„Lyginant praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį su trečiuoju, vidutinis darbo užmokestis buvo 18 proc. didesnis. Mokyklos paskutinį ketvirtį galėjo skirti šiek tiek daugiau lėšų atlyginimams, skiriant priedus ar priemokas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Jakštas.
„Bet tai nėra reikšmingos lėšos – jas išdalinus per metus, tik keletu procentų gautųsi didesnis atlyginimas“, – pridūrė jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Ekonomikos departamento direktorės Eglės Radėnienės teigimu, 13-asis atlyginimas mokytojams išmokomas iš per metus ugdymo įstaigos sutaupytų lėšų.
„Būna taip, kad metų eigoje, tarkime, susitaupo ir to paties darbo užmokesčio fondo lėšos. Tarkime, serga žmogus – susitaupo lėšos, neužimama kokia nors pareigybė tam tikru laikotarpiu – susitaupo lėšos, perka ugdymui reikalingas prekes, paslaugas pigiau – susitaupo šiek tiek lėšų“, – sakė ji.
„Tokiais atvejais tas lėšas galima nukreipti mokytojų algoms, ir paprastai taip ir yra daroma. Dėl to stebime tokį reiškinį, kad metų pabaigoje mokytojų atlyginimai gerokai šokteli, kadangi visos sutaupytos lėšos ir skiriamos būtent jiems dažniausiai“, – pabrėžė E. Radėnienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad šių lėšų mokyklos negali panaudoti ne ugdymo reikmėms.
„Apskritai mokyklos ir savivaldybės stengiasi tas lėšas panaudoti, jos negali būti nukreiptos kitoms reikmėms – tik nustatytoms ugdymo reikmėms“, – pažymėjo E. Radėnienė.
G. Jakštas pabrėžė, jog mokykloms atliekamų lėšų negali kontroliuoti ministerija ir nuspręsti, kaip jos turėtų būti panaudojamos.
„Ar būtų galima geriau susiplanuoti, įsivertinti, ko nebus, kiek liks gruodžio mėnesį ir tolygiau paskirstyti per metus – manome, yra įmanoma, nes kitose mokyklose tų 13 atlyginimų nėra, tačiau visus metus jie šiek tiek didesni. Kai kur yra mažesni plius 13-as atlyginimas. Tai priklauso nuo institucijos pasirinktos darbo užmokesčio politikos“, – kalbėjo švietimo ministras.
ELTA primena, kad prieš dvi savaites prasidėjo mokytojų streikas, kuriame dalyvauja 186 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų. Rugsėjo 29 dieną streikuojantys mokytojai ir juos palaikantys moksleiviai taip pat pradėjo žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki pat Vyriausybės rūmų.
Nerado sutarimo dėl atlyginimų didinimo
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga dar prieš pradedama streiką pareikalavo šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų, o kitais metais – dar 30 proc. Iš viso reikalauta darbo užmokestį didinti 56 procentais.
Visgi, jau streiko metu vykusiose derybose profesinės sąjungos atstovai nusileido iki siūlymo didinti pedagogų atlygį 46 procentais.
Galiausiai streikuojantys mokytojai pasiūlė Vyriausybei derėtis dėl atlyginimų didinimo 30 proc. – po 15 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo.
Derybų metu Švietimo ministerijos dar rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., nesikeitė. Todėl sutarimas dėl šio profsąjungos reikalavimo nebuvo rastas.
Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
