Kauno Maironio gimnazijoje besimokančio jaunuolio motina Nijolė Lepeškaitė įsitikinusi, kad nesvarbu, kiek mokytojui metų, – 30, 50 ar 80, svarbu kas kita.
„Jei vyresnio amžiaus pedagogai nesilaiko įsikibę pageltusių konspektų, o sugeba žengti koja kojon su technologijomis, jei sugeba suprasti vaikus, o mokiniai – juos, šie žmonės gali būti puikūs mokytojai ir dabartiniams vaikams“, – įsitikinusi kaunietė.
Tokių mokytojų, kurie stebina savo jaunatviškumu, Kauno mokyklose nestinga. Kalbintų gimnazijų direktoriai mano, kad būtent vyresni pedagogai yra dabartinės švietimo sistemos pagrindas.
Mokytojai – jau 78 metai
Kauno tarptautinę gimnaziją šiais mokslo metais pradėjo lankyti 30-ies tautybių vaikai. Geografijos šios gimnazijos 6–12 klasių mokinius moko prieš 54 metus pedagoge pradėjusi dirbti Božena Širobokova. Mokytojai – 78 metai.
Šiais mokslo metais ji pirmą kartą nusprendė nebebūti kurios nors klasės mokinių auklėtoja, bet palikti gimnazijos dar neketina.
Mokytojai patinka būti vaikų apsuptyje ir mokyti ne tik geografijos, bet ir vadovauti turistų būreliui. Už dalyvavimą įvairiose varžybose ir olimpiadose jos mokiniai nuolat pelno prizines vietas.
Likimas atvedė į Kauną
B.Širobokova pasakojo, kad gimė ir augo Lietuvoje netoli Baltarusijos sienos. Jos motina buvo pradinių klasių mokytoja, todėl ir mergaitė norėjo tapti pedagoge.
Tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) ji baigė lenkų kalbos ir literatūros bei papildomas geografijos studijas. Iš pradžių grįžo dirbti į gimtąjį miestelį, vėliau ištekėjo už karininko ir 5 metus gyveno Rusijos šiaurėje esančioje Komijos Respublikoje.
1975 metais šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Kaune ir nuo to laiko mokytoja moko geografijos kauniečius bei į Kauną iš įvairių šalių gyventi atvykstančių tėvų vaikus.
Stebisi, kodėl nesiilsi
Mokyti geografijos mokytojai patinka, bet dar didesnė jos aistra yra turizmas. Gimnazistus mokytoja kviečia į turizmo būrelį ir drauge su jais leidžiasi ne tik į paprastas ekskursijas, bet ir į turistines keliones baidarėmis ar pėsčiomis. Su mokiniais ji yra išvaikščiojusi visą Lietuvą.
Taip pat mokytoja rengia orientacinio sporto varžybas, moko naudotis buomu ir lygiagretėmis, įkurti laužą panaudojant tik vieną degtuką, pasistatyti palapinę ar užmegzti jūrinį mazgą.
Visose veiklose mokytoja dalyvauja pati ir savo pavyzdžiu moko vaikus. Pedagogė nesiilsėdama gali nubėgti 5 kilometrus ar pėsčiomis su kuprine įveikti 10–15 kilometrų.
„Bendraamžiai stebisi, kodėl aš nesiilsiu, nesėdžiu ant sofos, nesivartau lovoje. Bet man įdomiau judėti. Gyvenu prie stadiono, tad kiekvieną rytą 6 valandą 30 minučių einu pasportuoti, pasinaudoti treniruokliais, pabėgioti. Vakarais, jei oras geras, drauge su vyru einame pasivaikščioti“, – pasakojo mokytoja.
Naudoja ir senus žemėlapius
B.Širobokovos klasėje greta kompiuterio ir modernios elektroninės lentos yra ir seni gaubliai bei popieriniai žemėlapiai.
„Jei nori dirbti, turi mokėti naudotis šiuolaikinėmis priemonėmis. Jei ko nors nesuprantu, padeda kolegos. Gal išmokti naudotis kompiuterio programomis užtrunka ilgiau negu jauniems kolegoms, bet manęs modernios technologijos negąsdina“, – pasakojo mokytoja.
Vis dėlto pedagogė įsitikinusi, kad vaikai turi mokėti naudotis ir senais žemėlapiais, gaubliais, skaityti ne tik elektronines, bet ir popierines knygas.
„Vaikai turi pajusti, pačiupinėti, kas yra knyga. O kas bus, jei kompiuteris neveiks, bet reikės pasinaudoti žemėlapiu? Todėl reikia išmanyti ir senąsias priemones“, – įsitikinusi pedagogė.
