Jo teigimu, po penkerių metų vėl streikuoti pasiryžę pedagogai labai gerai turėtų įsidėmėti kelis dalykus, o kai kuriais klausimais kalbėti ir vieningiau.
Kritikos S.Malinauskas žeria ir patiems politikams, kurie per praėjusį streiką buvo opozicijoje ir vežė ministerijoje nakvojusiems mokytojams picas, bet šiandien, būdami valdžioje, apie švietimo situaciją jau kalba visiškai kitaip.
Apie artėjantį streiką ir mokytojų problemas pašnekovas kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Sutinka, kad dalis norų – neįgyvendinami
„Kiekviena valdžia susiduria su tuo, kad mokytojai streikuoja. Kaip rudenį lyja arba žiemą sninga – gali vėliau pasnigti, gali ir anksčiau – bet taip visada atsitiks. Ir tai, manau, yra šiek tiek ydingas ratas“, – įvertino S.Malinauskas.
Buvęs premjero patarėjas prisiminė ir prieš penkerius metus vykusį mokytojų streiką, kai ugdymo procesas buvo sustojęs net kelioms savaitėms, o dalis mokytojų tiesiog apsigyveno tuometinėje švietimo ir mokslo ministerijoje.
„Kai mokytojai buvo užėmę švietimo ir mokslo ministeriją, tuo metu opozicija sakė: viskas teisinga, reikia atlyginimus kelti kartais, ir mes visa tai padarysim. Dabar tuometinė opozicija yra valdžioje, ir sako, kad mokytojų reikalavimai ya nerealūs.
Tenka sutikti – pavyzdžiui, žymiai mažesnių klasių reikalavimai yra nerealūs, nes reikėtų statyti daug naujų mokyklų, pavyzdžiui, Vilniuje, o kažkur provincijoje yra priešingai – klasės yra nesukomplektuojamos.
Kiek tų pinigų atseikės pagal galimybes dabartinė valdžia – pamatysime“, – svarstė S.Malinauskas.
Pasak jo, pedagogų bendruomenė turi labai didelę įtaką, nes švietimas vienaip ar kitaip liečia bene visus Lietuvos gyventojus.
„Būna klausimas, ar mokytojų reikalavimai yra pagrįsti. Be jokios abejonės, bet lygiai taip pat būtų pagrįsti ugniagesių gelbėtojų reikalavimai ar socialinių darbuotojų reikalavimai, jei būtų prašoma gerinti sąlygas ar didinti atlyginimus.
Tiesiog šiuo atveju mokytojai turi labai didelę įtaką, nes klasėse daug žmonių, mokyklose daug žmonių, tėveliai nepatenkinti, ir tai labai rezonuoja kalbant apie politiką“, – aiškino tinklaraštininkas.
Mokytojams reikėtų kalbėti „vieningu balsu“
Jis svarstė, kad vos kelis mėnesius ministro kėdėje esantis Gintautas Jakštas įtampą neabejotinai pajaus.
„Tiesą pasakius, man atrodo, kad geriausia tokiais atvejais būtų susitarti nestabdant ugdymo proceso, ir galbūt tą streiko vėzdą naudoti rečiau, nes jei tu jį naudoji nuolat, tai pradeda panašėti į farsą“, – vertino S.Malinauskas.
Buvusio premjero S.Skvernelio patarėjo manymu, kalbant apie mokytojų darbo sąlygų gerinimą, būtina dėmesį atkreipti į kelis aspektus.
„Aš nežinau, ar tai supranta mokytojai, bet, kai jie ateina su nerealiais reikalavimais, daugeliu atveju jie gauna nerealius pažadus. Galime prisiminti Gedimino Kirkilo laikus, kai buvo suderėti ilgalaikiai nerealūs pažadai, S.Skvernelis taip pat yra suderėjęs 2024 metais 130 proc. vidutinio atlyginimo. Galbūt tai bus pasiekta, galbūt – ne.
Tu gali išsireikalauti pažado, bet klausimas, ar tas pažadas bus įvykdytas“, – dėstė S.Malinauskas.
Dar vienas dalykas, anot jo, yra ir pačios valstybės prioritetai, kurie šiuo metu gali būti kitokie, nei mokytojų klausimai. Tiesa, pedagogai turėtų dėl savo reikalavimų ir norų susitarti vieningai.
„Žiūrint į visą geopolitinę situaciją, galbūt ir patys mokytojai sutiktų, kad šalies saugumas yra vienas iš prioritetų, ir ar tikrai mokytojai turėtų būti klausimas numeris vienas. O antras dalykas – kai kalbame apie derybas, reikėtų labai aiškiai susitarti, kad mokytojai kalbėtų vienu balsu.
Tai, ką man teko pačiam pajausti – pats buvau derybinėje grupėje Vyriausybės deleguotas kalbėtis su mokytojais – yra labai skirtingos problemos ir interesai. Mokytojai, kurie dirba provincijoje, turi visiškai kitą matymą, jiems reikia visiškai kitų dalykų. Jiems neaktualu, kad klasės mažėtų.
