„Kalbamės su profesinėmis sąjungomis bemaž kasdien, bet sutarimo, kad nebūtų streiko, tokio nėra“, – susitikime su „laisviečiais“ sakė G. Jakštas.
Anot jo, šiuo metu tariamasi ir dėl kolektyvinės sutarties su pedagogų profesinėmis sąjungomis pratęsimo, kad būtų galima nusimatyti įsipareigojimus ateičiai.
„Kalbamės dėl galimybės pratęsti sutarties galiojimo laiką, nes dabar (susitarimas – ELTA) galioja iki 2024 metų pabaigos“, – politikams sakė švietimo ministras.
Pasak jo, jei šiuo metu būtų įgyvendinami visi mokytojų iškelti reikalavimai, Lietuvoje reikėtų papildomai 100 mokyklų, taip pat dvigubai išaugtų mokytojų poreikis.
„Jeigu visi (reikalavimai – ELTA) iškart įgyvendinami, tai reikėtų 50 procentų klasių daugiau, nes jeigu mažėja klasės dydis nuo 30 iki 20 mokinių, tai jeigu buvo 60 vaikų dvejose klasėse, jie turėtų būti po 20 trijose klasėse“, – žurnalistams po susitikimo su Laisvės frakcijos nariais teigė G. Jakštas.
„Jei kontaktinių valandų skaičius mažėja nuo 24 iki 18, tai dar 33 proc. daugiau reikėtų mokytojų etatų. Tai jei abu efektai vienu metu, reikėtų dvigubai daugiau mokytojų. Jeigu visiems dar pakėlus atlyginimus, kiek prašoma, 56 procentais, tai reiškia lėšų reikėtų trigubai daugiau nei iki šiol. Tai viską įgyvendinti iškart yra neįmanoma“, – pabrėžė ministras.
Anot G. Jakšto, dar nėra aišku, kiek procentų didės mokytojų atlyginimai nuo kitų metų sausio ir rugsėjo. Tačiau, pabrėžė jis, šie skaičiai turėtų paaiškėti kitą savaitę, kai Finansų ministerija pateiks prognozes dėl kitų metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) augimo.
„Kokiais procentais sausį ir rugsėjį dar negalime atsakyti, nes neaišku, koks bus vidutinis darbo užmokestis, bet turėsime prognozes poros savaičių bėgyje, pagal tai galėsime modeliuoti, kiek reikės didinti atlyginimus“, – sakė švietimo ministras.
G. Jakšto teigimu, šiuo metu vyksta derybos ir dėl mokinių skaičiaus klasėse mažinimo.
„Dėl klasių dydžių diskutuojame su abiem profesinėmis sąjungomis, buvo vienos iš profsąjungų, būtent Egidijaus Milešino, siūlymas, kad pirmiausia reikėtų užkardyti, kad nebūtų didesnių nei su 30 moksleivių, nes dabar tokių yra apie 600, nors teoriškai neturėtų būti“, – pažymėjo ministras.
Parengti visi tarpinių patikrinimų pavyzdžiai
Susitikime su Laisvės frakcijos Seime nariais taip pat buvo aptartas pasiruošimas prasidėjusiems mokslo metams. Pasak švietimo ministro G. Jakšto, jau yra parengti visi tarpinių patikrinimų pavyzdžiai. Kaip pažymėjo ministras, šiuo metu taip pat perkami papildomi kompiuteriai mokykloms, kuriais bus vykdomi patikrinimai.
„Vienuoliktokams jau yra visi tarpinių patikrinimų pavyzdžiai, į kuriuos gali žiūrėti. Kai laikys tarpinius patikrinimus pavasarį, jau būsime išsibandę sistemą. Šių metų lapkričio pabaigoje–gruodžio pradžioje bus sistemos išbandymas“, – apie bandomąjį tarpinį patikrinimą užsiminė G. Jakštas.
„Perkame papildomus kompiuterius, pačios savivaldybės perka papildomus kompiuterius, kad nepritrūktų įrangos“, – pridūrė ministras, pažymėdamas, kad šiuo metu Lietuvos mokyklose yra apie 100 tūkst. kompiuterių.
Pasak viceministro Ramūno Skaudžiaus, ministerija stengis užtikrinti, kad Lietuvos gimnazijos turėtų pakankamai įrangos.
„Skaičiuojame, kad padengsime vien gimnazijų, kuriuose vyks tarpiniai patikrinimai, 90 proc. kompiuterių, dar neskaitant to, kad yra daug kompiuterių kitose mokyklose“, – teigė viceministras.
Susitikime su Laisvės frakcijos Seime nariais taip pat diskutuota apie Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) reformą, švietimo pagalbos specialistų trūkumą, įtraukųjį ugdymą, vadovėlių ir skaitmeninių mokymosi medžiagų rengimą.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
Praėjusią savaitę apie prisijungimą prie streiko pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas Egidijus Milešinas pranešė, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl jos iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
Tuo tarpu Andriaus Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Politinių partijų susitarime dėl švietimo politikos numatyta, kad 2024 metų pabaigoje mokytojų atlyginimai turėtų siekti 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse nuo 2024 rugsėjo 1 d. Profsąjunga siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
