Anot socialdemokratų, jaunimo sporto būrelių vadovai įsitikinę, kad investicija į vaikų užimtumą valstybei atsiperka šimteriopai, nes neformalusis ugdymas ne tik prisideda prie vaikų lavinimo, bet ir yra pasiteisinusi prevencijos priemonė siekiant apsaugoti vaikus nuo narkotikų ir kitų grėsmių.
Tačiau, anot vadovų, valdančiųjų frakcijų politikai nesileidžia į kalbas, „bijo kalbėti“ šia tema, mat biudžetas jau suformuotas ir jo esą nebegalima judinti.
„Vyriausybė nevykdo savo programinių įsipareigojimų. Neturėdami sąlygų užsiimti turininga veikla, jauni žmonės neretai įkliūva į narkotikų spąstus“, – įspėja Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Socialdemokratai dar praėjusią savaitę pasiūlė didinti neformaliojo vaikų švietimo krepšelio finansavimą.
„Dabartinis krepšelis – vid. 15 eurų vienam vaikui. Taigi paramos nesulaukia net du trečdaliai Lietuvos vaikų. Paramą reikia didinti bent iki 45–60 eurų. Neformaliajam ugdymui numatytos 1,5 valandos – apgailėtinai mažai“, – komentuoja LSDP frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė.
Pasak futbolo mokyklos vadovo Gedimino Tvarijono, lankyti būrelį dabar vaikui per mėnesį kainuoja 60–100 eurų. Skiriamas krepšelis padengia tik mažą dalį šios sumos. Neformaliojo ugdymo organizatorius pasakojo, kad būreliai, sporto mokyklos seniai „eina į minusą“, nuolat didėjant patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms.
Asociacijos atstovai ragino imti pavyzdį iš tokių šalių kaip Islandija, kurioje didelės investicijos į jaunimo užimtumą davė puikių rezultatų.
„Moralizavimas čia neveikia. Reikia investuoti į užimtumą. Vaikų bauginimas, daiktų tikrinimas ir kratos saugesnės aplinkos nesukuria, o tik stiprina baimės atmosferą mokykloje“, – kalbėjo sporto mokyklos vadovas.
Krepšinio mokyklos vadovas Andrius Čerškus taip pat pabrėžė, kad valdančiosios daugumos nariai „bijo net pateikti pasiūlymų“ dėl neformaliojo ugdymo finansavimo didinimo, tikriausiai baimindamiesi premjerės rūstybės.
Algirdas Sysas išreiškė susirūpinimą dėl „vaikų segregacijos“, kurią lemia per mažas finansavimas: nepasiturintys tėvai ne visada gali sau leisti vaikus išleisti į būrelius. Neformalusis ugdymas virsta pasiturinčiųjų privilegija.
„Tiek milijonų metė į prieštaringai vertinamą Tūkstantmečio mokyklų programą, o apie vaikų užimtumą „užmiršo“, – stebisi A. Sysas.
