„Kviečiu jus grįžti į klases. Viskas, kas galėta, tas pasiekta – daugiau šiandien tiesiog nebėra. Padėkite savo lyderiams konstruktyviai įsitraukti į geresnės švietimo sistemos kūrimą, nes naujai suplanuoti darbai prasideda šiandien“, – pasirašius sutartį akcentavo G.Jakštas.
Tačiau patys streikuojantys mokytojai savo pozicijos nekeičia, o aštrių priekaištų turi ir kolegoms iš kitų švietimiečius vienijančių bendruomenių.
Sako, kad profsąjungos yra kiršinamos
Anglų kalbos mokytoja, LŠDPS pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė sureagavo į tokį keturių profsąjungų žingsnį. J.Kiškienė kalbėjo, kad jų profsąjunga mokytojų neišduoda.
„Mes matom, kad vyksta neteisingi dalykai, matom, kad realiai niekas nesiūloma, vyksta tik imitacija ir mūsų mokytojai su tuo nesutinka. (...)
Pažiūrim į savo atlyginimo lapelius ir mokytojai klausia, kodėl mums sumažino užmokestį? Taip, užmokestis yra sumažintas, nes gal nėra pinigų, gal nedavė papildomai etatų, bet vaikų prisidėjo, ir mes, matydami šitą neteisybę, negalim sutikti su 10 procentų, nes nuo sausio pakels tiek, kiek atėmė dabar“, – dėstė J.Kiškienė.
LŠDPS pirmininko pavaduotoja liūdi, kad yra bandoma sukiršinti profsąjungas.
„Šiandien yra visiškas mokytojų bendruomenės negerbimas, pasityčiojimas: „Mes jums vėl duodam milijonus“. Kolegos klausia, kiek iš tų milijonų asmeniškai gausim mes, nes milijonai skamba labai gražiai.
Visada kalbama apie ateitį, kad kažkas bus. Bet mes kalbam čia ir dabar, esame čia ir dabar. Tie mokytojai, kurie čia renkasi, tie, kurie žygiuoja, sako, kad taip neturi būti“, – įsitikinusi J.Kiškienė.
LŠDPS pirmininko pavaduotoja atkreipė dėmesį į šiandien po sutarties pasirašymo Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino rankoje laikytą laminuotą popieriaus lapą.
„Kai tu išeini su laminuotais atsakymais, kaip galima tą akimirką susitarti ir dar spėti sulaminuoti? Mes matom labai daug užkulisinių žaidimų. Tai labiausiai skaudina ir demotyvuoja.
Politikai kenkia patys sau. Artėja rinkimai, mokytojai mato, kad jais nereikia pasitikėti. Pas mus ateina docentai, žmonės, dirbantys Europos Komisijoje, ir sako, kad pinigų yra, tik jų nemoka perskirstyti ir teisingai padalinti. Mums labai norėtųsi pasakyti – gal reikia nepriklausomo audito, gal reikia žmonėms paaiškinti, kur tie pinigai?“, – klausė anglų kalbos mokytoja.
J.Kiškienė minėjo, kad savaitgalį planuojama į vieną eiseną jungtis su iš Klaipėdos žygiuojančia lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkiene. Pasak jos, nesinori tik stovėti Vinco Kudirkos aikštėje.
„Nėra atsakymo, kiek streikuosime. Jei nebus nieko susitarta, daug mokytojų gali sakyti „gana, ačiū, aš išeinu, nes jau pabandžiau“, – pabrėžė LŠDPS pirmininko pavaduotoja.
Ministro raginimą grįžti į klases vadina cinišku
Vilniaus Jono Basanavičiaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Daiva Stukienė teigė, kad keturioms profsąjungoms pasirašius kolektyvinę sutartį, LŠDPS nariai nesijaučia nuskiausti.
„Mes kaip tik esame žmonės, kurie laikosi savo principų. Dvejus metus Vyriausybė nesilaikė rašytinių susitarimų. Mums mūsų reikalavimai atrodo teisėti. Jeigu pavyks susiderėti, gerai bus ir toms profesinėms sąjungoms, kurios nuo savo reikalavimų atsitraukė.
Prieš tai ministras sakė, kad daugelis streikų išsisemia patys ir finansiniai sunkumai mokytojus paskatins grįžti į mokyklas. Man atrodo, tokie raginimai yra visiškai ciniški ir nepadorūs“, – įsitikinusi D.Stukienė.
Penktadienį V.Kudirkos aikštėje prie streiko prisijungusi mokytoja Vilhelmina Gerulaitė profsąjungų ir ministro kolektyvinės sutarties pasirašymą taip pat vertino neigiamai.
„Labai gaila, kad mokytojai nesivienija, nes širdyse visoje Lietuvoje mokytojai jaučiasi prastai. Bendrauja visa Lietuva, visi mokytojai, yra daug pažįstamų ir visiems yra blogai.
Bet žmonės bijo. Jie yra įbaiminti administracijų, administracijos yra gąsdinamos savivaldybių, savivaldybės gauna nurodymus iš ministerijos.
Labai liūdna, kai vakar vieni mokytojo dieną šventė, o savivaldybės organizavo mokytojų apdovanojimus tokiu sunkiu metu. Norėtųsi, kad visi eitų koja kojon. Mokytojai, kurie būna čia (V.Kudirkos aikštėje – aut. past.), jie kovoja dėl visos Lietuvos mokytojų, dėl mokinių, dėl ateities.
Blogai medikams, blogai policininkams, blogai gaisrininkams, mes nesam kažkokia išimtis. Mes neprašom kosmoso. Šitiek metų buvo žadama, mokytojas lenkė galvą ir vis tikėjo. Kantrybė išsenka ir žmonės yra nusivylę“, – dėstė V.Gerulaitė.
Mokytoja pabrėžė, kad ją liūdina ir ministras G.Jakštas.
„Ministras galėtų padaryti pokytį, kad žmonės jį prisimintų, bet mes žinom, kad pasikeičia ministras, jis kažką pažada, tada pasikeičia kitas, jis taip pat žada. Kiek galima tikėti tais pažadais?
Didžiuojuosi šitais žmonėmis, šita profsąjunga, Andriumi Navicku, kuris žygiuoja. Tai yra lyderis, suburiantis žmones. Man gaila, kad profsąjungos neina koja kojon.
Patys matėt, kai E.Milešinas išėjo su laminuotu popieriuku. Gėda. Kaip gali taip būti? Išeini tik šiandien iš derybų ir turi įsilaminavęs visus atsakymus? Kam tokia profsąjunga reikalinga?
Toje profsąjungoje buvau 13 metų. Viskas buvo puiku, bet kai Kaune susidūrėm su tam tikra situacija, profsąjunga mūsų nepalaikė.
Profsąjunga turi ginti, padėti žmogui, rodyti pavyzdį, rasti bendrą kompromisą“, – sakė V.Gerulaitė, pabrėždama, kad penktadienį į V.Kudirkos aikštę atėjo jau ne kaip mokytoja, o kaip jų palaikytoja. V.Gerulaitė iš darbo jau išėjo.
Pokyčiai – jau nuo sausio
Atnaujintos sutarties projekte užfiksuota, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama papildomų lėšų darbo užmokesčiui didinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 10 proc.
Bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar, nuo mokslo metų pradžios.
Sutarta ir dėl mokinių skaičiaus klasėse. Nuo kitų mokslo metų įtvirtinta teisė mokyklos savininkui (daugeliu atveju – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių.
