Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas atkerta, kad iškeltiems naujiems reikalavimams įvykdyti lėšų nėra, o streikas prestižo mokytojams nepadidins.
Dėl didesnių atlyginimų turėtų augti ir mokesčiai
Švietimo, mokslo ir sporto ministras tikino suprantantis mokytojų reikalavimus, norintis juos įgyvendinti, tačiau ragino atskirti norus nuo galimybių.
„Ne visus norus įmanoma patenkinti. Šiemet biudžetas yra patvirtintas. Jis nėra perteklinis, lėšų nėra likę, todėl kelti atlyginimus dar šiemet nėra galimybės.
Dabartinis įsipareigojimas – mokytojo atlyginimas turi pasiekti 130 proc. vidutinio šalies užmokesčio iki kitų metų pabaigos. Tai norime padaryti dviem etapais – pirmą atlyginimo kėlimą daryti nuo sausio 1-osios, kitą – nuo kitų metų rugsėjo 1-osios.
Tai, kad dabar prie suplanuoto atlyginimo priartėjom mažiau nei tikėtasi, sudaro spaudimą 2024 metams – augimas turi vykti du kartus sparčiau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ komentavo G.Jakštas.
Ministras pabrėžė, kad mokytojų atlyginimas pastaraisiais metais jau buvo reikšmingai didinamas, tačiau tai nepasijautė dėl infliacijos ir tolygiai didėjusio vidutinio šalies darbo užmokesčio. Visgi, į mokytojų norą didesnį atlyginimą gauti nuo kito mėnesio ministras žiūri skeptiškai.
„Galima atrasti lėšų, kai kalbame ne tokiomis didelėmis sumomis. Norint 20 proc. padidinti atlyginimus visiems mokytojams, reikia suprasti, kokio masto tos lėšos.
Turim suvokti ir galimybes. Kai prasidėjo mokesčių reforma, finansų ministerija sulaukė reakcijos, kad mokesčiai negali būti keičiami, todėl, vėlgi, kad galėtume atlyginimus kelti mokytojams, medikams ir kitoms visuomenei svarbioms skirtims, reikėtų visuomenės palaikymo mokėti daugiau mokesčių“, – komentavo ministras.
Grėsmę švietimui lygino su grėsme krašto apsaugai
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas sakė, kad džiaugiasi ministro noru diskutuoti ir tęsti derybas, tačiau situacija liūdna.
„Mes tolstam nuo tų siekių, kuriuos esam užsibrėžę. Nereaguoti į realybę, kai pasitraukia vieni geriausių ir šviesiausių mokytojų, o jų vietas užima abejotinos reputacijos žmonės, negalime.
Suprasdami, kad reikalingi politiniai sprendimai dėl didesnio atlyginimo, galvojam, jog laukti kito rudens ar politinių partijų virsmo negalime. Ši Vyriausybė buvo įsipareigojusi, davė pažadus, todėl ji turi prisiimti atsakomybę.
Nemanom, kad streikai yra gėdos klausimas, atvirkščiai – demokratinėse valstybėse problemos yra panašios ir mokytojai kyla europiniu, pasauliniu mastu.
Prisidengti, kad sutarimai yra kažkur nukelti, juos toliau stumti ir nereaguoti į tai, kas vyksta, yra neatsakinga“, – piktinosi A.Navickas.
LŠDPS pirmininkas teigė, kad ši problema nėra naujiena, ir tie patys klausimai kelti jau prieš keletą metų.
„Formuojant metų biudžetą kreipėmės tiek į ministeriją, tiek į Vyriausybę, sakėm, kad, jei taip elgsitės, tikslų nepasieksit. Niekas nereagavo. Klausimas buvo keltas. Atsakymą, jog sprendimą nukelkime dar kitiems metams, galima palyginti su mokinio pasiteisinimu neatlikus namų darbų“, – komentavo A.Navickas.
Jis įsitikinęs, kad švietimui kilusi ne ką mažesnė grėsmė nei krašto apsaugai.
„Jei mus puola priešas, sakyti, kad problemą svarstysim kitą rugsėjį ir dabar negalim didinti finansavimo ginklams ar sienos apsaugai, atrodo tiesiog neatsakinga.
