Skelbiama, kad susitarimas pasiektas su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“ sutarta dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo.
„Radome sutarimą. Pasiūlėme beprecedentį lėšų kiekį iš Vyriausybės, kuris bus skirtas darbo užmokesčio kėlimui. Kitiems metams 343 mln. Tai suteikia galimybę nuo metų pradžios tiek mokytojams, tiek dėstytojams kelti darbo užmokestį 10 procentų.
Ir antrąjį kėlimą daryti dar tų pačių metų rugsėjo mėnesį“, – žurnalistams po susitikimo su profsąjungomis sakė ministras Gintautas Jakštas.
„Vienintelei iš derybų pasitraukusiai ir streiką pradedančiai profsąjungai sudarysime visas galimybes lygiavertiškai konstruktyviai išspręsti susidariusią situaciją: oficialiai pateiksime ministerijos pasiūlymą, pakviesime jį įvertinti, pasirašyti atnaujintą sutartį ir tokiu būdu užtikrinti tai, ko ir streikuoti nusprendę mokytojai, ir mes siekiame – kad vaikai galėtų nepertraukiamai mokytis, nes tai visų mūsų prioritetas ir vaikų konstitucinė teisė“, – pažymėjo G. Jakštas.
Stebisi kodėl A. Navicko profsąjunga nesileidžia į kompromisus: visos valstybės galimybės yra išsemtos
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas teigia neturįs paaiškinimų, kodėl nepavyko susitarti su Andriaus Navicko vadovaujama švietimo darbuotojų profsąjunga.
„Ši vienintelė profesinė sąjunga kol kas į kompromisus leisdavosi sunkiai. Nuo pirminės pozicijos, kuri išties yra nepakeliama valstybei, nėra atsitraukiama. Mano darbas yra suderinti tiek valstybės galimybes, tiek (mokytojų – ELTA) poreikius. Jeigu galėčiau prispausdinti pinigų, kiek visi nori – tą ir galėčiau padaryti“, – sakė G. Jakštas, akcentuodamas, kad penktadienį streiką skelbianti profsąjunga nenori atsižvelgti į realias valstybės galimybes.
„Dėl darbo užmokesčio ir bendrai finansinių galimybių, su pateiktais siūlymais, visos valstybės galimybės yra išsemtos. Geresnių sąlygų tikrai nebus. Nepriklausomai, ar bus streikas, ar nebus. Geresnių finansinių galimybių, negu yra pasiūlyta, tikrai nebus“, – sakė ministras, dar kartą stebėdamasis, kodėl viena iš profsąjungų neįsiklausė į ministerijos siūlomą kompromisą.
„Neturiu atsakymo, kodėl nesutinka. Matyt neturi poreikio sutikti“, – teigė G. Jakštas.
Kaip praneša ministerija, esminis pakeitimas susijęs su ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų darbo užmokesčio didinimu: atnaujintos sutarties projekte užfiksuota, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama papildomų lėšų darbo užmokesčiui didinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 10 proc.
Be to, bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar nuo mokslo metų pradžios.
Pažymima, kad taip pat siekiama įgyvendinti politinių partijų susitarimo tikslą, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat suplanuota atlikti analizę, kaip taikoma nuostata pradinio ugdymo mokytojams formuoti etatą, kai jie dirba 700 ir daugiau kontaktinių valandų ir pateikti pasiūlymus dėl mokytojų darbo krūvio sandaros ar susijusių teisės aktų tobulinimo, skelbia ministerija.
Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui (daugeliu atveju – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1-4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) rugpjūčio pabaigoje pranešė skelbianti streiką. Rugsėjo 15 d. profsąjungai priklausantys mokytojai dalyvavo įspėjamajame streike, o šį penktadienį pradės tikrąjį streiką, truksiantį mėnesį.
Penktadienį streikuosiantys mokytojai ir juos palaikantys moksleiviai žygiuos nuo savo ugdymo įstaigų iki pat Vyriausybės rūmų.
Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, Vinco Kudirkos aikštėje bus organizuojamos įvairios diskusijos, taip pat bus vedamos pamokos palaikyti pedagogus atvykusiems mokiniams.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą, mitingai prie Vyriausybės rūmų galės vykti kasdien nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 28 d., juose galės dalyvauti iki 2000 žmonių.
