, gyveno bendrabutyje galimai psichine liga sergantis studentas, net nežinau, ar studentas jis tikrai buvo, bet dėl jo neadekvataus elgesio buvo ir policija kviečiama, jo bijojo studentai, buvo kalbų, kad jis raktus slapta paėmęs po kambarius vaikšto.
Bet jis ilgai gyveno, vis keliant į kitus kambarius, neva taip problemą sprendžiant, – aiškino studentė.
Sandra nurodė už vietą bendrabutyje per mėnesį sumokanti 70 eurų, tačiau abejoja, kad ir šie pinigai verti to, ką jaunuoliai iš tiesų gauna.
„Pažiūrėkite į nuotraukas patys, kaip gyvenam, mokėdami po 70 eurų per mėnesį. Ir kur jie nukeliauja? Niekas nežino ir nemato.
Beje, juokingas faktas: bendrabučio budėtojai vis dar naudojasi popieriniais sąsiuviniais žmonių užsirašymui, problemų fiksavimui – tai tikrai efektyviai ir greitai gali padėti“, – ironijos neslėpė Vilniaus kolegijos studentė.
Nesutinka, kad bendrabučiai neatnaujinami
Vilniaus kolegijos bendrabučių valdytojas Virgilijus Varatinskas portalui lrytas.lt savo ruožtu pabrėžė, kad kolegijos bendrabučiai yra atnaujinami nuolat.
„Investuojame į bendrabučių infrastruktūrą, siekiame gerinti gyvenimo ir bendro naudojimo patalpų sąlygas pagal tam skiriamas biudžeto lėšas ir finansines institucijos galimybes. Didžiausios atnaujinimo investicijos yra daromos iš institucijos lėšų.
Planuojame ateityje (2024 m. vasarą, pasibaigus mokslo metams) renovuoti Studentų gatvėje esantį bendrabutį“, – nurodė V.Varatinskas.
Kolegijos bendrabučių valdytojas taip pat pakomentavo studentės Sandros siųstas nuotraukas bei vaizdo įrašus, kuriuose matomos nepavydėtinos gyvenimo sąlygos. Pavyzdžiui, pasak jo, rudas iš krano bėgantis vanduo turėjo būti tik laikinas nepatogumas.
„Atkreipiame dėmesį, kad vandens tiekimu ir vandens kokybe į bendrabučius rūpinasi „Vilniaus vandenys“. Šiuo atveju – tikėtina, kad toks vanduo galėjo bėgti iš krano po magistralinio vamzdyno remonto (o jų Vilniuje yra nemažai). Taip būna juk ir daugiabučiuose.
Mes bendrabučio gyventojus įspėjame, kad kažkiek vandens būtina nuleisti po remonto. Tačiau kartu atkreipiame dėmesį, kad bendrabučiuose naudojama buitinė technika, kuriai reikalingas vanduo, tai kažin ar toks vanduo galėjo ilgą laiką bėgti iš krano ir būti naudojamas?
Šiuo atveju patikrinome vamzdynus, užklausėme „Vilniaus vandenų“, tačiau tokio atvejo šiuo metu nefiksuojame“, – komentavo V.Varatinskas.
Pasak jo, studentai apie gedimus ar konkrečias kylančias problemas nuolat yra raginami pranešti budėtojams, vedėjams ar bendrabučių valdytojui.
„Tuomet stengiamasi kuo greičiau visus gedimus ar trūkumus pašalinti. Skatiname ir raginame studentus būti atsakingais ir patiems rūpintis bendrabučio turtu, atsakingai naudoti išteklius, neniokoti.
Šiuo atveju informacija apie problemą nepateikta nei bendrabučio budėtojui, nei vedėjui“, – portalui lrytas.lt sakė V.Varatinskas.
Susidūrė su rimta problema
Praėjusiais metais esami, o ypač būsimi studentai taip pat susidūrė su nemenku iššūkiu – šoktelėjus būsto nuomos kainoms, norinčiųjų gyventi aukštųjų mokyklų bendrabučiuose skaičius ženkliai išaugo.
Skelbta, kad dviviečiuose kambariuose gyvena net ir po tris žmones, o kai kurių aukštųjų mokyklų studentus galiausiai sutiko priimti kitų universitetų ar kolegijų bendrabučiai.
Tiesa, dalis universitetų ir kolegijų tokios naujųjų gyventojų paklausos neatlaikė, todėl kai kurie jaunuoliai taip ir liko be gyvenamosios vietos arba turėjo ieškoti kitų išeičių.
Tačiau, kaip jau rašė portalas lrytas.lt, šiemet universitetų ir kolegijų atstovai tikina, kad situacija nepasikartos – vietos užteks visiems norintiems, o kai kurie bendrabučiai priims ne tik savo, bet ir kitų universitetų studentus. Kai kurie žada kelti ir kambarių kainas.
Praėjusių metų rugsėjo viduryje savo vietos bendrabučiuose dar laukė apie 170 studentų.
