Pedagogai siekia aukštesnių atlyginimų ir sumažinto mokinių klasėse skaičiaus.
Į Vilnių eis kelias savaites
Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, LŠDPS pirmininko pavaduotoja Lilija Bručkienė streikuoti prie Vyriausybės pėsčiomis keliauja iš Klaipėdos.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ mokytoja kalbėjo, kas kol kas žygis einasi sklandžiai – penktadienį streikuojantys mokytojai planuoja pasiekti Gargždus.
„Visą atstumą turėtume įveikti iki spalio 16 dienos, nors juokavau, kad, jei ministerija su profsąjunga sugebėtų susitarti, ant sparnų jau gerokai anksčiau parlėkčiau į Klaipėdą.
Tokia forma pasirinkta, nes derybų kelias yra labai ilgas, sunkus, komplikuotas ir dažnai liekame neišgirsti. Ir dabar eisime ilgą, sudėtingą kelią – tai simbolis“, – aiškino L.Bručkienė.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja įsitikinusi, kad ministerija bando išsisukti nuo tam tikrų įsipareigojimų.
„Yra bandoma manipuliuoti žodžiais. Klausimas dėl mokinių skaičiaus klasėse yra keliamas daugiau kaip dešimtmetį.
Iš pradžių ministerija kalba, kad apie reikalavimą išgirdo pirmą kartą. Kai išviešini, kad reikalavimą keli kasmet, jau dešimt metų, tada sako, kad dabar jau susitarta ir savivaldybės galės priimti spendimą.
Iš tikrųjų, savivaldybės visada galėjo priimti sprendimą mažinti mokinių skaičių klasėse, tačiau tai niekada nebuvo padaryta.
Šitas siūlymas yra tiesiog imitacinis, bandantis problemą nustumti dar dešimtmečiu į priekį“, – teigė L.Bručkienė.
Nori sąžiningumo
Uostamiesčio Vydūno gimnazijos mokytoja sakė, kad skaičiuojant, kiek per ketverius metus buvo kelti mokytojų atlyginimai ir kokia buvo infliacija, infliacijos nuostoliai nebus padengti net su būsimais dosniais ministerijos siūlymais.
„Norėtume, kad ministerija nustotų manipuliuoti ir dangstytis statistika. Valstybės audito kompanija nustatė, kad mokytojų vidutinis atlyginimas yra skaičiuojamas neteisingai.
Jei kalbame apie Vyriausybės ir partijų susitarimą – pasiekti 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDA) – atlygimo kėlimas yra nepakankamas“, – pabrėžė mokytoja.
L.Bručkienė aiškino, kad streikas galėtų baigtis, jei bus surastas deramas kompromisas.
„Mes suprantame, kad galbūt tai nebūtų 130 proc. VDA, bet norėtume, kad nemeluojant apie VDA būtų surastas deramas atlyginimų kėlimas. Norime, kad Vyriausybė pati savęs nekompromituotų, žadėdama vienus dalykus ir jų neišpildydama.
Antra, norime, kad būtų priimti respublikos lygio mokinių mažinimo sprendimai. Mes neprašome čia ir dabar. Sudarykim realų planą nors penkeriems metams.
Ir, aišku, tai, kas yra su etatiniu, dėl kurio streikavome ir 2018 metais. Istorija parodė, kad tai yra labai bloga sistema, ji iki šiol yra netinkama. Mokytojai yra pervargę, jie nežino, kokius krūvius turi ir kada bus etatas, tą irgi reikėtų pradėti tvarkyti kryptingai ir ryžtingai.
Dabar mokyklose viskas permesta mokyklų vadovų valiai. Vienur mokytojas turi 30 savaitinių pamokų ir etato neturi, arba jį turi vos vos, kitose mokyklose 22 pamokos sudaro etatą. Reikėtų susitarti. 18, 20, 22 pamokos, toks turėtų būti etatas“, – dėstė Vydūno gimnazijos mokytoja.
L.Bručkienė buvo griežta. „Naujoje dienoje“ ji sakė, kad Vyriausybei trūksta ryžtingumo ir valios priimti strateginius sprendimus.
„Dabar klausimas, kokių sąlygų reikia, kad mokytojo profesijos nepavadintume labiausiai nykstančia Lietuvoje.
Aš jaučiuosi prestižinės profesijos atstovė, ir tai, kad šiandien vedame pilietiškumo pamokas visai Lietuvai, kad formuojame pilietinės visuomenės tradicijas, jau rodo, jog mokytojo profesija Lietuvoje yra prestižinė“, – įsitikinusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) rugpjūčio pabaigoje pranešė skelbianti streiką. Rugsėjo 15 d. profsąjungai priklausantys mokytojai jau dalyvavo įspėjamajame streike.
A.Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo kitų metų sausio atlyginimai didėtų dar 30 proc.
Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., netenkino švietimo darbuotojų profsąjungos.
A.Navicko teigimu, mokytojų atlyginimai turėtų būti keliami ženkliai daugiau. Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
