Vien mokytojų algoms tokiu atveju būtų skiriama virš 300 milijonų eurų. G.Jakštas palygino, kad už tiek būtų galima pastatyti 250 naujų mokyklų, ir pridūrė, kad dėl tokio pokyčio kitų sričių darbuotojams bus kiek sudėtingiau.
Kas keistųsi?
„Pristatėme iš tiesų beprecedentį siūlymą – švietime tokio augimo tiek biudžetu, tiek darbo užmokesčio pokyčių nėra buvę mūsų istorijoje. Ką pasiūlėme, tai pirmiausia kitais metais darbo užmokestis mokytojams didėtų 21 procentu. Pirmas žingsnis būtų 10 procentų nuo sausio, likęs žingsnis – nuo rugsėjo 1-osios.
Greta to, pasiūlėme tęsti, kas buvo šiemet paskirta iki mokslo metų pabaigos nuo rugsėjo – 3 procentai papildomos lėšos, kurios suteikia galimybę skirti 20 procentų daugiau pasirengimui dirbti su atnaujintu ugdymo turiniu.
Tai reiškia, jį gauna grubiai kas antras bendrojo ugdymo mokyklose dirbantis mokytojas, tai šalia to 21 procento augimo turės dar apie 5–6 procentus papildomas lėšas, nes dirbs su atnaujintu ugdymo turiniu“, – penktadienį pranešė G.Jakštas.
Pasak ministro, vien pedagogų algų kėlimui būtų skirta daugiau nei 300 milijonų eurų.
„Įsivaizdavimui, už tiek galėtume pastatyti daugiau nei 250 mokyklų arba renovuoti visas mokyklas ir jose esančius stadionus. Tai yra tokios lėšos skiriamos vien papildomai darbo užmokesčio kėlimui“, – sakė G.Jakštas.
Taip pat mokytojų atstovams pateiktas pasiūlymas ir dėl vaikų skaičiaus klasėse sumažinimo.
„Kitas beprecedentis įvykis, kas yra sutarta – dėl klasių dydžio mažinimo yra galimybė 4 vaikais bendrajame ugdyme, pagrindiniame ir viduriniame iki 4 sumažinimą padaryti, o pradiniame – iki 2 mokinių.
Tai reiškia, nuo 30 galimybė iki 26, nuo 24 mažinti iki 22. Toks yra mūsų pasiūlymas – jį išklausę profesinių sąjungų vadovai turėjo klausimų, stengėmės į visus juos atsakyti. Sprendimų ir pozicijos dar neišgirdome, nes suprantame, kad jiems dar reikia pasitarti su savo kolektyvu“, – nurodė ŠMSM vadovas.
Visos lėšos, anot G.Jakšto, bus skiriamos iš valstybės biudžeto.
„Švietimą laikome prioritetu. Įsivaizdavimui, per ketverius metus darbo užmokestis mokytojams bus išaugęs apie 73 procentais. Palyginimui, per 2012–2016 metus mokytojų darbo užmokestis per ketverius metus išaugo 10 procentų.
Tai yra absoliutus prioritetas, iš tiesų kitoms sritims bus sunkesni metai, nes Vyriausybė laiko švietimą absoliučiu prioritetu“, – nurodė G.Jakštas.
A.Navickas: derybos tik įsibėgėja
Popiet jis susitiko su pedagogų profsąjungų vadovais, kuriems pateikė naują pasiūlymą dėl mokytojų atlyginimų didinimo.
G.Jakštas su streiką planuojančiais pedagogų profsąjungų vadovais buvo susitikęs antradienį. Vis dėlto, jo pasiūlymas kitais metais mokytojų darbo užmokestį didinti 20,5 proc. nesulaukė palaikymo. Penktadienį dėl to buvo tęsiamos derybos.
G.Jakštas, trečiadienį susitikęs finansų ministre Gintare Skaiste ir premjere Ingrida Šimonyte, aptarė darbo užmokesčio pedagogams didinimo galimybes ir teigė turintis palankesnį pasiūlymą profsąjungoms.
Streiką paskelbusios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas patikino, kad pateiktą siūlymą vertins jau netrukus. Tačiau planų streikuoti neatsisakoma.
„Vertinsime siūlymą – iki šiol nuolat girdėjome, kad atlyginimų apskritai neįmanoma didinti. Šiandien mums ministerija pristatė, kad rado lėšų net 6 procentus neperskirsčius biudžeto ir didins mokytojams atlyginimus, mes girdėjome, kad mažinti klasių nereikia ir neįmanoma, (...) mokytojų nesaugumas yra viena didžiausių šios profesijos nepatrauklumo priežasčių.
Mes girdėjome, kad galimybių didinti atlyginimų nebuvo du kartus, dabar matome, kad jau atsiranda siūlymas ir tie procentai didėja“, – kalbėjo A.Navickas.
„Suprantame, kad priėmėme labai teisingą sprendimą dėl streiko skelbimo – jis padeda derybose, sprendžia daug problemų. Derybos tik įsibėgėja, todėl manome, kad kita savaitė irgi bus pakankamai darbinga, sulauksime ir kitų siūlymų. Pagrindinis mūsų tikslas – pasiekti tuos uždavinius, kuriuos visi išsikėlėme“, – komentavo LŠDPS pirmininkas.
Tačiau A.Navickas pridūrė, kad šie algų kėlimai tikrai tų išsikeltų uždavinių neišspręstų.
„Tikrai tada reikia susitarti, kada bus kiti algų kėlimai, turi būti ilgalaikė strategija. Didinimai turėtų būti ženkliai didesni, nei dabar siūlomi“, – dėstė jis.
Anot A.Navicko, kol kas pateikti pasiūlymai mokytojų netenkina.
„Tikrai netenkina ir tai niekaip nekeis mūsų sprendimų. (...) Eiti link kompromiso ir bus sudėtingiausias dalykas – mes girdime mokytojų lūkesčius, matome kitų profesinių sąjungų elgseną. Tai deryboms nepadeda. Siūlėme jungtis prie bendrų mūsų derybų, sutikimo negavome“, – kalbėjo A.Navickas.
Primename, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) rugsėjo 15 d. jau dalyvavo įspėjamajame streike, o nuo rugsėjo 29 d. praneša planuojantys tikrąjį streiką.
A.Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Apie prisijungimą prie streiko rugpjūčio pabaigoje pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas E.Milešinas informavo, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
