Nors streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas prieš kelias dienas pasidžiaugė „pasikeitusia atmosfera“ ir pastebėjo, kad valdžia į juos iš aukšto jau nebežiūri, minčių apie mokytojų protestą atsisakyti neketinama.
„Gerbiame jų (ministerijos, – aut. past.) poziciją, bet pirminė pozicija tikrai negali būti laikoma ir net nėra arti susitarimo. Turėsime analizuoti ir žiūrėti, ar turime bendrų tikslų, siekių ir interesų“, – akcentavo A.Navickas.
Neterminuotą streiką paskelbusi profsąjunga jau dėlioja savo darbų planus ir skaičiuoja prie protesto, kurį Lietuva paskutinį kartą matė prieš penkerius metus, prisijungsiančius mokytojus. Dalis pedagogų iš įvairių Lietuvos miestų į sostinę žygiuos net pėsčiomis.
Kai kurie būtent tokį sprendimą mato ir kaip aiškią simbolinę žinutę. Tad kaip iš tiesų atrodys mokytojų streikas?
Scenarijų gali būti įvairių
Pasak A.Navicko, iki Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos arba kitos sutartos vietos dalis mokytojų iš įvairių miestų ketina eiti pėsčiomis. Tiesa, pasak profsąjungos vadovo, iššūkių dėl to tikrai kils.
„Antradienį pasikalbėjome, supratome, kad yra pasiūlymas, premjerės patarėjas kviečia ateiti. Tik galbūt keisime vietą. Kadangi mus labiau kviečia premjerės patarėjas, galbūt eisime prie Vyriausybės. Paskelbėme registraciją, mokytojai jau rašo ir klausia, gavome žinutę iš Druskininkų, kur jau 12 mokytojų pasiruošę eiti, girdime ir kitas mokyklas. Girdime, kad mokytojai tikrai eis, ir aš pats tikrai eisiu iš savo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos“, – nurodė LŠDPS vadovas.
Pasak A.Navicko, greičiausiai pedagogams teks nakvoti mokyklose, bendruomenių namuose, bet gali būti ir kur kas blogesnių scenarijų.
„Gal teks ir gatvėje nakvoti. Čia visaip gali būti, gal palapines pasiimsime. Kelionė turbūt nebus lengva, bus tam tikrų iššūkių, bet kadangi kabinetuose negalime susitarti, eisime į gatves, eisime prie Vyriausybės.
Mes tikrai atviri diskusijai, atviri ministerijos paskaičiavimų ir įrodinėjimų analizei, tam skirsime visą mėnesį mažiausiai. Aiškinsimės, ar tikrai valstybė apskritai žino, kiek uždirba mokytojai, ar ministerija žino, kas yra etatas, kiek yra mokinių klasėse, kiek yra klasių.
Susidarė toks įspūdis, kad ji nieko nežino, jiems reikia analizių. Tai klausimas, ką jie tada dirbo, jei net neturi duomenų? Akivaizdu, kad tam, jog diskusija būtų skaidri, ją reikia kelti į viešumą, kad visuomenė galėtų stebėti ir vertinti, kurios pusės manipuliuoja skaičiais“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Kitos – Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjungos (LŠMPS) – pirmininkas Egidijus Milešinas antradienį komentavo, kad teisiškai prie kolegų streiko prisijungti negalėtų, todėl norint protestuoti reikėtų organizuoti savo atskirą streiką.
Anot A.Navicko, visiškai realu, jog prie streiko galėtų prisijungti ir šiuo metu kitai profsąjungai priklausantys mokytojai.
„Teko ministerijoje kalbėtis (su E.Milešinu, – aut.past.), džiaugiamės, kad ir jų pozicija po truputį keičiasi, jie lyg ir supranta, kad rodyti situaciją kitaip, negu yra realybė, jau nebelabai išeina. Girdime ir jų mokytojus, kurie mums skambina ir sako, kad, jeigu jų profesinė sąjunga nesugebės teisiškai paskelbti streiko, tai jų mokytojai jungsis prie mūsų organizacijos ir eis streikuoti.
