Tačiau, anot ministro, kitais metais svarstoma atlyginimus mokytojams kelti du kartus.
„Dėl visų reikalavimų, kurių yra dvi dešimtys, vyksta diskusijos, kurios prasidėjo dar žiemą, kai profesinė sąjunga kreipėsi dėl sutarties atnaujinimo, kurios galiojimas yra iki 2024 metų pabaigos. Dėl visų reikalavimų diskusijos vyksta, sutarimas jau yra dėl maždaug 11 iš 20-ies.
Dėl keliamų aukštesnių reikalavimų atlyginimų kėlimui diskutuojame – tai nėra vienas iš tų reikalavimų, dėl kurio jau būtų rastas sutarimas.
Mūsų pozicija yra laikytis susitarimo, kuris yra užfiksuotas, tas pats susitarimas yra užfiksuotas ir su kitomis mokytojų profesinėmis sąjungomis, Vyriausybės programoje ir politinių partijų susitarime dėl švietimo, kad kitais metais pasiektume 130 proc. mokytojų vidutinio darbo užmokesčio, lyginant su šalies vidutiniu“, – po susitikimo kalbėjo G.Jakštas.
Tiesa, anot ministro, šis tikslas bus pasiekiamas labai sunkiai. Svarstoma mokytojų algas kelti dviem etapais, tai vyktų jau kitais metais.
„Nes pastaraisiais metais, nors ir buvo reikšmingai didinamas mokytojų darbo užmokestis, bet vidutinis augo ne ką silpniau, todėl nesame taip arti, kaip norėtųsi.
Svarstomas variantas, kad kitais metais reikėtų mokytojams atlyginimą kelti du kartus – nuo sausio 1-osios ir nuo rugsėjo 1-osios – nes vienu ypu pakelti tiek, kiek reikėtų, tai būtų dviejų metų sutraukimas per vienerius metus“, – aiškino G.Jakštas.
Tikslas, pasak jo, kad įsipareigojimas mokytojams būtų pasiektas būtent po antrojo atlyginimų kėlimo.
„Jeigu bus streikas, tai bus streikas. Čia yra profesinės sąjungos sprendimas. Jeigu matys, kad reikia tokiu būdu išreikšti savo poziciją, mes ją gerbsime.
Diskusijos ir derybos dėl reikalavimų dar vyksta, tai tikiuosi, kad šitas procesas bus pakankamas profesinėms sąjungoms ir nereikės imtis papildomų veiksmų kaip streikas. Tokios diskusijos kaip ši yra labai geros, nes mokytojai gali laisvai kalbėti, išsakyti, jaučiasi savoje aplinkoje“, – sakė ŠMSM vadovas.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas savo ruožtu kalbėjo, jog šiandieninė mokyklų realybė yra itin liūdinanti, todėl tylėti negalima.
„Matome realybę mokykloje, kad mokytojai traukiasi iš švietimo sistemos, jų vis daugiau trūksta. Kas labai liūdina, kad traukiasi geriausi, stipriausi mokytojai, į jų vietą dažnai ateina abejotinos reputacijos. Mes tikrai matome, kad tie tikslai, kurių siekiame, kuriuos deklaravo partijos, Vyriausybė, tolsta nuo mūsų“, – aiškino A.Navickas.
Pasak LŠDPS vadovo, apie mokytojų streiką galvojama ir toliau.
„Taip, mes tikrai po pertraukos pereisim prie šio klausimo svarstymo. Planas, kurį Vyriausybė ir ministerija turi, mums nėra aiškus, nėra suprantamas. Matome, kad jų planas tikrai neatitiks jokių poreikių švietimo sistemoje, kurie leistų keisti situaciją.
Labai svarbu mums pasisakyti, ir, jeigu mokytojai pritars, streikas dažnai yra vienintelė priemonė, kuri padeda atkreipti dėmesį ir šiek tiek suaktyvina derybas“, – nurodė A.Navickas.
Anot jo, prie streiko svarstytų prisijungti ir Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS).
Birželio mėnesį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) ministerijai pateikė reikalavimą nuo rugsėjo 1 d. pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – didinti dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 proc.
Ministerijos skaičiavimais, tokiam reikalavimui įgyvendinti Lietuvos valstybė turėtų rasti daugiau kaip 1 mlrd. eurų mokytojų atlyginimams.
Taip pat profsąjunga prašo sumažinti didžiausius leistinus klasių dydžius: pradiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 24), viduriniame ir pagrindiniame ugdyme – iki 20 mokinių (dabar – 30), ikimokykliniame ugdyme iki 3 m. – iki 10 mokinių (dabar iki 2 m. – 10; nuo 2 iki 3 m. – 15), ikimokykliniame ugdyme nuo 3 m. iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių (dabar – 20).
Ministerijos vertinimu, esant ribotiems valstybės ištekliams, nebūtų galimybių vienu metu ir mažinti klases, ir didinti darbo užmokestį ar investuoti į kitas priemones.