B.Širobokova pastebėjo, kad koronaviruso pandemija labai pakeitė vaikus ir tėvus.
„Vaikai įprato naudotis telefonais, jais žaisti ar susirašinėti, nebemoka bendrauti gyvai. Tėvams patogu, kad vaikai tuo užsiėmė, nereikalavo dėmesio. Man atrodo, tai nelabai gerai“, – sakė mokytoja.
Todėl būtent keliaujant, turistaujant vaikai vėl pajunta bendravimo, naujų įspūdžių džiaugsmą.
Mokiniai atveda savo vaikus
Mokytoja buvo ir klasės auklėtoja, praėjusių mokslo metų pabaigoje išleido 8-ąją mokinių laidą. Pas B.Širobokovą mokosi ir jos mokinių vaikai, ir anūkai. Keli dabar gimnazijoje dirbantys mokytojai taip pat yra buvę patyrusios pedagogės auklėtiniais.
„Artėjant ir šiems mokslo metams tėvai prašė, kad vėl tapčiau penktokų auklėtoja. Bet manau, kad negerai, kai auklėtoja vaikais nesirūpina iki pat 12 klasės, jei pasikeičia anksčiau, todėl šios atsakomybės atsisakiau“, – sakė pedagogė.
B.Širobokova prisipažino, jog sutuoktinis jai niekada nepriekaištavo, kad ji ir visą savo laisvalaikį skiria mokiniams, kad palikusi namus su jais keliauja savaitgaliais.
„Džiaugiuosi, kad jis niekada nepriekaištavo, bet dabar suprantu, kad šeimai reikėjo skirti daugiau dėmesio“, – atvirai kalbėjo mokytoja.
Aplanko pulkai auklėtinių
Tai, koks esi mokytojas, geriausiai pasako buvę mokiniai. Gimnazijoje yra tradicija – kasmet vasario pabaigoje į mokyklą atvyksta ir su auklėtojais bei kitais mokytojais susitinka buvę gimnazistai.
„Iki karo Ukrainoje į susitikimus atvykdavo apie 30–40 įvairių kartų mokinių ne tik iš Kauno ar kitų Lietuvos miestų, bet ir iš Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos. Dabar atvažiuoja tie, kurie gyvena arčiau. Taip pat pulkas buvusių mokinių visada susirenka pasveikinti gimtadienio proga“, – džiaugėsi B.Širobokova.
Pasidalinusi prisiminimais mokytoja ir vėl skubėjo pasakoti apie ateities planus. Gimnazijoje yra tradicija rengti ne tik sporto, bet ir kultūrinio orientavimosi varžybas.
„Vaikai miesto centre ar Senamiestyje turi rasti vieną ar kitą istorinį ar kultūrinį objektą. Taip jie geriau susipažįsta su Kauno istorija, vertybėmis. Tai patinka ne tik kitų tautų moksleiviams, bet ir lietuviams vaikams. Tokias varžybas ir vėl rengsime“, – sakė B.Širobokova.
Naujovės mokytojos negąsdina
„Saulės“ gimnazijos matematikos mokytoja Rita Jonaitienė jau taip pat galėtų galvoti apie užtarnautą poilsį, nes jai 64-eri, bet energijos nestokojanti pedagogė ilsėtis nenori.
„Kai esi tarp jaunų žmonių, privalai pasitempti, vis mokytis, neatsilikti nuo jų. Tai ir žavi“, – sakė 42 metus mokytoja dirbanti kaunietė.
R.Jonaitienė mokydamasi mokykloje planavo studijuoti dabartiniame Kauno technologijos universitete, bet jos mokytoja įžvelgė, kad ji turi ir pedagogės gyslelę, todėl pasiūlė rinktis matematikos mokytojos kelią.
Baigusi šias studijas R.Jonaitienė dirbo J.Dobkevičiaus progimnazijoje, kurią ir baigė, o prieš 14 metų įsidarbino „Saulės“ gimnazijoje.
Mokytoja puikiai išmano šiuolaikines technologijas, naudojasi elektronine švieslente, kuri suteikia daugybę galimybių.
„Tačiau kartais užduotis sprendžiame ir ant įprastos lentos, rašydami kreida. Tada iš mokinių žvilgsnio, akių kontakto aiškiau matyti, ar jie supranta, apie ką kalbu“, – mažą paslaptį atskleidė mokytoja.
Keliauja ir į čiuožyklą
R.Jonaitienė įsitikinusi, kad šiuolaikiniai vaikai yra tokie pat šaunūs ir geri kaip ir prieš kelis dešimtmečius.
