LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas tikisi išgirsti galutinį ministro pasiūlymą dėl profsąjungos iškeltų reikalavimų dar šiais metais pakelti atlyginimus mokytojams. Pasak A. Navicko, jei nebus išgirsti konkretūs pasiūlymai, profsąjunga gali svarstyti skelbti streiką.
„Svarstome tikrai visas galimybes, taip pat ir streiko galimybę. Renkamės pirmadienį, dalyvaus visų Lietuvos mokyklų atstovai. Kviečiame ir ministrą – norėsime išgirti jau galutinį pasiūlymą“, – Eltai sakė jis.
„Tada priimsime sprendimą (dėl streiko – ELTA). Jeigu tikrai nesulauksime konkrečių siūlymų, būtų visai logiškas sprendimas skelbti streiką“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu ministras G. Jakštas tikisi konstruktyvios diskusijos, kurios metu bus išklausyti mokytojų norai ir reikalavimai, taip pat aptartos ir suprastos valstybės galimybės. Jis nežada pateikti galutinių pasiūlymų, tik juos išdiskutuoti.
„Aš esu pakviestas į diskusiją, o ne pristatyti kažkokių galutinių sprendimų. Diskutuoti, kad dar geriau galėtume suprasti ir profsąjungos reikalavimus, ir kad jie galėtų suprasti mūsų galimybes“, – Eltai sakė ministras.
Jis nemano, kad mokytojams reikėtų streikuoti, tačiau pabrėžė, jog negali uždrausti to daryti.
„Nemanau, kad reikia streikų. Norėtųsi, kad streikas nevyktų, bet esame demokratinė šalis, ir jeigu mokytojai jaučia poreikį streikuoti, jei turi lūkesčius, kuriuos galėtų pasiekti streiko būdu, tai mes tikrai nebandysim kaip nors uždrausti“, – teigė G. Jakštas.
Pasak ministro, naujai iškelti profsąjungos reikalavimai yra per aukšti, valstybė neturi tam lėšų.
„Buvo iškelti papildomi reikalavimai, kurie, pavyzdžiui, darbo užmokesčiui gerokai didesni nei yra sutarta, nei yra Vyriausybės programoje ar politinių partijų susitarime. Mes tokių aukštų reikalavimų negalime įgyvendinti. Todėl tariamės, kad mokytojai turėtų ne tik norus, bet sugebėtų suprasti ir šalies galimybes“, – akcentavo G. Jakštas.
ELTA primena, kad birželio mėnesį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) ministerijai pateikė reikalavimą nuo rugsėjo 1 d. pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – didinti dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 proc.
Ministerijos skaičiavimais, tokiam reikalavimui įgyvendinti Lietuvos valstybė turėtų rasti daugiau kaip 1 mlrd. eurų mokytojų atlyginimams.
Taip pat profsąjunga prašo sumažinti didžiausius leistinus klasių dydžius: pradiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 24), viduriniame ir pagrindiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 30), ikimokykliniame ugdyme iki 3 m. – iki 10 mokinių (dabar iki 2 m. – 10; nuo 2 iki 3 m. – 15), ikimokykliniame ugdyme nuo 3 m. iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių (dabar – 20).
ŠMSM vertinimu, esant ribotiems valstybės ištekliams, nebūtų galimybių vienu metu ir mažinti klases, ir didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas priemones.
