„Tokio tiesaus atsakymo nė viena politinė partija dar nepateikė“, – LRT radijui teigė ministras.
„Jų pozicija yra palaikyti streikuojančius mokytojus. Bet tiesiai šviesiai klausiant, ar laikysitės tų įsipareigojimų, kurie bus duoti 2025, 2026, 2027 metams, klausiant, ar jūs norite, kad prisiimtume (naujų įsipareigojimų – ELTA). Nes jei palaikote streikuojančius mokytojus, reiškia palaikote jų keliamus reikalavimus, o jų reikalavimai yra ir kitai Vyriausybei. Ar teisingai suprantu, kad jūs norėtumėte, kad prisiimčiau?“, – imituodamas diskusiją su opozicinėmis partijomis kalbėjo G. Jakštas.
Tai, kad nėra principinio atsakymo į šiuos klausimus, leido suprasti ministras, yra viena iš priežasčių, kodėl mokytojams nesinorima duoti „neatsakingų“ pažadų.
„Man labai svarbu kalbėtis su opozicijos lyderiais, partijomis. Kokie yra jų matymai ateičiai. Jei jie bus pozicijoje ir jei aš prisiimsiu įsipareigojimus – juos turės tęsti ir kita Vyriausybė. Dėl to norisi bet kokius įsipareigojimus prisiimti atsakingai, neužmesti kažkam, kas vėliau turės įgyvendinti“, – apibendrino ministras.
Darbo partijai užsiminus apie galimą pasitraukimą iš susitarimo dėl švietimo politikos, kitos Seimo opozicinės partijos pranešė, jog taip pat neatmeta galimybės imtis tokio sprendimo.
Kaip Eltai teigė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius, jo vadovaujama frakcija nuogąstauja dėl ministerijos negebėjimo vykdyti priimtų reformų. Be to, nerimą kelia ir pedagogų kritika dėl nepakankamo darbo užmokesčio.
Todėl neatmetama, kad iš ministro G. Jakšto neišgirdus konkrečių atsakymų į keliamus klausimus, partija pasitrauks iš parlamentinių partijų susitarimo dėl švietimo politikos.
Mišrios Seimo narių grupės lyderė Agnė Širinskienė patvirtino, kad opozicijos gretose kalbos apie pasitraukimą iš parlamentinių partijų susitarimo netyla. Visgi, politikė palankiai vertina G. Jakšto norą kalbėtis su Seimo frakcijomis ir ieškoti paramos.
Rugsėjo 15-ąją skelbs įspėjamąjį, nuo rugsėjo 29 dienos – tikrąjį streiką
Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) praėjusį antradienį nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Be to, pedagogai pranešė, jog oficialiai traukiasi iš kolektyvinių derybų su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Trečiadienį Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga taip pat svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
Profsąjungos pirmininko teigimu, LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
Tuo tarpu Andriaus Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Politinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatyta, kad 2024 metų pabaigoje mokytojų atlyginimai turėtų siekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
