Antradienį parlamentarai po pateikimo bendru sutarimu pritarė „darbiečio“ Viktoro Fiodorovo ir konservatorės Jurgitos Šiugždinienės parengtiems tai siūlantiems nutarimų projektams. Tikimasi, kad po svarstymo pagrindiniu paskirtame Audito komitete gims naujas, jungtinis projektas. Seimo plenarinėje salėje jį planuojama svarstyti gruodžio 12 d.
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas opozicijos vardu pristatė nutarimo projektą, siūlantį pavesti Valstybės kontrolei iki 2024 m. vasario 1 d. atlikti valstybinį auditą švietimo sistemoje. Iš Seimo tribūnos kritikos sulaukė pasiūlytas terminas, nes kai kurie parlamentarai suabejojo, ar jis yra realus atlikti tokios apimties darbą.
„Galima diskutuoti dėl tinkamų datų, bet svarbiausia, kad Seimas apsispręstų dėl audito“, – sakė V. Fiodorovas.
Jo pateiktame projekte Valstybės kontrolės prašoma įvertinti, „ar tinkamai yra vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų ir pedagogų darbo užmokesčio ir ar lėšos skiriamos švietimui valstybės biudžete naudojamos racionaliai“.
Dokumente yra atkreipiamas dėmesys į tai, jog valstybės ir savivaldybių skiriamas finansavimas švietimui eilę metų didėja, tačiau švietimo sistemos prisitaikymo tempas nėra pakankamas, sunkiai sekasi pildyti mokytojų ir pedagogų gretas dėl nepatrauklių darbo sąlygų ir neapibrėžtumo švietimo srityje.
Seimui siūloma reaguoti „į nuolatinį mokytojų ir pedagogų reiškiamą nepasitenkinimą gaunamu darbo užmokesčiu, netinkamomis darbo sąlygomis“.
Nutarimo projekte kalbama ir apie savivaldybių nuogąstavimus dėl valstybės deleguotų funkcijų švietimo srityje neužtikrinto finansavimo (įtraukiojo ugdymo, mokymo priemonių nepakankamas finansavimas).
„Valstybės kontrolė ir Valstybės duomenų agentūra skirtingai skaičiuoja mokytojų ir pedagogų atlyginimus, dėl ko Švietimo, mokslo ir sporto ministerija remiasi skaičiais, kurie neatitinka realiai gaunamų mokytojų ir pedagogų algų, nors valstybės biudžete švietimui skirtos lėšos jau viršija Europos Sąjungos vidurkį, o tai skatina daryti prielaidas, jog lėšos švietimui galimai naudojamos neracionaliai“, – sakoma nutarimo projekte.
J. Šiugždinienė norėtų išsiaiškinti, ar savivaldybės ir mokyklos tinkamai naudoja lėšas
Alternatyvų nutarimo projektą pateikusi Seimo narė konservatorė Jurgita Šiugždinienė siūlo pavesti Valstybės kontrolei iki 2024 m. gegužės 15 d. atlikti valstybinį veiklos auditą. Šiame dokumento projekte prašoma įvertinti, ar tinkamai ir laikantis teisės aktų savivaldos ir mokymo įstaigų lygiu yra įgyvendinami valstybės vykdomi įsipareigojimai dėl mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio.
Parlamentarė norėtų išsiaiškinti, ar savivaldybės yra patvirtinusios efektyvius ir optimalius ugdymo įstaigų tinklo planus, ar skiria ugdymo įstaigoms visą joms priklausantį darbo užmokesčio fondą, ar efektyviai naudojamos mokymo lėšos, skiriamos kaip valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija ugdymo reikmėms finansuoti.
Buvusi Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė taip pat siūlo paprašyti Valstybės kontrolės įvertinti, ar švietimo įstaigos darbo užmokesčio fondą naudoja taip, kad būtų sudaromos galimybės darbuotojams mokėti didžiausią galimą darbo užmokestį.
„Aš siūlyčiau praplėsti audito objektą, įvertinant, ar savivaldybės ir mokyklos tinkamai naudoja jiems skirtas lėšas“, – sakė ji.
R. Tamašunienė: auditas turi apimti ir ministerijos pavaldumo švietimo įstaigas
Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė mano, kad auditas turi apimti viską.
„Noriu palinkėti komitetams tikslumo vardan įvardinti ir įvertinti viską, taip pat ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavaldumo bendrojo lavinimo švietimo įstaigas. Galbūt ten yra tie mokytojų atlyginimų netikslumai? Galbūt jų atlyginimai taip nusveria visus atlyginimus šalies mastu, kad žmonės stebisi, iš kur tokie atlyginimai. Norėtųsi, kad viskas būtų audituota“, – iš Seimo tribūnos palinkėjo R. Tamašunienė.
E. Sabutis: kaltųjų paieškos nėra konstruktyvus sprendimas
Seimo socialdemokratų frakcijos narys Eugenijus Sabutis nepalaiko nei vieno auditą siūlančių atlikti projektų.
„Viename nutarime siūloma ieškoti kaltų švietimo ministerijoje, kitame siūloma ieškoti kaltų savivaldoje. Siūloma sujungti projektus ir tada surasti kaltus. Mano vertinimu, tai nėra konstruktyvu. Nemanau, kad iš to turėsime apčiuopiamos naudos“, – sakė E. Sabutis.
Jo nuomone, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Valstybės kontrole galėtų išanalizuoti situaciją ir pateikti vertinimą.
Diskusijoje dalyvavę parlamentarai atkreipė dėmesį į tai, kad artėjant mokytojų streikui ir kitų metų rinkimams tokie dokumentai gali turėti ir politikavimo apraiškų.