Galvojame, kad čia viskas teisiškai labai lengvai išsprendžiama. Tu jungiesi prie organizacijos, kuri metus tam ruošėsi“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas.
Tiesa, kiek pedagogų preliminariai galėtų dalyvauti rugsėjo 29-osios rytą prasidėsiančiame streike, A.Navickas kol kas nepasakė. Anot jo, nesinorėtų pateikti netikrų skaičių, tad reikia palaukti registracijos pabaigos.
Vyresnio amžiaus mokytojus atveš autobusais
Alytuje dirbanti etikos mokytoja Meilė Platūkienė su gausiu pedagogų būriu taip pat žada pėsčiomis eiti į sostinę. Į Alytų turėtų atvykti ir kitų aplinkinių miestų mokytojai, o tuomet visi kartu jie ir patrauks į kelionę.
„Tikėtina, kad tikrai keliausime – dar laukiame Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) reakcijos. Susirašėme, kad jie tikrai kartu žygiuos, tai kitą savaitę susitiksime ir viską suderinsime.
Į mūsų Alytaus miestą turėtų atvažiuoti Marijampolės, Lazdijų, Kalvarijos mokytojai. Ir tikimės, kad visi keliausime kartu. Pasiskaičiavome, kad maždaug 4–5 dienos keliavimo mums tikrai yra“, – portalui lrytas.lt nurodė mokytoja.
Pasak M.Platūkienės, keliauti į Vilnių būtent iš Alytaus dėl patogumo nusprendė patys mažesnių miestų mokytojai.
„Vaikai sugalvojo, kad per dieną galima nueiti 15 kilometrų. Mes pagalvojome, kad norėtume šiek tiek daugiau – 20, 25 kilometrus, nes gal 15 ir mažokai“, – svarstė pedagogė.
Tiesa, keliavimas į streiką pėsčiomis pačiai M.Platūkienei turi tam tikrą simbolinę reikšmę. Šiuo pasirinkimu, anot jos, siunčiama ir tam tikra žinutė sprendimų priėmėjams.
„Pėsčiomis einant mes užtruksime. Kadangi tie sprendimai taip lėtai eina, tai ir mes taip lėtai eisime iki Vilniaus. Man asmeniškai tikrai tai turi tokią reikšmę“, – sakė mokytoja iš Alytaus.
M.Platūkienė tikisi, kad streikuojančių mokytojų palaikyti ateis ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pasak pedagogės, didelė dalis vyresnio amžiaus mokytojų į Vilnių atvyks ir autobusais.
„Dar labai tikslaus plano neturime, bet jau galvojame, kur galėtume nakvoti. Dar stebuklo tikimės ir penktadienį, nes laukia susitikimas su ministru, o tada, jau po penktadienio, susitiksime su moksleiviais ir planuosime. Jau žinome, kad reikės samdyti autobusą daiktams vežti, nes ruošiamės keliauti be daiktų. Ir tarsimės su įstaigomis, organizacijomis, kas mus priimtų nakvoti.
Mitingas tikrai turi būti, nes bus mokytojų, kurie atvažiuos ir autobusais. Nepamirškime, kad mūsų didžioji dalis mokytojų yra virš 60 metų, tai mes tikrai pasakėme, kad mes jų lauksime ten, ir neliepėme eiti. Mes ir taip džiaugiamės, kad jie prisideda, nes jie jau gali laukti pensijos ir nesukti sau galvos, bet vis tiek prisijungia“, – portalui lrytas.lt kalbėjo etikos mokytoja.
Alytiškė skaičiavo, kad šįkart prie streiko galėtų prisijungti kiek mažiau pedagogų, nei per įspėjamąjį streiką, nes paprasčiausiai ne visi sau gali tą leisti.
„Daugelis žmonių turi įsipareigojimų, įvairių problemų, tai negalime mes taip sakyti, kad jie būtinai turi streikuoti. Tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas – kiek jis galės, tiek ir streikuos. Alga yra ir taip labai maža, tai atsisakyti ir to yra labai sudėtinga. Bet mes pasiruošę“, – pabrėžė M.Platūkienė.
