„Dabar esame pateikę savo skaičiavimus, mokytojų darbo užmokesčio kėlimui prašome 400 mln. eurų kitais metais, bet dar neturime galutinių prognozių iš Finansų ministerijos, kaip augs VDU ir kiek mums reikės bendrai pakelti“, – kalbėjo G. Jakštas, trečiadienį susitikęs su Seimo socialdemokratų frakcijos nariais.
„Atsižvelgiant į tai, kaip reikės bendrai pakelti, dėliosime, kaip (mokytojų uždarbis – ELTA) augs nuo sausio ir nuo rugsėjo. Bus 2 kėlimo etapai – nuo sausio 1 d. ir nuo rugsėjo 1 d. Tai nebus simbolinis kėlimas, tai bus normalūs 2 kėlimai“, – paaiškino švietimo ministras.
Jis patikino, kad 2024 m. pabaigoje bus pasiektas nacionaliniame susitarime dėl švietimo numatytas tikslas ir mokytojų atlyginimai sieks 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Socialdemokratai susitiks su švietimo profsąjungomis
Švietimo ministras G. Jakštas, kalbėdamas apie streikuoti besiruošiančius mokytojus, socialdemokratams pristatė ir naujai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) iškeltus reikalavimus – mažinti mokinių skaičių klasėse ir mokytojų darbo krūvius.
Ministras teiravosi socialdemokratų, ar šie, jei vadovautų kitai Vyriausybei, įgyvendintų naujai iškeltus reikalavimus.
„Man norėtųsi išgirsti iš jūsų, ar jūs palaikote tokį siekį, kad, pavyzdžiui, jau nuo 2025 metų būtų palaipsniui einama klasių dydžių mažinimu ar kontaktinių valandų mažinimu. Aš galiu priimti tokį įsipareigojimą, bet kadencija baigiasi ir, tikėtina, jums tokius įsipareigojimus reikės tęsti“, – tris kartus susitikimo metu socialdemokratų frakcijos narių klausė G. Jakštas.
„Nes tai yra naujas reikalavimas, dėl to nebuvo diskutuota, nebuvo tartasi. To nėra nacionaliniame susitarime dėl švietimo, to nėra įsipareigojime profesinėms sąjungoms, bet to dabartinė profesinė sąjunga reikalauja“, – pabrėžė ministras.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė teigė išgirdusi ministro klausimą ir planuosianti jį aptarti su profesinėmis sąjungomis.
„Šiandien dienai pasakyti savo nuomonės nesame pajėgūs, nes tos pozicijos nesame suformavę. Mes susitiksime su profesinėmis sąjungomis ir bandysime jums rūpimu klausimu kalbėtis. Tikrai girdime jūsų klausimą, padiskutuosime ir formuosime savo poziciją“, – patikino R. Budbergytė.
G. Jakštas susitikime su Seimo socialdemokratais aptarė ir mokyklų tinklo kūrimo kriterijus, kuriuos norima nustatyti Švietimo įstatyme rudens sesijos metu. Be to, diskutuota ir dėl privačių mokyklų didžiuosiuose Lietuvos miestuose plėtros, geltonųjų autobusiukų programos finansavimo.
ELTA primena, jog Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusį antradienį nusprendė, kad rugsėjo 15 d. skelbia įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Be to, pedagogai pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su ŠMSM.
Profsąjungos nariai penktadienį kreipėsi į Lietuvos parlamentines partijas, kviesdami susitikti ir ieškoti būdų, kaip siekti kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje ir imtis veiksmų.
LŠDPS reikalauja numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą. Profsąjunga nori, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. mokytojų atlyginimai didėtų 20 proc., o nuo 2024 m. sausio 1 d. – dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 proc.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Taip pat profsąjunga siūlo numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų. Kiti į derybas įtraukti reikalavimai apima kanceliarinių, transporto ir sveikatos draudimo išlaidų kompensavimą, darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.
