Nors iš pirmo žvilgsnio tai švietimo specialistų tema, ji akivaizdžiai tapo politinė, į priešingas stovyklas išskyrusi valdančiuosius ir opoziciją, o su pastaraisiais koja kojon žengia ir prezidentas G.Nausėda bei tarp būsimų kandidatų šalies vadovo rinkimuose minimas advokatas I.Vėgėlė.
Negana to, netgi valdantieji nėra vienos nuomonės.
Vargu ar politikai taip įnirtingai laužytų ietis dėl socialinės ir emocinės kompetencijos ugdymo, jei naująja pamoka nebūtų smarkiai susirūpinę mokinių tėvai, be abejo, būsimuosiuose rinkimuose sudarysiantys didelę rinkėjų dalį.
Tėvų nerimą pakurstė socialiniais tinklais paskleista informacija, neva šios programos lytiškumo tema bus atspindima pagal LGBT ideologijos standartus, kitaip sakant, mokytojai privalės teigiamai ir pernelyg daug pasakoti apie homoseksualius santykius.
Turint galvoje, koks Lietuvoje gajus tikėjimas, kad dar aiškiai savo lytinės tapatybės nesuvokusius vaikus LGBT bendruomenė gali suvilioti tos pačios lyties seksualiniais santykiais, natūralu, jog dalis tėvų pakraupo išgirdę apie neva tokią grėsmę keliančią gyvenimo įgūdžių pamokų programą.
Juo labiau kad šia programa baisėjosi ir kai kurie politikai ar jais norintys tapti asmenys.
Pavyzdžiui, I.Vėgėlė tvirtino, kad septintokai per gyvenimo įgūdžių pamokas neva mokysis, kaip pasigaminti kontraceptinių priemonių oraliniam seksui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) paneigė šį pramaną, bet vargu ar įtikino tėvus.
Į kilusį sąjūdį prieš įgūdžių ugdymo programą netruko įsitraukti ir dalis merų. Antai Širvintų rajono merė Ž.Pinskuvienė pareiškė, kad jos vadovaujamoje savivaldybėje jokių pamokų apie lytinius santykius išvis nebus.
Net konservatorius Seimo vicepirmininkas P.Saudargas suabejojo gyvenimo įgūdžių programa, pasigedęs joje aiškesnio lyčių apibrėžimo ir tradicinės šeimos sampratos.
Tiktai patys mokiniai parėmė ŠMSM – Moksleivių sąjunga paprašė prezidento ir Seimo nestabdyti gyvenimo įgūdžių pamokų ir nepašalinti iš jos lytiškumo temos, nes tai esą labai jų ugdymui reikalingas dalykas.
Opozicija beveik vieningai pasisako prieš šią programą, nors kone visi politikai pripažįsta, kad gyvenimo įgūdžių ugdymas iš tiesų labai praverstų moksleiviams, ir užkliūva vien lytiškumo tema.
Beje, lytiškumo ugdymui numatyta tik apie 10 proc. šio dalyko laiko. Bet neslepiama ir ko bijoma – esą homoseksualiems santykiams propaguoti per akis pakaks ir kas dešimtos pamokos.
Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ragina stabdyti šio dalyko mokymą ir net renka parašus jų iniciatyvai palaikyti. Tiesa, valstiečiai pamiršta, kad būtent jų partijai valdant ir buvo pradėta rengti gyvenimo įgūdžių programa.
Kiek nuosaikiau programą kritikavo socialdemokratų vedlė V.Blinkevičiūtė, pripažinusi, kad šios pamokos naudingos, bet esą valdantieji tinkamai nepasirengė naujo dalyko mokymui.
Panaši ir prezidento G.Nausėdos nuomonė.
Šalies vadovo žodžiams valdančiųjų lyderiai skyrė bene didžiausią dėmesį ir apkaltino jį populizmu – noru prieš rinkimus įtikti mitais apie lytiškumo temą suklaidintiems tėvams.
Taip kalbėjo ir premjerė I.Šimonytė, ir Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen, ir Laisvės partijos lyderė A.Armonaitė.
Bet vien populizmui nurašyti ir nekreipti dėmesio į anaiptol ne tik G.Nausėdos reiškiamą kritiką, kad gyvenimo įgūdžių pamokoms dar nepasirengta, nebūtų protinga.
Net laikantis nuomonės, kad dalis visuomenės suklaidinta sąmoningai ar nesąmoningai skleidžiamų gandų ir klastočių apie lytiškumo ugdymą, tai irgi problema.
Jei šeimos bijo programos, vadinasi, nepakankamai gerai joms išaiškinta, ko ir kaip iš tikrųjų bus mokomi vaikai.
Kita vertus, ir atsiribojus nuo programos lytiškumo formuluočių gali kilti pagrįstų abejonių, ar mokyklos suras kompetentingai gyvenimo įgūdžių pamokas galinčių vesti pedagogų.
ŠMSM čia neįžvelgia problemos ir primena, kad gyvenimo įgūdžių pamokas šiemet vyksta tik 5, 7 ir 9 klasėse, o mokyklos seniai tam rengėsi, programą kūrė įvairių sričių ekspertai, yra nemažai mokytojams rekomenduojamos literatūros. Be to, jiems žadama sudaryti sąlygas vis gilinti šio dalyko žinias.
Vis dėlto kai kurios gyvenimo įgūdžių temos labai specifinės, joms gerai išdėstyti reikia specialaus išsilavinimo, vienu atveju gal policijos pareigūno ar narkologo, kitu – psichologo ar psichiatro seksologo.
Apie specialistų pasitelkimą per gyvenimo įgūdžių pamokas užsiminė ir premjerė I.Šimonytė.
Tačiau tai turėtų būti numatyta mokymo programoje, skirta lėšų kviesti atskiroms temos tų sričių specialistus, o ne visą skirtingiausių temų įvairovę permesti mokytojams.
Gal tai padėtų visuomenėje išsklaidyti naujo dalyko baubus ir kartu palikti mažiau erdvės politikų populizmui.