Apie kelionę pėstute galvoja iš LŠDPS pirmininko pavaduotoja, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja iš Klaipėdos Lilija Bručkienė.
„Čia yra Lietuvos moksleivių sąjungos idėja, kad moksleiviai, palaikydami mokytojus, eitų pėsčiomis, ir taip jie parodytų solidarumą. Be abejo, bus labai simboliška, jeigu atsiras mokytojų, kurie palaikys moksleivius ir šią idėją. Įtariu, kad būsiu tarp tų, kurie palaikys“, – portalui lrytas.lt sakė L.Bručkienė.
Mokytojos skaičiavimais, tokiu atveju iš Klaipėdos į Vilnių reikėtų eiti daugiau nei savaitę, tačiau kelionė prasidėtų pirmąją streiko dieną.
„Pajudėtume pirmą streiko dieną, nes dabar tai dirbam. Aš esu sau pasižadėjusi, kaip ir 2018 metais, taip ir dabar – streikuosiu tiek, kiek reikės. Kol bus pasirašytos sutartys, kol bus oficialiai pabaigtas streikas, tiek aš ir streikuosiu“, – nurodė LŠDPS pirmininko pavaduotoja.
Baiminasi dėl ugdymo proceso
Įspėjamajame mokytojų streike rugsėjo viduryje dalyvavo kelios Druskininkų mokyklos, tarp kurių – ir „Ryto“ gimnazija. Šios mokyklos vadovė Žaneta Krivonienė nurodė, kad LŠDPS pranešimą dėl streiko ugdymo įstaiga jau gavo, tačiau šiandien dar negali pasakyti, kiek tiksliai mokytojų rugsėjo 29-ąją patrauks į sostinę.
Tikslų mitinguosiančių pedagogų sąrašą mokykla turėtų žinoti likus kelioms dienoms iki streiko.
„Streikas yra laisvai pasirenkamas mokytojų apsisprendimas. Mes apie tai su mokytojais šnekėjome. Jie žino visas sąlygas, kad streiko metu nemokamas darbo užmokestis, kad streiko laikotarpiu sutartis ne nutraukiama, o tik sustabdoma, ir labai norisi, kad jie išneštų šitą žinią“, – portalui lrytas.lt sakė Ž.Krivonienė.
Pasak Druskininkų „Ryto“ gimnazijos direktorės, akivaizdu, kad ugdymo procesas per streiką gerokai nukentės.
„Žinoma, ugdymo procesas nukenčia. Žinant, kad gimnazijos klasėse yra vyresni vaikai, kurie ruošiasi egzaminams ir rimtesniems patikrinimams, ir viena diena yra svarbi. Bet kaip vadovė aš sakau, kad tai yra jų laisvos valios apsisprendimas.
Ieškome įvairių sprendimo būdų, ką daryti. Dvi valandos didelės įtakos neturėjo, bet jei tikrasis streikas vyks ilgesnį laikotarpį, poveikį ugdymo procesui tai tikrai turės. Jeigu kalbame apie savaitę ar mėnesį, tai jau labai daug. Tikiuosi, kad mūsų darbuotojai tikrai ilgą laikotarpį nestreikuos“, – vylėsi Ž.Krivonienė.
Primename, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, LŠDPS nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką. A.Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų.
Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse bei mokytojų darbo krūvį nuo 24 iki 18 valandų, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Praėjusią savaitę į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimų piketuoti kreipęsis A.Navickas pranešė, kad šiuo metu vis dar derinamos streiko prie ŠMSM ir Seimo detalės.
„Derinamės, antradienį aš negalėjau prisijungti, nes buvau derybose. Ten kažkas užkliuvo, tai ketvirtadienį bus kitas susitikimas. Kvietė, kad būtinai aš prisijungčiau, tai aš būtinai prisijungsiu ir bandysime išsiaiškinti, kokie ten yra trukdžiai piketui organizuoti“, – sakė jis.
Vilniaus miesto savivaldybė Eltą informavo, kad vis dar deramasi dėl piketo aspektų, tokių kaip žmonių kiekis, laikas ir trukmė.