O mokytojai, kurie dirba dideliuose miestuose, dirba perpildytose mokyklose, turi visiškai kitus dalykus – jie nori, kad klasės mažėtų, daugiau sumokėtų. Tai čia bet kuris ministras galvą ir koją nusilaužtų, o švietimo reforma yra nesibaigianti.
Pagalvojau, kad galbūt jau reikėtų artėti prie kažkokio susitarimo, kad ir mokytojams, ir vaikams, ir tėvams, ir politikams, tiesiog duoti sistemai bent 10 metų paveikti be didelių pertvarkymų, be naujos vadovėlių leidybos, be programų atnaujinimo, ypač, kai kalbame apie tiksliuosius mokslus“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Lietuvoje veikia bent kelios švietimo bendruomenę vienijančios profsąjungos. Pasak pašnekovo, tarpusavyje jos konkuruoja, ir tai nėra blogai, tačiau jų komunikacija tikrai skiriasi.
„Yra ryškūs profsąjungų lyderiai – Andrius Navickas čia yra ryškiausias, kuris yra radikaliausias, ir, matyt, jis protestuos praktiškai bet kada, kas bebūtų valdžioje ir kokie būtų sprendimai. (...)
Pono Egidijaus Milešino profesinė sąjunga ir kitos profesinės sąjungos yra šiek tiek nuosaikesnės, ir žiūriu, kaip jos komunikuoja. Ponas E.Milešinas sako, kad mūsų profesinės sąjungos vadovybė nubalsavo, ir mes streikuosime, jeigu nesusitarsime.
Ką tai reiškia? Tarimasis visada yra abipusis procesas – tu darai kažkokias nuolaidas, kita pusė daro kažkokias nuolaidas. Jeigu aš ateinu pas tave ir sakau: arba mes išeinam į gatves, arba tu priimi mano sąlygas, tai nebėra derybos, ir mokytojams reikėtų tai suprasti“, – aiškino S.Malinauskas.
Politikams siūlo nežaisti su ugnimi
Tiesa, anot tinklaraštininko ir buvusio premjero patarėjo, šiandien labai įdomu stebėti ir politikus – pavyzdžiui, opozicijoje prieš penkerius metus buvusią dabartinę ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę.
„Dabartinė opozicija, kuri palaiko mokytojus, buvo tie patys politikai, kurie anksčiau sakė, kad mokytojų reikalavimai yra per dideli. Pavyzdžiui, premjerė vežė streikuojantiems mokytojams picas, arbatą į užimtą ministeriją, o dabar sako: žiūrėkite, jūsų reikalavimai yra nerealistiški. Tai čia yra tiesiog populizmas.
Dabar I.Šimonytė atsidūrė tokioje situacijoje, kurioje buvo atsidūrę ir kiti premjerai – pinigų, to milijardo, iš oro tu nepaimsi, reikalavimai labai dideli ir reikia tiesiai šviesiai kalbėti, kaip yra. Bet kai ji buvo opozicijoje, sakė, kad tie reikalavimai galėtų būti dar didesni.
Šiuo atveju galbūt opozicijoje esantys politikai galėtų nebežaisti ugnimi, nes vėliau patys ta ugnimi apsidegina“, – komentavo S.Malinauskas.
Tiesa, savo tarpininkavimą sprendžiant tarp valdžios ir mokytojų kilusį ginčą pasiūlė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak pašnekovo, prezidento galios šioje situacijoje yra labai menkos, tačiau savo autoritetu pasinaudoti šalies vadovas galėtų.
„Prezidentas tikrai neturi tokių galių spręsti tokių klausimų kaip švietimo biudžetas. Be abejo, jis gali paspausti savo autoritetu, bet prezidentui yra lengva, nes jis gali sakyti Vyriausybei: žiūrėkite, jūs turite surasti, jūs esate blogi ir turite išskirstyti finansus.
Jeigu būtų tik švietimo sektorius, būtų viena situacija, bet kai sektorių yra labai daug – sveikatos apsauga, socialinė apsauga, krašto gynyba, daug žmonių gauna pinigus iš biudžeto – kaip visa tai protingai paskirstyti ir nesusidurti su rimtu biudžeto deficitu, yra labai didelis klausimas“, – svarstė S.Malinauskas.
Visgi, jis abejoja, ar dabartinėje situacijoje politikų spaudimas iš mokytojų pusės duotų daug apčiuopiamų vaisių.
„Artėja rinkimai, ministras keisis, pats ministras G.Jakštas pakeitė J.Šiugždinienę pakankamai neseniai, jis nėra labai rimto politinio svorio figūra, ir net jei jis turėtų trauktis, ką laimėtų profesinės sąjungos ir mes visi?
Vėl reikėtų techninio ministro trumpam laikotarpiui – visiškas absurdas. Tai manau, situacija yra kiek kitokia – greičiausiai bus kompromisas, bet Vyriausybė pridės ne tiek daug, kiek tikisi patys mokytojai“, – sakė S.Malinauskas.