„Jei aiškiai pasakai, ko iš jų nori, aiškiai išdėstai dalyką, išaiškini, kas bus, jei pasielgs vienaip ar kitaip, konfliktų nekyla“, – sakė pedagogė.
R.Jonaitienė pati save vadina nesausa matematike. Su savo auklėtiniais ji vasaromis keliauja dviračiais, žiemomis lankosi čiuožykloje.
Pedagogė turi ir savo sekėjų. Vienas auklėtinis, gimnaziją baigęs labai puikiais rezultatais, dabar studijuoja matematiką ir jau atlieka praktiką „Saulės“ gimnazijoje. R.Jonaitienė tikisi, kad ateityje jis čia ir dirbs.
Pamokyti gali ir mokiniai
„Saulės“ gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė sakė, kad vyriausia šios mokyklos pedagogė yra jau 50 metų dirbanti matematikos mokytoja Kornelija Intienė, išugdžiusi ne vieną šimtukininką.
„Mūsų gimnazijoje dirba ir jaunų, ir brandaus amžiaus pedagogų.
Kiekvienas jaunas mokytojas turi savo vyresnį mentorių. Net nesvarbu, jei mokytojų disciplinos skiriasi. Jaunieji iš vyresnių semiasi pedagoginių, mokinių auklėjimo žinių ir patirties“, – pasakojo gimnazijos vadovė.
Tie senjorai, kurie nenorėjo naudotis naujomis technologijomis, išėjo į pensiją.
„Tie, kurie išdrįso jomis naudotis, puikiai prisitaiko. Padeda jaunesni kolegos. Taip pat, mano nuomone, mokytojas neturi gėdytis pagalbos paprašyti ir mokinių. Jiems padėti mokytojams patinka“, – įsitikinusi S.Drazdavičienė.
Jaunimas nepakelia krūvių
O J.Basanavičiaus gimnazijos direktorė Sandra Palšauskienė mano, kad mokslo metus galima palyginti su Dakaro raliu, tik lenktynės mokykloje trunka 10 mėnesių.
Nors jaunų puikių mokytojų yra, neretai jie neatlaiko krūvio, kurį patiria, nespėja pailsėti net savaitgaliais ir palieka mokyklas, nes nenori tiek daug dirbti už palyginti nedidelį atlygį.
„Vyresni mokytojai yra ištvermingesni, turi daugiau patirties ir jie yra dabartinės švietimo sistemos pagrindas“, – sakė gimnazijos direktorė.
Vyresnė mokytoja patiko
Mokyklinio amžiaus vaikus auginantys kauniečiai nėra nusiteikę prieš vyresnius mokytojus.
Arūno Aleksandravičiaus sūnus mokosi S.Dariaus ir S.Girėno gimnazijoje. Jaunuolis tėvams pasakojo, kokią puikią turėjo matematikos mokytoją.
„Mokytoja Vida Meškauskaitė sūnui ir jo bendramoksliams patiko. Ji buvo griežta, bet teisinga. Pamokos būdavo įdomios, mokytoja dalyką išaiškindavo aiškiai, visiems suprantamai. Vaikams gaila, kad ji prieš šiuos mokslo metus nusprendė išeiti į pensiją“, – pasakojo vyras.
A.Aleksandravičius įsitikinęs, kad svarbu, jog naujomis technologijomis mokėtų naudotis ir šias žinias mokėtų perduoti informatikos mokytojai. Jei istorikai ar lituanistai jomis naudojasi mažiau, ne bėda, juk tai kitokio pobūdžio žinios, svarbu, kad jas mokytojai mokėtų perteikti savaip.
Maironio gimnazijoje besimokančio jaunuolio motina N.Lepeškaitė sakė: jei vyresnio amžiaus pedagogai nesilaiko įsikibę pageltusių konspektų, o sugeba žengti koja kojon su technologijomis, jei sugeba suprasti vaikus, o mokiniai – juos, šie žmonės gali būti puikiais mokytojais ir dabartiniams vaikams.
Tebedirba daugiau negu 400 senjorų
Ona Gucevičienė, Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja:
„Kauno mokyklose ir gimnazijose trūksta keleto matematikos, anglų kalbos ir lietuvių kalbos mokytojų. Kol jų ieškoma, krūvis išdalinamas esamiems specialistams.
Mokytojų ir švietimo ugdymo specialistų amžiaus vidurkis svyruoja nuo 38 iki 60 metų. Pastaraisiais metai sulaukiame vis daugiau jaunimo. Vien šiemet po studijų darbą miesto ugdymo įstaigose pradės ir 36 nauji mokytojai.
141 pensinio amžiaus mokytojas dirba ikimokyklinėse įstaigose, dukart tiek – miesto mokyklose.“