Lygiai taip pat yra ir su švietimu. Matome, kad nelieka geriausių mokytojų, ir sakyti „tegul jie eina, o mūsų planas problemą svarstyti kitą rugsėjį“, negalima, ir mes tam sakome „stop“ – rėžė A.Navickas.
Krūvis neatitinka darbo užmokesčio
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas Mindaugas Grigaitis dalijosi, kad savijauta prieš rugsėji kiek prastesnė, nei įprastai. Pasak jo, prieš kiekvienus naujus mokslo metus jaučiamas nerimas, tačiau šiemet, dėl atnaujintų programų sumaišties, jis didesnis.
„Turinio atnaujinimas, įvairūs vykdomi projektai – „Tūkstantmečio“ projektas, laukiantis įtraukiojo ugdymo projektas, sutraukia didelius finansinius resursus, ir manau, kažkur buvo nepaskaičiuoti pagrindiniai finansiniai įsipareigojimai – mokytojų atlyginimų kėlimas, kuris buvo Vyriausybės programoje.
Kasmet yra sakoma, kad atlyginimas didės, bet turėjome 10 proc. atlyginimo kilimą ir 20 proc. infliaciją. Lygiai taip pat ir su naujomis programomis – mums ir metodinę medžiagą žadėjo iki rugsėjo.
Suprantu, kad finansavimas yra sudėtinga situacija. Esame tik viena iš visos visuomenės dalių, tačiau tie klausimai yra labai stipriai atidėliojami, o atlyginimo kilimas yra neproporcingas tam, kas buvo žadėta, ir ekonominei situacijai, kuri yra dabar“, – įsitikinęs M.Grigaitis.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos pirmininkas sakė, kad mokytojų streiko idėją palaikytų, tačiau tikisi, jog Vyriausybė imsis dar daugiau veiksmų.
„Dabar iš mūsų yra reikalaujama daug atsakomybių – pasiruošti naujoms programoms, naujiems egzaminams, užtikrinti aukštą ugdymo kokybę, tačiau elementarūs finansiniai įsipareigojimai mums nėra vykdomi. Atsakomybės didėja, o atlyginimai gal bus kažkada kitą rugsėjį.
Nereikėtų kaltinti šio ministro. Kad ir koks ministras ateina, jis prižada, rezultatų tikimasi labai greitai, o finansiniai paskatinimai ir pagalba metodine medžiaga yra vykdomi labai minimaliai“, – dėstė M.Grigaitis.
Mokytojas įsitikinęs, kad keliais šimtais eurų padidėjęs mokytojo atlyginimas būtų rimtas ženklas, kad pradedama susikalbėti, jog mokytojų balsas yra girdimas.
„Visgi, net ir atlyginimo padidinimas negarantuoja, kad į mokyklas ateis paruošti specialistai, o mokytojų trūkumas sumažės.
Krūvis yra nežmoniškai didelis, mokinių skaičius klasėje taip pat didelis. Šios problemos taip pat turėtų būti sprendžiamos, nes tai apsunkina darbą ir gali trukdyti profesiją padaryti patrauklia, net ir padidinus užmokestį“, – tikino M.Grigaitis.
Mokytojų atlyginimų problema uždelsta
Buvusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė laikėsi nuomonės, kad visi siekia to paties tikslo – oraus atlyginimo mokytojui.
„Turime suprasti, kad ilgus metus atlyginimai nebuvo didinami. Nuoseklus atlyginimų didinimas atsirado tik tuomet, kai pasirašėme susitarimą ir nuo 2020 metų atlyginimai kilo 60 proc.
Reikia suprasti, kad, jei mokytojo atlyginimas būtų didinamas nuosekliai, šiandien apie tai nereikėtų diskutuoti.
Šiuo metu finansinė našta yra didžiulė. Kreipčiausi į profesines sąjungas palaikyti mokesčių pertvarką, nes mums reikia turėti lėšų, iš kur didinti mokytojo atlyginimą, o jį didinti tikrai reikia“, – komentavo J.Šiugždinienė.
Konservatorė įsitikinusi, kad politikai apie mokytojus kalba, mąsto, ir tai yra jų prioritetas.
„Tikiuosi, kad politinių partijų susitarimas leis tęsti tai, kas pradėta, ir nebus trypčiojama kelis metus nieko nedarant. Bet kurio ministro vienas pagrindinių tikslų, kad mokytojai gautų kuo geresnį atlyginimą“, – tikino J.Šiugždinienė.
