„Manome, kad esminis pokytis ir gali būti nuo masinio mokytojų įsitraukimo į streiką“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė LŠDPS vadovas.
Grįš su trenksmu
Tiesa, kol kas šios profsąjungos derybos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) jokių vaisių nedavė – ministras Gintautas Jakštas ne kartą kartojo, jog Vyriausybė mokytojams pateikė jau maksimalų įmanomą pasiūlymą, tad valstybė tiesiog nebėra pajėgi duoti daugiau.
Visgi, A.Navicko tokie argumentai iki šiol neįtikina.
„Tikėtis, kad prasidėtų derybos, jeigu kita šalis nieko nesiūlo, turbūt būtų naivu. Tai akivaizdu, kad streikas turės prasidėti. Ministras rugsėjo mėnesį guodėsi, kad jam trūksta laiko ir su žmona bendrauti – tikrai nenorėčiau trukdyti jų santykiams, asmeninių reikalų mes neturime, o derybose ministras nieko nesiūlo.
Tai akivaizdu, kad streikas būtinas, būtina parodyti Seimo nariams, kad mokytojai nepritaria ministerijos siūlymams, nes tie siūlymai iš esmės švietimo sistemoje nieko nekeičia ir yra niekuo ne geresni nei ankstesniais metais. Mūsų profesinė sąjunga su jais nesutiks.
Jausdami mokytojų palaikymą, kai per paskutinius mėnesius tūkstantis mokytojų prisijungė prie mūsų organizacijos, tai tikrai mus įkvepia ir skatina tęsti mūsų pradėtus darbus“, – aiškino LŠDPS pirmininkas.
Paklaustas, ko dabar iš esmės trūksta ministerijos siūlymuose, kuriuos G.Jakštas vadina maksimaliais, A.Navickas pažymėjo, kad jie yra tiesiog „nuliniai“.
„Matome, kad situacija švietimo sistemoje nesikeitė, mokytojai toliau iš švietimo sistemos traukiasi, santykis tarp vidutinio darbo užmokesčio šalyje nemažėjo ir daugeliu atvejų atlyginimai nesiekė vidutinio darbo užmokesčio.
Tokie siūlymai mums tikrai nepriimtini, ir, jeigu ministerija nieko nesiūlo, tai derybų ir negali būti.
Siūlymai yra jų rankose – jei jie atsirastų nauji, tada galima kalbėtis ir apie derybas“, – įsitikinęs profsąjungos vadovas.
Pasak A.Navicko, antroji rugsėjo pabaigoje prasidėjusio mokytojų streiko banga galėtų startuoti jau lapkričio 22-ąją.
„Planuojame lapkričio 22 dieną atnaujinti streikus, ir tikimės, kad mastas bus didesnis nei pirmos bangos. Kiek kalbame su mokytojais, jie tikrai nepritaria ministerijos siūlymams, jie nori parodyti, išreikšti savo poziciją, nes kitu atveju ministerija, lyg ir žadėdama kažkokius penkmečio planus, kai įvairius manipuliuojančius skaičius norima paversti tiesa, tai tikrai negalime to leisti.
Norime aiškiai išreikšti poziciją, kad ministerijos siūlymams nepritariame. Matome, kad tą nori daryti ir daugiau mokytojų“, – akcentavo A.Navickas.
Jo manymu, gausesnis streikuojančių mokytojų būrys galėtų atnešti esminių pokyčių ir į Seimo salę.
„Manome, kad esminis pokytis ir gali būti nuo masinio mokytojų įsitraukimo į streiką. Stebime dabartiniu metu biudžeto pristatymus, ir matome, kiek daug Seimo narių tiesiog susilaiko arba pritaria mūsų siūlymams.
Netgi Švietimo komitete matėme balsavimą, kai vyravo pusiausvyra – tai reiškia, kad apsisprendimui turbūt reikia tiesiog labai aiškaus ir tvirto mokytojų balso, ir dauguma Seimo narių supras, kad jie, elgdamiesi kitaip nei mes siūlome, tiesiog pasmerkia save politiniame gyvenime“, – svarstė LŠDPS vadovas.
Streikuotų iki biudžeto priėmimo
Pedagogai, pasak jo, galėtų streikuoti ir iki pat biudžeto priėmimo. Tiesa, jei jis mokytojams visgi bus nepalankus, tikslo protestuoti nebeliks.
„Manome, kad labai svarbu dabar pareikšti aiškų nepritarimą. Streikas galėtų tęstis iki biudžeto patvirtinimo – toliau prasmės streikuoti, manau, kaip ir nebūtų. Tiesiog būtų aiški šitos Vyriausybės pozicija ir jos požiūris mokytojus.
Toliau vertindami situaciją spręstume, kiek tikslinga grįžti į derybas su šia Vyriausybe, (...) ir toliau, aišku, pradėtume darbus ir pasiruošimą deryboms su ateinančia Vyriausybe.
Mums scenarijus labai aiškus ir tinkamas – mes pasirengę derėtis tiek su šia Vyriausybe, tiek su ateinančia. Džiaugiamės mokytojų sąmoningumu, brandumu, vienybe, kokios iki šiol dar nėra buvę. Mums viskas aišku – dabar yra labiau Vyriausybės ir Seimo narių apsisprendimo ir jų sąžinės reikalas, kaip jie balsuos“, – kalbėjo A.Navickas.
Tiesa, opozicinių partijų atstovai turi savo pasiūlymų, iš kur valstybei būtų galima paimti lėšų ir duoti jas mokytojams. Pats LŠDPS vadovas nesiryžo spėlioti, nuo ko jų būtų galima nurėžti.
„Manome, kad tai yra Vyriausybės darbas – kiekvienas turime atlikti savus darbus, savas misijas, ir tikrai nenurodinėsime Vyriausybei, iš kokio šaltinio tų lėšų reikėtų paimti. Manome, kad tikrai tų lėšų yra, yra pakankamai, ir tie tikslai, uždaviniai, kurie buvo iškelti, privalo būti įgyvendinti.
Mokytojai turi daryti savo darbus, profesinės sąjungos atlikti savo misijas, tai jeigu visi dėsime pastangas ir atliksime savo darbus tinkamai, man atrodo, tada galime pasiekti ir susitarimą“, – pažymėjo A.Navickas.
Primename, kad A.Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga dar prieš pradedama streiką pareikalavo šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 proc., o kitais metais – dar 30 proc. Iš viso reikalauta darbo užmokestį didinti 56 proc.
Visgi, jau streiko metu vykusiose derybose profesinės sąjungos atstovai nusileido iki siūlymo didinti pedagogų atlygį 46 proc.
Galiausiai streikuojantys mokytojai pasiūlė Vyriausybei derėtis dėl atlyginimų didinimo 30 proc. – po 15 proc. nuo kitų metų sausio ir rugsėjo.
Derybų metu Švietimo ministerijos dar rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., nesikeitė. Todėl sutarimas dėl šio profsąjungos reikalavimo nebuvo rastas.
